ES viršūnių susitikime su Kinija pagrindinis dėmesys skirtas karui Ukrainoje

Xi Jinpingas, Kinijos prezidentas, dalyvaus vaizdo konferencijoje su ES lyderiais Charles'iu Micheliu ir Ursula von der Leyen, vykstant kasmetinėms deryboms, kurių praėjusiais metais buvo atsisakyta augant įtampai.

„Šiame susitikime pagrindinis dėmesys bus skirtas Kinijos vaidmeniui, kurį raginame atlikti, nedviprasmiškai palaikant tarptautinės teisės principus ir pasinaudojant visa būtina įtaka ir spaudimu Rusijai“, – sakė Clement'as Beaune'as, šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos Europos reikalų ministras. 

„Tai nebuvo pradinis viršūnių susitikimo tikslas, bet esant būtinybei juo tapo“, – sakė C. Beaune'as. Ministras pridūrė, kad iš susitikimo darbotvarkės „neišnyks“ ir kitos temos, tokios kaip klimatas ir prekyba.

ES ir Kinijos viršūnių susitikimas paprastai būna bandymas stiprinti šalių prekybinius santykius. Pernykštis apsikeitimas sankcijomis dėl Kinijos elgesio su musulmonų uigūrų mažuma ir Pekino taikomos neoficialios ekonominės sankcijos ES narei Lietuvai dėl jos santykių su Taivanu apkartino pasiruošimą susitikimui.

Santykiai stebėtinai greitai ėmė blogėti po to, kai 2020 metų pabaigoje ES ir Kinija užsitikrino investicinį susitarimą, kurio ilgai siekė Vokietija.

Nerimas dėl žmogaus teisių ir JAV spaudimas ES sumažino bendradarbiavimo pagreitį, pasėjo nepasitikėjimą ir žlugdo diplomatinius santykius.

Dar labiau santykiams pakenkė Pekino susilaikymas nuo Maskvos pasmerkimo už jos invaziją į Ukrainą. Kai kas Europos Sąjungoje įžvelgia Kinijos ir Rusijos bloko kaip priešpriešos JAV, ES ir liberalesnių pažiūrų jų sąjungininkių atsiradimą.

Wang Yi, Kinijos užsienio reikalų ministras, susitikime su Sergejumi Lavrovu, Rusijos kolega, trečiadienį pareiškė, kad „Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas neturi ribų“, atkartodamas frazę, kurią apibūdindami dvišalius santykius anksčiau pavartojo Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas.

Rusijos ir Kinijos draugystė „akivaizdžiai nukreipta į naujos pasaulio tvarkos kūrimą, kurioje autoritarinė didžiųjų galių politika dominuotų prieš tarptautinę įstatymo viršenybę“, sakė Reinhardas Buetikoferis, Europos Parlamento narys iš Vokietijos, nevengiantis kritikos Pekinui.

Tačiau atsižvelgiant į glaudžius Kinijos komercinius ryšius su Europa, tai, kaip Pekinas elgiasi reaguodamas „į Rusijos agresiją, yra suktos pastangos likti Rusijos pusėje, nemokant už tai per didelės kainos“, pridūrė R. Buetikoferis, vienas iš kelių Europos Parlamento narių, kuriems Kinija taiko sankcijas.