Milijardinis antiinfliacinis planas: kompensacijos, dotacijos, didesnis NPD

„Ketvirtadienį Finansų ministerija pakoregavo šių metų ekonomines prognozes – planuojama, kad šiemet bendrasis vidaus produktas padidės 1,6%, t. y. apie porą procentinių punktų mažiau nei prognozuota anksčiau, nes išlieka ypatingai didelis neapibrėžtumas. Taigi, augimas išliks, bet gerokai mažesnis nei planuota“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė Gintarė Skaistė, finansų ministrė.

„Šiuo sunkiu metu norime apsaugoti ir sustiprinti žmonių perkamąją galią, kai dėl Rusijos karinės agresijos ir dėl anksčiau taikytų sąmoningų veiksmų smarkiai kyla energijos išteklių kainos ir tendencijos ateinantiems laikotarpiams taip pat yra negeros“, – pridūrė ji.

Anot jos, „esant tokioms negiedroms tendencijoms“, Vyriausybės teiks 2,26 mlrd. Eur vertės antiinfliacinį paketą. Apie pusę šios sumos bus skirta įvairioms socialinėms išmokoms gyventojams bei verslui kompensuoti išaugusias elektros ir dujų kainas, kita pusė – energetinės nepriklausomybės didinimui.

Tarp Vyriausybės siūlomų antiinfliacinių priemonių numatyta kelti pensijas, kompensacijas ir kitas socialines išmokas mažiausiai uždirbantiems žmonėms, taip pat pakelti NPD. 

NPD siūloma didinti 80 Eur – nuo dabartinių 460 Eur iki 540 Eur, „Sodrai“ iš valstybės biudžeto siūloma skirti beveik 60 mln. Eur didinti senatvės pensijoms, kurios didėtų 5%. Kitos priemonės – valstybės remiamų pajamų didinimas 15%, kas padidins šildymo kompensacijų gavėjų ratą, taip pat šalpos išmokų, valstybinių pensijų pakėlimas.  

Pasak finansų ministrės, žmonių pajamų didinimui numatoma skirti 315 mln. Eur.

Tuo metu energetinių kainų amortizavimui gyventojui ir verslui iš viso planuojama skirti 832 mln. Eur: dujų ir elektros kainų dalies kompensavimui gyventojams biudžete numatyta iki 570 mln. Eur, verslui dujų ir elektros kompensavimui – 120 mln. Eur, parama verslui ir kitiems nukentėjusiems sektoriams – 142 mln. Eur. 

„Siekiama, kad ne daugiau kaip 40% didėtų energetikos kainos, skirtumą padengiant iš biudžeto. Tai brangūs sprendimai, bet nieko nedarant būtų pernelyg skausmingas kainų padidėjimas gyventojams, ypač gaunantiems mažiausias pajamas“, – teigė G. Skaistė.

Pasak jos, jei Vyriausybė nesiimtų jokių papildomų priemonių, buitiniams vartotojams gamtinių dujų ir elektros kainos augtų nuo liepos daugiau nei du kartus: „Todėl Vyriausybė siūlo tam tikrus sprendinius modeliuojant, kad tuomet elektros kainos galėtų augti nuo 16,4 cento iki maždaug 22,9 cento už kilovatvalandę. Bet kainas dar turės nustatyti valstybinis reguliuotojas.“

[infogram id="e80ed7f8-744f-4d46-8012-82e5c35bc5ab" prefix="ukg" format="interactive" title="Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo paketas"]

Spaudos konferencijoje dalyvavusi energetikos viceministrė Inga Žilienė informavo, kad įsigaliojus naujoms Vyriausybės siūlomoms antiinfliacinėms priemonėms kaip nebeaktualios bus atsisakyta pernai vėlyvą rudenį patvirtintos priemonės, pagal kurią energetinių kainų didėjimas yra išdėstomas penkeriems metams į priekį. 

Taip pat, anot viceministrės, nebėra planų dar kartą atidėti elektros energijos rinkos liberalizavimą. Planuota, kad jis įsigalios nuo š. m. sausio, tačiau pernai rudenį priimtas sprendimas liberalizavimą atidėti iki liepos.  

1,1 mlrd. Eur bus skirta investicijoms į energetinę nepriklausomybę – ne tik žmonėms, bet ir verslui bei valstybinėms investicijoms. Žadama paspartinti daugiabučių renovacija, taip pat saulės elektrinių ir privačios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtra bei kt. 

Finansų ministrė pranešė, kad numatoma parengti atskiras pagalbos schemas verslui. 

„Siekiant išsaugoti verslo konkurencingumą ir atsižvelgiant į Europos Komisijos pateiktą karo komunikatą, kuriame siūlomos pagalbos priemonės verslui, valstybė pagal Europos Komisijos pateiktą komunikatą suformuos tam tikras pagalbos schemas, kurios bus suteiktos Lietuvos verslui siekiant išsaugoti konkurencingumą šiuo laikotarpiu, kai energijos kainos kyla itin sparčiai“, – sakė G. Skaistė. 

Preliminariais statistikų skelbtais duomenimis, kovą metinė infliacija Lietuvoje padidėjo iki rekordinių 15,6%.