ES vieneriems metams atšaukia muitus visam Ukrainos eksportui

ES Tarybos pranešime spaudai pažymima, kad šiomis priemonėmis ES siekia iš esmės paremti Ukrainos ekonomiką.

„Neišprovokuotas ir nepateisinamas Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą daro pražūtingą poveikį šalies gamybos pajėgumams, transporto infrastruktūrai ir prieigai prie Juodosios jūros, taip pat platesniam jos gebėjimui prekiauti su kitomis pasaulio šalimis. Aprūpinimo maistu saugumui pasekmių negalima nuvertinti nei šalies viduje, nei tarptautiniu mastu“, – pažymima pranešime.

Jame paaiškinama, jog vieneriems metams stabdomas visų iki šiol dar neliberalizuotos prekybos tarifų, nurodytų ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo IV antraštinėje dalyje, taikymas, taip pat tarifų taikymas pramoniniams gaminiams, kuriems iki 2022-ųjų pabaigos turėjo būti laipsniškai panaikinti muitai, vaisiams ir daržovėms, kuriems taikoma įvežimo kainų sistema, žemės ūkio produktams ir perdirbtiems žemės ūkio produktams, kuriems taikomos tarifinės kvotos.

Be to, stabdomas galiojimas antidempingo muitų, taikomų importuojamoms Ukrainos kilmės prekėms, taip pat bendrų importo taisyklių taikymas importuojamoms Ukrainos kilmės prekėms.

Praėjusio mėnesio pabaigoje Europos Komisija (EK) pateikė pasiūlymą dėl laikino prekybos liberalizavimo papildant prekybos lengvatas, taikomas Ukrainos produkcijai pagal ES ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimą.

Gegužės 13-ąją Taryba nusiuntė laišką Europos Parlamentui, kuriame nurodė pritarianti reglamentui, dėl kurio EP balsavo gegužės 19 dienos plenariniame posėdyje.

Reglamentą jau priėmė ir Europos Parlamentas, ir Taryba. Jis įsigalios kitą dieną po paskelbimo ES oficialiajame leidinyje.

[infogram id="d8b28cf8-4b99-444c-b1b9-8ec10f167839" prefix="9EX" format="interactive" title="Ukrainos eksporto sudėtis"]

ES yra didžiausia Ukrainos prekybos partnerė – 2019 m. jai teko daugiau kaip 40% Ukrainos prekybos. 2021 m. ES ir Ukrainos dvišalė prekybos vertė pasiekė aukščiausią kada nors buvusį lygį – 52 mlrd. Eur, t. y. dvigubai daugiau nei 2016 m., kai ES ir Ukraina susitarė dėl laisvosios prekybos susitarimo.

VŽ jau rašė, kad nepaisant to, kad į ES ir JK rinkas Ukraina gali patekti be muitų, ji susiduria su rimtomis logistikos problemomis, nes Rusija blokuoja šalies jūrų uostus. Prieš Rusijos invaziją Ukraina daugiau kaip 70% savo eksporto gabeno jūra.

Kyjivas jau pradėjo kai kurias svarbiausias eksporto prekes, daugiausia žemės ūkio produktus, gabenti per Rumunijos Konstancos jūrų uostą, tačiau dėl perkrovų uoste ir Ukrainos bei Rumunijos geležinkelių vėžių pločio nesuderinamumo per Konstancą gabenamų prekių kiekis taip pat ribotas.

Praėjusią savaitę Rumunijos vyriausybė paskelbė apie planus kuo skubiau prikelti plačiojo (ukrainietiško tipo) geležinkelio vėžių liniją, einančią iš Ukrainos per Moldovos Respubliką į kitą Rumunijos uostą Galati, tačiau nenurodė konkretaus termino, per kurį šie darbai galėtų būti atlikti.