JAV skyrė papildomus 800 mln. USD Ukrainos gynybai, Rusija subombardavo dramos teatrą su civiliais

Antradienio įvykių sąrašą galima rasti čia.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1363?placement=

23:00 Baigiame pildyti trečiadienio naujienų juostą

Naujausias žinias pranešime ketvirtadienį 5 val.

22:54 Ispanijoje sulaikyta I. Sečino jachta

Ispanijoje sulaikyta jachta „Crescent“, priklausant Igoriui Sečinui, „Rosneft“ generaliniam direktoriui, įtrauktam į ES sankcijų sąrašą, praneša „korrespondent.net“ Jachtos kaina – 600 mln. USD.

22:39 Mariupolyje apšaudytas sporto kompleksas su civiliais asmenimis 

Ukrainos valstybinė pagalbos taryba informuoja, kad Mariupolyje apšaudytas sporto kompleksas, kuriame slėpėsi nėščios moterys su vaikais.

Apie aukas kol kas nepranešama.

22:24 Prancūzijos prokurorai pradėjo tyrimą dėl karo nusikaltimų

Prancūzijos prokurorai pradėjo tyrimą dėl karo nusikaltimų po Pierre'o Zakrzewski, prancūzų ir airių kilmės „Fox News“ operatoriaus, nušvietinėjusio karą Ukrainoje, žūties, sakoma trečiadienį paskelbtame oficialiame pranešime.

Prancūzijos specializuoti antiterorizmo prokurorai tirs galimus kaltinimus dėl „tyčinio žalos padarymo tarptautinės teisės saugomam asmeniui“ ir „tyčinio išpuolio prieš civilius, kurie nedalyvavo karo veiksmuose“.

22:15 JAV: padidėjo rusų karinių jūrų laivų aktyvumas

JAV pastebėjo „padidėjusį karinio jūrų laivyno aktyvumą“ Juodosios jūros šiaurėje iš ten esančių Rusijos pajėgų, trečiadienį žurnalistams sakė aukštas JAV gynybos pareigūnas.

„Mes taip pat pastebėjome miestų už Odesos ir netoliese apšaudymą“, – pareigūną citavo CNN.

Apšaudymai vyksta iš Rusijos karo laivų Juodojoje jūroje.

22:00 Černihive per apšaudymą žuvo penki žmonės

Rusijos pajėgoms apšaudžius gyvenamąjį namą Ukrainos šiauriniame Černihivo mieste žuvo penki žmonės, įskaitant tris vaikus, trečiadienį pranešė ukrainiečių Nepaprastųjų situacijų ministerija.

21:52 EŽTT įšaldo su Rusija susijusius pareiškimus

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) – Europos Tarybos, iš kurios trečiadienį pašalinta Rusija, teisminė institucija – trečiadienį pranešė įšaldantis visas su Maskva susijusius pareiškimus.

„Teismas nusprendė stabdyti visų pareiškimų prieš Rusijos Federaciją nagrinėjimą, kol bus išnagrinėtos šios rezoliucijos teisinės pasekmės teismo darbui“, – nurodoma EŽTT pareiškime, turint omenyje rezoliuciją, dėl kurios Maskva nustojo būti Europos žmogaus teisių gynimo institucijos nare.

Remiantis sausį paskelbtais duomenimis, iš 70.000 bylų, nagrinėjamų Prancūzijos Strasbūre įsikūrusiame teisme, 24% iškeltos rusų iniciatyva.

Kiek daugiau nei 20% bylų inicijavo Turkijos piliečiai, 16% – ukrainiečiai ir 8% – rumunai.

21:44 Iš Mariupolio evakavosi daugiau nei 4.000 žmonių

Šiandien iš Mariupolio pavyko evakuotis 4.329 žmonėms, iš jų – 1.033 vaikai, praneša  Anatolijus Kurtevas, Zaporožės tarybos sekretorius.

„Visi jie gauna reikiamą pagalbą – karštą maistą, vaistus, maistą. Gydytojai apžiūri aukas. Žmonėms suteikiama psichologinė pagalba“, – savo „Telegram“ paskyroje rašė A. Kurtevas.

21:38 JK perduos Ukrainai priešlėktuvines raketas „Starstreak“ 

Benas Wallace'as, Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius, patvirtino, kad Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, bus perduota nešiojamųjų raketų „žemė–oras“ kompleksų „Starstreak“, trečiadienį pranešė britų visuomeninis transliuotojas BBC.

„Mes juos tiekiame. Jie iškeliaus į [kovos veiksmų] teatrą“, – transliuotojui sakė B. Wallace'as.

Kiek Ukraina gaus šių sistemų, B. Wallece'as nenurodė.

Gynybos sekretorius sakė, kad Britanija jau perdavė Ukrainai 3.615 prieštankinių ginklų, taip pat artimiausiu laiku perduos Kyjivui nedidelę siuntą prieštankinių raketų „Javelin“.

„Starstreak“ raketos gali būti naudojamos prieš žemai, iki 5 km aukštyje, skraidančius sraigtasparnius ir lėktuvus. Jos gali skrieti triskart greičiau už garsą ir yra greičiausios iš mažo nuotolio „žemė-oras“ raketų.

21:34 Šalys nedetalizuos Ukrainai teikiamos paramos

Vakarų šalys ir toliau teiks ginkluotę Ukrainai, tačiau nedetalizuos kokią, teigia Arvydas Anušauskas, krašto apsaugos ministras.

„Dvišalių pagrindu ginkluotė yra teikiama, nedetalizuosiu kokia – pati įvairiausia. Ir šalys, tiesą sakant, kadangi teikia ginkluotę, siekia daug detalių ir, Ukrainos prašymu, į viešumą neleisti“, – trečiadienį LRT sakė ministras.

„Kokia tai bebūtų ginkluotė – ar tai būtų amunicija, ar lengvesnė, ar sunkesnė ginkluotė – į viešumą tokie pokalbiai dabar tikrai neplis. Šalys teikia paramą, teiks paramą, tačiau nedetalizuos kokią“, – pridūrė jis.

21:25 J. Bidenas V. Putiną pavadino „karo nusikaltėliu“

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pavadino Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną „karo nusikaltėliu“ dėl jo kruvinos invazijos į Ukrainą.

„Manau, jis yra karo nusikaltėlis“, – žurnalistams pareiškė J. Bidenas.

BBC praneša, kad Kremlius šį pareiškimą vertina kaip „nepriimtiną ir neatleidžiamą retoriką“.

21:08 Kanada uždaro oro erdvę Baltarusijos lėktuvams

Kanada, plėsdama sankcijas Rusijai ir Baltarusijai dėl karo Ukrainoje, uždarė savo oro erdvę Baltarusijos lėktuvams, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Omaras Alghabra, šalies transporto ministras.

21:03 Šaltiniai: Slovakija preliminariai sutiko perduoti S-300 gynybos sistemą

Pasak 3 šaltinių, susipažinusių su šiuo klausimu, Slovakija preliminariai sutiko suteikti Ukrainai S-300 oro gynybos sistemą, kuri padėtų apsiginti nuo Rusijos oro antskrydžių.

CNN praneša, kad Slovakija nori garantijų, jog perduotos sistemos bus nedelsiant pakeistos kitomis. Pasak dviejų šaltinių, susipažinusių su derybomis, jei kuri nors šalis pateiktų savo S-300, ji greičiausiai gautų JAV pagamintą oro gynybos sistemą „Patriot“.

20:25 Paleistas Melitopolio meras

Ivanas Fiodorovas, Melitopolio meras, buvo paleistas iš nelaisvės, paskelbė Kirylas Tymošenko, prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas.

Jis sakė, kad I. Fiodorovas jau kalbėjosi su Volodymyru Zelenskiu, Ukrainos prezidentu. K. Tymošenko teigimu, Melitopolio meras netrukus turėtų sugrįžti į savo pareigas, skelbia naujienų portalas „nv.ua“.

20:08 JAV buria tarptautinę darbo grupę dėl sankcijų Rusijos oligarchams

Janet Yellen, JAV iždo sekretorė, ir Merrickas Garlandas, JAV generalinis prokuroras, virtualiai susitiko su Australijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Japonijos ir Europos Komisijos atstovais, pranešė šalies Iždo departamentas. 

Šalys sutarė kurti naują darbo grupę, kuri dirbtų su naujų sankcijų Rusijos oligarchams kūrimu ir pritaikymu.

„Mūsų sankcijos, prekybos suvaržymai ir kitos priemonės jau atnešė didelių nuostolių Rusijai, jos vadovybei ir asmenims, sudariusiems sąlygas Putinui surengti neišprovokuotą invaziją į Ukrainą“, – pareiškime cituojama J. Yellen.

Tuo metu M. Garlandas nurodė, kad JAV „jau bendradarbiauja su savo tarptautiniais partneriais, siekdamos įšaldyti ir areštuoti visame pasaulyje turtą, priklausantį į sankcijų sąrašus įtrauktiems Rusijos oligarchams.

Pasak Iždo departamento iš šių šalių sudaryta darbo grupė „rinks informacija ir ja dalysis, kad galėtų imtis konkrečių veiksmų, įskaitant sankcijas, turto įšaldymą, civilinį ir baudžiamąjį turto konfiskavimą bei baudžiamąjį persekiojimą“.

Departamento teigimu, jau pasiekta „pastebimų laimėjimų“ konfiskuojant Rusijos oligarchams priklausančias prabangias jachtas.

Anksčiau šį mėnesį Vašingtonas paskelbė steigiantis iš kelių agentūrų sudarytą darbo grupę „KleptoCapture“. Jos deklaruojamas tikslas – patraukti atsakomybėn „korumpuotus Rusijos oligarchus“ ir sankcijų pažeidėjus.

19:37 V. Putinas paskelbė sankcijų padariniams švelninti

Vladimiras Putinas, Rusijos vadovas, trečiadienį pažadėjo finansinę pagalbą šalies piliečiams ir verslo įmonėms, taip pat paragino šalį susivienyti, kad įveiktų Vakarų šalių „ekonomikos žaibo karą“ dėl Kremliaus surengtos invazijos Ukrainoje.

V. Putinas atkakliai gynė savo karinius veiksmus kaimyninėje šalyje ir tvirtino, kad jo taktika „visiškai pagrįsta“, nes Maskva esą neturėjo kitos išeities, tik pradėti invaziją.

Kalbėdamas per televizijos transliuotą vyriausybės posėdį Kremliaus vadovas ragino Rusijos žmones „mobilizuotis“, kad atremtų sunkumus, susijusius su didžiulio masto sankcijomis, įvestomis jų šaliai.

„Taip, dabar mums nelengva, – pripažino V. Putinas. – Tačiau šis ekonomikos žaibo karas prieš Rusiją nepavyko.“

Jis paskelbė „visų socialinių išmokų padidinimą artimiausioje ateityje“, taip pat sakė, kad Rusijos ekonomika turi „visų išteklių, būtinų ilgalaikėms užduotims įvykdyti“.

Kremliaus vadovas taip pat mėgino padrąsinti Rusijos privačias bendroves, sakydamas, kad jos atliko „esminį vaidmenį įveikiant dabartines problemas“.

V. Putinas pažadėjo „didžiausią verslo laisvę“ ir paliepė vyriausybei „pašalinti administracines kliūtis“ ekonomikoje, kurioje dominuoja valstybinis sektorius.

19:26 JAV skiria papildomą 800 mln. paramą Ukrainai

Joe Bidenas, JAV prezidentas, paskelbė apie papildomą 800 mln. USD saugumo pagalbą Ukrainai. Šalis Ukrainos gynybai jau skyrė 1 mlrd. USD paramą.

J. Bideno teigimu, į paramą įeina moderni ginkluotė, kuri padėtų apsaugoti oro erdvę, šarvuočių sistemos, žvalgybos priemonės. J. Bidenas minėjo, kad mobilizuos ir humanitarinę pagalbą pabėgėliams iš Ukrainos.

Jis taip pat pažadėjo toliau taikyti sankcijas Rusijai.

„Remsime Ukrainos ekonomiką teikdami tiesioginę finansinę pagalbą. Kartu su sąjungininkais ir partneriais išlaikysime spaudimą griūvančioje Putino ekonomikoje, izoliuodami jį pasaulinėje arenoje. Toks yra mūsų tikslas. Priversti Putiną sumokėti kainą, susilpninti savo pozicijas, sustiprinti ukrainiečius mūšio lauke ir prie derybų stalo“, – sakė jis.

19:13 Numesta bomba ant Mariupolio dramos teatro

Serhijus Orlovas, Mariupolio mero pavaduotojas, pranešė, kad Rusija bombardavo miesto dramos teatrą, kuriame buvo priglausti civiliai.

Skaičiuojama, kad ten buvo nuo 1.000 iki 1.200 žmonių. Aukų skaičius kol kas nežinomas.

18:51 Rusijos patriarchas ragina siekti „teisingos taikos“ Ukrainoje

Rusijos ortodoksų patriarchas Kirilas ir popiežius Pranciškus trečiadienį aptarė karą Ukrainoje ir paragino tęsti derybas, kad būtų pasiekta „teisinga taika“.

„Šalys pabrėžė lemiamą derybų tęsimo svarbą ir išreiškė viltį, kad bus kuo greičiau pasiekta teisinga taika“, – sakoma patriarcho kanceliarijos pareiškime.

Ten pat nurodoma, kad abiejų Bažnyčių vadovai aptarė atsaką į Ukrainoje besiklostančią humanitarinę krizę.

75 metų Rusijos Ortodoksų Bažnyčios lyderis yra vienas svarbiausių prezidento Vladimiro Putino valdymo aparato ramsčių. Kirilas remia Kremliaus autoritarinius polinkius, smerkdamas opozicijos protestus ir laimindamas Maskvos konfliktus užsienyje.

Praėjusį mėnesį prasidėjus Rusijos įsiveržimas, patriarchas savo šalies priešininkus Ukrainoje pavadino „blogio jėgomis“.

„Neduok Dieve, kad dabartinė politinė situacija broliškoje Ukrainoje būtų nukreipta į tai, kad viršų paimtų blogio jėgos, kurios visada kovojo prieš Rusijos ir Rusijos Bažnyčios vienybę“, – sakė jis kreipdamasis į tikinčiuosius.

Patriarchas pareiškė, kad meldžiasi už taiką visoje „rusų žemėje“, kuri, pasak jo, apima Rusiją, Ukrainą ir Baltarusiją.

Tuo tarpu popiežius Pranciškus ne kartą ragino užbaigti konfliktą.

Praėjusį sekmadienį jis paskelbė nuoširdų prašymą nutraukti „žudynes“ ir „nepriimtiną ginkluotą puolimą“ Ukrainoje.

Kalbėdamas po sekmadienio „Viešpaties angelo“ maldos Vatikane jis pasmerkė „barbarišką“ vaikų ir civilių žudymą ir pridūrė: „Dievo vardu... sustabdykite šias žudynes“.

Anksčiau šį mėnesį pontifikas apgailestavo dėl Ukrainoje tekančių „kraujo ir ašarų upių“ ir aštrėjančios humanitarinės krizės.

18:30 Donecke ir Luhanske atnaujinamas mokymas, bet be Ukrainos istorijos

Rusai skelbia atnaujinantys ugdymo procesą Donecko ir Luhansko sričių mokyklose be ukrainiečių kalbos, literatūros ir Ukrainos istorijos.

Apie tai „Facebook“ pranešė Tarasas Kreminas, valstybinės kalbos apsaugos komisaras.

„Rusų okupantai tęsia genocido – kalbocido politiką. Rusijos kariuomenės okupuotų Donecko ir Luhansko sričių teritorijoje priešai tęsia švietimo įstaigų deukrainizacijos politiką“, – rašė jis.

18:06 JT teismas nurodė Rusijai sustabdyti invaziją į Ukrainą

Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teismas trečiadienį liepė Rusijai sustabdyti invaziją į Ukrainą ir pareiškė esąs „itin susirūpinęs“ dėl Maskvos naudojamos jėgos.

„Rusijos Federacija turi nedelsdama sustabdyti karines operacijas, kurias ji pradėjo vasario 24 dieną Ukrainos teritorijoje“, kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, per Hagoje įsikūrusio Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) posėdį kalbėjo teisėja Joan Donoghue.

Preliminarus sprendimas buvo patvirtintas balsu 13-2. Prieš šį sprendimą balsavo rusas ir kinų teisėjas.

18:03 NATO planuoja stiprinti pajėgas Rytuose

NATO gynybos ministrai trečiadienį pavedė savo ginkluotųjų pajėgų vadams parengti planus, kaip būtų galima dar labiau sustiprinti Aljanso rytinio sparno gynybą, tvyrant didžiulei įtampai dėl Rusijos invazijos Ukrainoje, nurodė Jens Stoltenbergas, NATO vadovas.

„Sausumoje mūsų nauja strategija turėtų apimti reikšmingai didesnes pajėgas Aljanso rytiniame sparne – aukštos parengties, turinčias daugiau iš anksto dislokuotos įrangos ir atsargų“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.

Vis dėlto jis pakartojo, kad Aljansas neplanuoja siųsti savo pajėgų į Ukrainą, Lenkijai paraginus surengti taikos palaikymo misiją.

„Raginame Rusiją, prezidentą (Vladimirą) Putiną atitraukti pajėgas, bet neturime planų dislokuoti NATO pajėgų pačioje Ukrainoje“, – per spaudos konferenciją po bloko gynybos ministrų susitikimo sakė J. Stoltenbergas.

17:55 Čekijos premjeras ragina tiekti daugiau ginklų Ukrainai

Petras Fiala, Čekijos premjeras, trečiadienį paragino Vakarų valstybes skubiai išplėsti ginkluotės tiekimą su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.

„Ukrainiečiai turi šansų prieš milžinišką [Maskvos] pranašumą tik tuo atveju, jei Vakarų šalys tieks jiems pakankamai karinės technikos“, – Prahoje žurnalistams sakė P. Fiala.

Jis antradienį kartu su kolegomis iš Lenkijos ir Slovėnijos Mateuszu Morawieckiu ir Janezu Janša lankėsi Kyjive, siekdamas parodyti solidarumą su Ukraina ir susitikti su šalies vadovais.

„Turime suintensyvinti [ginklų] tiekimą ir įtraukti kuo daugiau šalių“, – paragino P. Fiala ir pridūrė, kad Ukrainai visų pirma reikalingos prieštankinės ir priešlėktuvinės raketos.

„Tai reikia daryti greitai, nes po dviejų savaičių gali būti per vėlu. Tai turi būti padaryta per kelias dienas“, – pabrėžė čekų premjeras.

Jo vyriausybė trečiadienį patvirtino daugiau kaip 28 mln. eurų vertės karinę pagalbą Ukrainai. Anksčiau Praha perdavė savo sąjungininkei šaudmenų, šaunamųjų ginklų ir priešlėktuvinių raketų už maždaug 30 mln. eurų.

Atmesdamas siūlymą įvesti neskraidymo zonos virš Ukrainos, P. Fiala pareiškė, kad Ukraina gali „susikurti savąją, jei turės pakankamai technologijų“.

Pasak jo, NATO narės Čekija, Lenkija ir Slovėnija ir toliau spaus ES „atverti duris“ Kyjivui.

ES ir NATO taip pat galėtų suburti šalių koaliciją, suteikiančią prieglobstį rusų dezertyrams, nenorintiems kariauti Ukrainoje, nurodė Čekijos premjeras. Atitinkami siūlymai bus pateikti per kitą savaitę vyksiančius ES ir NATO viršūnių sutikimus.

17:50 Ukrainos prezidentas kreipsis į Izraelio parlamentą

Volodymyras Zelenkis, Ukrainos prezidentas, sekmadienį 18 val. vaizdo ryšiu kreipsis į Izraelio parlamentą.

„Man ir Knesetui bus garbė išklausyti prezidento Zelenskio kreipimąsi... šiuo sunkiu Ukrainos žmonėms metu“, – sakė Mickey Levy, Izraelio parlamento pirmininkas.

Izraelis kol kas laikosi atsargios pozicijos dėl Maskvos pradėto karo Ukrainoje. Jis nenori nuvilti savo artimo sąjungininko Vašingtono ir siekia išlaikyti bendradarbiavimą saugumo srityje su Rusija, pasiuntusia daug karių į Izraelio šiaurinę kaimynę Siriją.

Naftali Bennetas, Izraelio ministras primininkas, bando tarpininkauti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir V. Zelenskio deryboms. 

17:31 V. Putinas: Rusija turi pakankamai finansinių išteklių

Vladimiras Putinas, Rusijos vadovas, pareiškė, kad centriniam bankui nereikia spausdinti pinigų, o šalis turi pakankamai finansinių išteklių.

„Mūsų ekonomika ir verslas turi visus reikalingus išteklius visiems užsibrėžtiems tikslams pasiekti, iššūkiai turėtų mus tik sutelkti“, – V. Putiną citavo BBC. 

Pasak jo, Vakarams nepasiseks „pasiekti pasaulinį dominavimą ir suskaldyti Rusiją“.

17:25 Hagos tribunolo prokuroras pasikalbėjo su V. Zelenskiu

Karimas Khanas, Tarptautinio Baudžiamojo Teismo vyriausiasis prokuroras, lankosi Ukrainoje ir pasikalbėjo su Volodymyru Zelenskiu, šalies prezidentu, trečiadienį pranešė Hagoje įsikūrusi institucija.

„Sutarėme, kad reikalingos visos pastangos užtikrinti, jog būtų laikomasi tarptautinės humanitarinės teisės ir kad būtų apsaugoti civiliai gyventojai“, – sakė K. Khanas.

17:23 Sinchronizuotos Ukrainos ir Europos energetikos sistemos

„Ukrenergo“, Ukrainos energijos operatorė, baigė Ukrainos ir Europos energetikos sistemų integravimą.  Tai reiškia, kad nuo šiandien Ukrainoje pagaminta elektra bus tiekiama Europai ir atvirkščiai.

Pasak Volodymyro Zelenskio, Ukrainos prezidento, dabar šalies energetikos sistema turi energijos atsargų, kurios yra užsienyje, todėl tampa apsaugota atakų.

17:03 Pareigūnų pokalbis

Jake‘as Sullivanas, JAV nacionalinio saugumo patarėjas, trečiadienį kalbėjo su Nikolajumi Patruševu, Rusijos Saugumo tarybos vadovu, pranešė Baltieji rūmai.

Tai – aukščiausio lygio žinomas JAV ir Rusijos pareigūnų kontaktas per pastarąsias keletą savaičių.

Pasak Baltųjų rūmų pranešimo, J. Sullivanas pokalbio metu pabrėžė „aiškų ir tvirtą prieštaravimą neišprovokuotai Rusijos invazijai į Ukrainą“.

„Ponas Sullivanas aiškiai iškomunikavo Jungtinių Valstijų ketinimus toliau didinti (karo – VŽ) kainą Rusijai, remti Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo gynybą bei stiprinti NATO rytinį flangą, toliau bendradarbiaujant su mūsų sąjungininkais ir partneriais. Generolui Patruševui ponas Sullivanas teigė, kad jei Rusija rimtai žiūri į diplomatiją, tuomet Maskva turėtų nustoti pulti Ukrainos miestus. Ponas Sullivanas taip pat perspėjo generolą Patruševą apie pasekmes, jeigu Rusija Ukrainoje panaudotų cheminius ar biologinius ginklus“, – teigiama pranešime.

16:50 FT: pasistūmėta Ukrainos ir Rusijos derybose

Ukraina ir Rusija pasistūmėjo derybose dėl taikos, praneša „Financial Times“, remdamiesi trimis su derybomis susijusiais šaltiniais. Anot leidinio, derybininkai pasistūmėjo dėl 15 punktų taikos plano, įskaitant paliaubas ir Rusijos atsitraukimą, jeigu Kijivas sutiks su neutralios valstybės statusu ir sutiks nesteigti užsienio šalių karinių bazių.

Skelbiama, kad pirmadienį šis taikos planas detaliai buvo aptariamas Ukrainos ir Rusijos derybininkų. Juo Ukraina įsipareigotų atsisakyti savo ambicijų prisijungti prie NATO ir įsipareigotų savo teritorijoje nepriimti užsienio karinių bazių ar ginkluotės, mainais už Vakarų sąjungininkų – JAV, JK, Turkijos saugumo garantijas, teigia su derybų eiga susipažinę šaltiniai.

Kol kas nėra žinoma, ar tikrai Maskvai būtų priimtina sąlyga, kad Ukrainai saugumo garantijas teiktų Vakarai. Be to, Ukrainai itin nepriimtina sąlyga, kad Rusijai būtų pripažintos 2014 m. Maskvos nuo Ukrainos atplėštos teritorijos. Be to, Ukraina abejoja, ar V. Putinas iš tiesų yra įsipareigojęs taikai, ar Maskva tik bando nusipirkti laiko ir pergrupuoti savo karines pajėgas.

Įdomu tai, kad trečiadienį Rusija prabilo apie savo kompromisinį pasiūlymą užbaigti karą. Jis numato Ukrainos demilitarizaciją pagal Austrijos pavyzdį, tačiau Kyjivas viešai atmetė tokį kompromisą.

16:41 V. Putino pareiškimas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad jo karinė kampanija prieš Ukrainą vyksta sėkmingai ir kad jis neleis kaimyninei šaliai tapti „tramplynu“, kurį būtų galima naudoti keliant grėsmę Rusijai.

„Operacija vyksta sėkmingai ir griežtai laikantis planų“, – televizijos transliuotame vyriausybės posėdyje sakė V. Putinas.

Jis pridūrė, kad Rusija neturėjo kitos išeities, tik pasiųsti kariuomenę į Ukrainą.

16:25 Atsistatydina „Yandex“ vadovas

Atsistatydina į naujus Europos Sąjungos sankcijų sąrašus įtrauktas Rusijos technologijų grupės „Yandex“ vadovas Tigranas Chudaverdianas.

„Yandex“, vadinama „rusiškąja „Google“, yra registruota Nyderlanduose ir turi antrinių įmonių žemyninės Europos šalyse, Jungtinėje Karalystėje ir JAV, nors didžioji dalis jos verslo sukoncentruota Rusijoje.

Pačiai „Yandex“ Vakarų sankcijos dėl Rusijos karo Ukrainoje šiuo metu nėra paskelbtos, o A. Chudaverdianas į jų sąrašus buvo patrauktas kaip fizinis asmuo.

15:53 A. Anušauskas: parama Ukrainai turi svariai didėti

Parama Ukrainai turi svariai didėti, o NATO ir Europos Sąjunga dirbti išvien, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, trečiadienį dalyvaujantis Aljanso gynybos ministrų susitikime.

„Šiandien visas pasaulis yra kartu su Ukraina, tačiau parama turi svariai didėti – ir kiekybiškai, ir kokybiškai. Turime priversti Rusiją atsakyti už karo nusikaltimus, NATO ir Europos Sąjunga turi dirbti išvien bei Rusijos karą Ukrainoje sustabdyti“, – pranešime  A. Anušauskas. 

A. Anušauskas savo pasisakyme pabrėžė, kad Lietuva toliau palaikys nuo Rusijos karinės agresijos kenčiančią Ukrainą visais įmanomais būdais.

15:41 V. Zelenskis kreipėsi į JAV Kongresą

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, trečiadienį kreipėsi į JAV Kongreso narius ir dar kartą paprašė uždaryti dangų virš Ukrainos. Jis taip pat paragino griežtinti sankcijas Maskvai, tol, kol jos karo mašina bus sustabdyta.

„Mes prašome viso pasaulio užbaigti šitą kančią ir paskelbti Ukrainą neskraidymo zona. Ar tai yra daug, ko mes prašome? Jeigu jūs negalite to pasiūlyti, tai prašome ginkluotės, kuri padėtų apsiginti nuo Rusijos oro atakų. Man būtina apsaugoti mūsų dangų. Mums reikia priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemų“, – JAV Kongresui kalbėjo Ukrainos prezidentas.

JAV įstatymų leidėjams V. Zelenskis parodė vaizdo įrašą su karo vaizdais, o paskutinėje  dalyje prabilo angliškai. Ukrainos prezidentas savo kalboje taip pat referavo į istorinius JAV įvykius – Rugsėjo 11-ąją, Perl Harborą bei Martino Lutherio Kingo kalbą „Aš turiu svajonę“ (I have a dream).

Plačiau apie V. Zelenskio kreipimąsi skaitykite šiame straipsnyje.

15:32 Rusija pašalinta iš Europos Tarybos

Europos Taryba trečiadienį žengė beprecedentį žingsnį ir dėl invazijos į Ukrainą pašalino Rusiją iš šios pagrindinės Senojo žemyno žmogaus teisių organizacijos.    

47 valstybes vienijančios organizacijos Ministrų komitetas išplatintame pareiškime nurodė, kad „Rusijos Federacija nuo šiandien po 26 m. narystės nustoja būti Europos Tarybos nare“.   

Šis sprendimas priimtas tarptautinei bendrijai griežtai smerkiant Rusijos karą Ukrainoje. Šios savaitės pradžioje Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja inicijavo Rusijos pašalinimo procesą ir vienbalsiai pasisakė už jos narystės nutraukimą. 

15:15 Sušaudė duonos laukusius žmones

Rusijos kariai Černihivo mieste sušaudė 10 žmonių, laukusių eilėje prie duonos. Trečiadienį socialiniuose tinkluose paplito vaizdo įrašai, kuriuose buvo galima matyti šio išpuolio aukas. CNN pranešė patvirtinusi šių įrašų autentiškumą.

Žuvusių žmonių skaičių pranešė vietoje esantys reporteriai.

Rusijos pajėgos yra apsupusios šiaurės Ukrainoje esantį Černihivo miestą. Jame rusai nuolat apšaudo gyvenamąsias zonas.

15:02 Paprašė padidinti dujų tiekimą

Ukraina kreipėsi į Lenkijos valstybės kontroliuojamą naftos ir dujų bendrovę „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) su prašymu tiekti daugiau gamtinių dujų, skelbia Lenkijos radijas, cituodamas PGNiG vadovą.

Pavelas Majewskis priminė, jog Ukrainai jų per metus reikia apytikriai 30 mlrd. kubinių metų.

„Vidaus poreikį 20 mlrd. kubų apimtimi Ukraina patenkina nuosava gavyba. Tai – gana daug. Likusi 10 mlrd. kubų dalis buvo dengiama Rusijos vamzdynais per Ukrainą į Europos pietines valstybes tiekiamomis dujomis. Šiuo metu deramasi dėl didesnio dujų tiekimo iš Lenkijos į Ukrainą“, – sakė P. Majewskis.

14:48 Nauji užblokuoti portalai

Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ paskelbė, kad šalyje draudžiamų portalų sąrašą papildė keletas naujų vardų. Tarp jų – estų „Postimees“, naujienų svetainė „Ust-Kuti 24“ bei tiriamosios žurnalistikos portalas „Bellingcat“.

Šiuo metu Rusijos draudžiamų interneto leidinių sąraše yra 32 portalai. Pavyzdžiui, blokuojamos „Dožd“, „Echo Moskvy“ ir „Meduza“, „Mediazona“, BBC ir „Deutsche Welle“ interneto svetainės.

Be „Bellingcat“, naujienų agentūra AFP tarp naujai užblokuotų portalų paminėjo vieną Izraelio naujienų svetainę rusų kalba ir kelias regionines interneto svetaines, tarp jų Permdaily.ru.

14:37 Skelbia apie dar vieno generolo žūtį

Generolas majoras Olegas Mitiajevas žuvo antradienį per puolimą prieš apsiaustą Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka. Jis savo „Telegram“ kanalu paskelbė nuotrauką, kurioje esą matyti šis žuvęs karininkas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praeitą naktį paskelbtame vaizdo pranešime taip pat paminėjo, jog žuvo dar vienas Rusijos generolas, bet jo neįvardijo.

46 m. O. Mitiajevas vadovavo 150-ajai motorizuotųjų šaulių divizijai ir anksčiau dalyvavo Rusijos karinėje misijoje Sirijoje, nurodė A. Heraščenka.

Anot ukrainiečių, O. Mitiajevas yra jau ketvirtas nuo invazijos pradžios žuvęs rusų generolas. Rusija šio kariškio žūties nepatvirtino.

14:28 Į Ukrainą keliauja papildomos oro gynybos sistemos

JAV ir NATO sąjungininkės į Ukrainą jau išsiuntė kelias oro gynybos sistemas. Pasak CNN, kuri cituoja neįvardijamą JAV pareigūną, į Ukrainą keliauja sovietinių laikų SA-8, SA-10, SA-12 ir SA-14 mobiliosios oro gynybos sistemos.

Pasak CNN, šios sistemos negali pasiekti taip aukštai esančių taikinių, kaip ukrainiečių prašyti S-300, tačiau aukščiau, nei iki šiol Ukrainai tiektos „Stinger“ raketos.

14:07 Ragina užtikrinti žurnalistų saugumą

Prancūzija trečiadienį paragino užtikrinti Rusijos karą Ukrainoje nušviečiančių žurnalistų apsaugą, šalia Kyjivo žuvus JAV televizijos „Fox News“ operatoriui ir ukrainietei prodiuserei.

„Primenu ginkluotų pajėgų pareigą apsaugoti žurnalistus, kaip to reikalauja tarptautinė humanitarinė teisė“, – pareiškime nurodė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas.

„Griežčiausiai smerkiu bet kokius prieš juos nukreiptus veiksmus“, – sakė jis ir pridūrė, kad „pastarieji įvykiai atspindi didžiulį pavojų karo veiksmų teatre Ukrainoje“.

13:49 Parama Ukrainos narystei ES

Keliose didžiosiose Europos Sąjungos (ES) šalyse aktyviai remiama Ukrainos narystė Bendrijoje, rodo „Politico“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Vienintelis klausimas, dėl kurio išsiskiria nuomonės, kada konkrečiai Ukraina turėtų įstoti į ES.

Apklausa atlikta 6 didžiausiose ES šalyse. Apklausą atliko tyrimų bendrovė „Euroskopia“, apklausti Ispanijos, Vokietijos, Graikijos, Prancūzijos, Nyderlandų ir Italijos gyventojai. Jų klausta ne tik apie Ukrainos narystės ES perspektyvas, bet ir tai, kaip jie vertina Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Plačiau apie tai skaitykite šiame straipsnyje.

13:42 Smogė dar vienam televizijos bokštui

Rusijos raketa pataikė į centrinėje Ukrainoje esančio Vinycios miesto televizijos bokštą, skelbia vietos valdžia. 

Apie sprogimo aukas kol kas nepranešama. Netoli įvykio vietos esantys CNN reporteriai teigia paryčiais girdėję praskrendančius lėktuvus ir du sprogimus.

Tai – antras rimtesnis Rusijos pajėgų smūgis Vinycioje. Prieš 10 d. rusų raketos sunaikino šio miesto oro uostą.

Be to, Rusija ne pirmą kartą taikosi į Ukrainos ryšių infrastruktūrą – anksčiau jau buvo smūgiuota bokštams Kyjive, Charkive, Vynarivkoje ir Rivnėje. Pastarojo miesto pareigūnai teigia, kad per ataką žuvo 21 žmogus.

13:27 L. Kaščiūnas: Lietuva Ukrainai suteikė karinės paramos už 29 mln. Eur

Lietuva yra suteikusi Ukrainai karinės paramos už 29 mln. Eur, patvirtino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Iš viso Lietuva yra suteikusi karinės paramos už 29 mln. eurų, kas iš esmės yra 40 „fūrų“, liaudiškai tariant, ir pagal karinę paramą absoliučiais skaičiais mes patenkame į top dešimt šalių, o gal net artėjam ir prie penkių“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė L. Kasčiūnas.

Jis teigė negalintis detalizuoti, kokia parama buvo suteikta Ukrainai, nes klausimas aptartas uždarame posėdyje, bet dalis informacijos anksčiau buvo paskelbta viešai.

„Stingeriai, aišku, yra karūna viso to, bet yra ir kiti dalykai, amunicija, kiti gyvybiškai svarbūs dalykai“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

13:21 Ukraina Rusijos kompromisą atmeta

Ukraina atmetė Rusijos pasiūlymus sutikti tapti neutralia valstybe, kurios statusas būtų panašus į Švedijos ar Austrijos.

 Anot Kyjivo, Ukrainos ir Rusijos derybose dėl karo nutraukimo pagrindinis dėmesys turėtų būti skirtas „saugumo garantijoms“.

„Ukraina šiuo metu kariauja su Rusija. Dėl tos priežasties modelis gali būti tik „ukrainietiškas“ ir tik su teisiškai patikrintomis saugumo garantijomis“, – sakė ukrainiečių vyriausiasis derybininkas Mychailo Podoliakas.

Jo komentarus paskelbė prezidento Volodymyro Zelenskio biuras.

13:11 Dar vienas smūgis Rusijos aviacijai

Europos aviacijos saugumo administratorius EASA sustabdė Rusijos aviacijos kompanijoms išduotas licencijas, kurių poveikis neapsiriboja Europos Sąjungos teritorijoje.

Atsakas į Rusijos invaziją Ukrainoje – sustabdytas licencijų galiojimas rusiškai aviacijos produkcijai, atsarginėms dalims, prietaisams, techninei priežiūrai, mokymo centrams.

EASA sąraše yra didžiausios Rusijos aviacijos kompanijos, tokios kaip „Aeroflot“, S7, „Volga-Dnepr“, „Uralskije avialiniji“, „Azur“. Dėl to visoms joms ir dešimtims kitų, greta esančių sankcijų ir ribojimų, atimta netgi formaliai galima išimtinė galimybė įskristi į ES oro erdvę.

Plačiau apie tai skaitykite šiame straipsnyje. 

13:05 „E.On“ nebepirks dujų iš „Gazprom“

Vokietijos energetikos milžinas „E.On“ trečiadienį netikėtai pranešė stabdantis naujus dujų pirkimus iš Kremliaus kontroliuojamo „Gazprom“ prekybos įmonių Europoje, skelbia agentūra „Reuters“, cituodama Vokietijos koncerno vadovą.

Leonhardas Birnbaumas paaiškino, nors „E.On“ nėra sudaręs ilgalaikių tiekimo sutarčių tiesiogiai su dujų gavybos įmonėmis, tačiau nedidelę dalį jo pirkimų portfelyje sudarė iš „Gazprom“ prekybos įmonių parduodamos dujos, ir pridūrė, kad nauji pirkimai iš pastarųjų įmonių stabdomi.

Vis dėlto, L. Birnbaumas perspėjo, kad staigus energijos išteklių importo iš Rusijos nutraukimas suduotų smūgį „E.On“.

„Rusijos rinka nėra viena iš mūsų tikslinių. Tačiau aišku viena: jei daugiau ar mažiau užsitęstų fizinis energijos išteklių importo trūkumas, tai turėtų pasekmių ir mums“, – spaudos konferencijoje kalbėjo E.ON vadovas.

12:48 Kremlius prabilo apie savo kompromiso variantą

Rusija sako, kad Ukrainos demilitarizavimas pagal Austrijos pavyzdį gali būti kompromisas karo užbaigimui, skelbia valstybinė naujienų agentūra RIA.

Anot jos, demilitarizacijos sąlygos, kurių tikėtųsi Rusija, dar nėra aiškios, tačiau tai leistų Ukrainai turėti savas ginkluotąsias pajėgas.

Austrija turi savo kariuomenę, bet pagal 1955 m. Austrijos valstybės sutartį yra įpareigota laikytis neutralumo. Tai reiškia, jog šalis negali prisijungti prie karinių aljansų, jos teritorijoje taip pat negali būti užsienio valstybių karinių bazių. Toks kompromisas greičiausiai užkirstų kelią Ukrainai prisijungti prie NATO.

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, anksčiau trečiadienį pareiškė, jog Rusijos derybinės pozicijos „tapo labiau realistiškos“.

12:28 G. Nausėda: reikia įveikti „skepticizmo likučius“ dėl kandidatės į ES statuso Ukrainai

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Ukrainai galėtų būti suteiktas kandidatės į Europos Sąjungą statusas, tačiau reikia įveikti likusius „skepticizmo likučius“.

„Kandidatės statusas Ukrainai galėtų būti suteiktas ir aš manau, kad mes tikrai galėtume rasti tokį sutarimą, bet reikia įveikti dar likusius skepticizmo likučius Europos Sąjungoje“, – trečiadienį žurnalistams sakė šalies vadovas.

„Mes tikrai neduosime ramybės ir prie šito klausimo toliau grįšime“, – pridūrė jis.

12:02 Japonija skelbia embargą

Japonija paskelbė sąrašą beveik 300 pavadinimų prekių ir pažangių technologijų, kurių eksportas į Rusiją ir Baltarusiją uždraudžiamas, skelbia leidinys anglų kalba „Japan Today“.

Japonijos ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerijos paskelbtame sąraše – 266 pavadinimų prekės ir 26 technologijos. Embargas įsigalios nuo kovo 18 d.

Tarp prekių, kurioms įvedamas eksporto draudimas, yra puslaidininkiai, ryšių, naftos perdirbimo įranga. Pažangių technologijų sąraše yra lustų projektavimo ir gamybos programinė įranga.

Be to, griežtai uždraudžiamas bet koks japoniškų prekių ir technologijų tiekimas 49 su karine sritimi susijusiems Rusijos subjektams ir dviem Baltarusijos organizacijoms, įskaitant vyriausybines agentūras ir orlaivių bei laivų gamintojas.

11:51 Ministrai ragina telkti humanitarinę pagalbą, izoliuoti Rusiją

Antradienį Lvive susitikę Lietuvos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai ragina tarptautinę bendruomenę aktyviau teikti karo alinamai šaliai humanitarinę pagalbą, toliau izoliuoti agresorę Rusiją.

„Ministrai griežčiausiai pasmerkė brutalų karą, kurį Rusija, tiesiogiai dalyvaujant Baltarusijai, pradėjo prieš suverenią, taikią ir nepriklausomą Ukrainą. Šiuo siaubingu veiksmu Rusija šiurkščiai pažeidė pagrindinius tarptautinės teisės principus, Jungtinių Tautų Chartiją, Helsinkio baigiamąjį aktą ir daugelį kitų dokumentų, kuriais grindžiami šalių tarpusavio santykiai“, – sakoma bendrame Gabrieliaus Landsbergio ir Dmytro Kulebos pareiškime.

Jos ragina Rusiją nedelsiant nutraukti agresiją, pabrėždamos, kad ši šalis sukėlė naikinimą ir žmonių kančių, „kokių Europa nematė jau septynis dešimtmečius“.

Jie taip pat paragino tarptautinę bendruomenę aktyviau teikti Ukrainai koordinuotą karinę, humanitarinę, finansinę ir politinę paramą bei kvietė toliau didinti spaudimą Rusijos ir Baltarusijos režimams dar labiau plečiant ribojamąsias priemones

11:43 Delegacijos grįžo į Lenkiją

Lenkijos, Slovėnijos ir Čekijos vyriausybių delegacijos iš Kyjivo saugiai grįžo į Lenkiją, pranešė šios šalies vyriausybės atstovas Piotras Mulleris.

Šių trijų valstybių premjerai antradienį lankėsi Ukrainoje, norėdami parodyti solidarumą su Rusijos užpulta šalimi. Tai buvo pirmasis užsienio valstybių lyderių vizitas Kyjive nuo invazijos į Ukrainą pradžios.

11:28 Sankcijos „Inter RAO Lietuva“

Dėl sąsajų su „Rosneft“ vadovu Igoriu Sečinu užšaldytos elektros energijos tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ sąskaitos, o jos akcijos pašalintos iš Vilniaus akcijų biržos. Tai pirmasis trečiadienį pranešė naujienų portalas „15min“.

„Vadovaujantis 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamentu dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, akcinei bendrovei „Inter RAO Lietuva“ buvo apribota galimybė disponuoti bendrovės sąskaitomis. Akcinė bendrovė siejama su sankcionuojamu asmeniu Igor Sečinu“, – naujienų portalas „15min“ cituoja Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą. Plačiau apie tai skaitykite šiame straipsnyje.

11:22 B. Johnsonas: Ukraina prie NATO artimiausiu metu neprisijungs

Borisas Johnsonas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas, sako, jog Ukraina greitu metu prie NATO neprisijungs. Taip jis kalbėjo reaguodamas į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio antradienį išsakytą mintį, kad Kyjivui duota suprasti, jog NATO „atvirų durų“ politika Ukrainai negalioja.

„Aš vakar vėl kalbėjau su Volodymyru (Zelenskiu) ir aišku, kad suprantu, ką jis sako apie NATO ir dabartinę situaciją. Mes tą labai aiškiai iškomunikavome Putinui – kad nėra jokios tikimybės, jog Ukraina artimiausiu metu prisijungs prie NATO“, – kalbėjo B. Johnsonas.

Tačiau jis pridūrė, kad Ukrainos ateitį spręs patys ukrainiečiai bei V. Zelenskis, kuriam B. Johnsonas išreiškė paramą.

10:47 Klaipėdos jūrų uosto radarai sujungti su Karinių jūrų pajėgų sistemomis

Klaipėdos jūrų uosto radarai sujungti su Karinių jūrų pajėgų sistemomis – radarais fiksuojami duomenys nuo šiol perduodami į Karinių jūrų pajėgų naudojamą integruotą jūrų stebėjimo sistemą.

Kaip trečiadienį pranešė Uosto direkcija, sujungimo darbai pradėti praėjusių metų pabaigoje, o šiuo metu sistema jau veikia.

„Siekiant apsaugoti uostą nuo potencialių karinių grėsmių, saugiu šifruojamu duomenų perdavimo kanalu uosto radarų duomenys nuo šiol taip pat perduodami į Karinių jūrų pajėgų sistemas“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

„Šis sistemų integravimas reikalingas ne tiek Uosto direkcijos veiklai, kiek kariškiams“, – teigė jis.

10:44 Ukraina teigia surengusi sėkmingų kontrpuolimų

Ukrainos prezidento patarėjas ir derybininkas Mychailo Podoliakas trečiadienį savo tviterio paskyroje pranešė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos surengė keletą sėkmingų kontrpuolimų ir atstūmė Rusijos pajėgas. Kur tiksliai tos pergalės pasiektos patarėjas neįvardijo.

Anot jo, tai gali reikšmingai pakeisti ir derybų su Rusija eigą.

Kiek anksčiau socialiniuose tinkluose pasirodė nepatvirtintų pranešimų, apie sėkmingą ukrainiečių ataką į vakarus nuo Kyjivo, kur ilgą laiką vyko intensyvūs susirėmimai. Minėtos Hostomelio ir Buchos apylinkės.

10:32 Lietuvos mokyklose jau registravosi apie 1.500 ukrainiečių vaikų

„Šiuo metu mes turime maždaug apie 6.000 vaikų iki 18 metų Lietuvoje, tas skaičius nuolatos keičiasi, turime apie 1.500 jau registruotų mokyklose, irgi skaičiai keičiasi“, – per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį trečiadienį sakė ministrė.

Pasak J. Šiugždinienės, ukrainiečių vaikai gali rinktis mokslą lietuviškose arba tautinių mažumų mokyklose, tačiau pastarosiose gali pritrūkti vietų.

„Vaikai yra registruojami savivaldybių švietimo skyriuose, jie turi koordinacinius asmenis, savivaldybė nukreipia į tam tikrą ugdymo įstaigą, lietuvių arba tautinių mažumų mokyklą, priklausomai nuo vaiko ir jo šeimos pageidavimo. Ateityje augant mokinių skaičiui, ko gero, išpildyti pageidavimus gali būti sudėtinga, jau Kaune (rusakalbė) A. Puškino gimnazija yra pilnai užsipildžiusi“, – sakė J. Šiugždinienė.

Ministrė taip pat pranešė, kad dviem metams planuojama leisti mokytojams iš Ukrainos dirbti Lietuvos mokyklose nereikalaujant lietuvių kalbos.

10:26 Apšaudyta Zaporožės geležinkelio stotis

Rusijos pajėgos trečiadienį apšaudė Ukrainos pietuose esantį Zaporožės miestą, kur glaudžiasi tūkstančiai gyventojų, pabėgusių iš apgulto Mariupolio uostamiesčio, pranešė regiono pareigūnai.

„Zaporožėje pirmą kartą bombarduoti civiliniai objektai“, – per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ paskelbė regiono gubernatorius Oleksandras Staruchas.

„Raketos nukrito geležinkelio stoties „Zaporižia-2“ rajone“, – sakė jis ir nurodė, kad aukų nėra.

Zaporožė yra pirma saugi vieta iš Mariupolio bėgantiems žmonėms. Daug jų vėliau keliauja į šalies vakarus, į Lenkiją ar kitas kaimynines valstybes.

10:04 Seimo valdyba leido parlamento viešbutyje apgyvendinti pabėgėlius iš Ukrainos

Seimo vadovybė trečiadienį leido sostinės centre esančiame parlamento viešbutyje apgyvendinti karo pabėgėlius iš Ukrainos.

Pritarta siūlymui neužimtose Seimo viešbučio gyvenamosiose patalpose suteikti galimybę apgyvendinti nuo Rusijos karinės agresijos Ukrainoje bėgančius žmones, taip išreiškiant solidarumą su už laisvę kovojančiais ukrainiečiais.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, dėl tokios galimybės į Seimo valdybą kreipėsi Laisvės frakcija ir pavieniai parlamentarai.

Pagal sprendimą, Seimo nariai, pageidaujantys laikinai užleisti jiems suteiktą butą Seimo viešbutyje karo pabėgėliams, įpareigoti iki kovo 18 dieną pateikti tokią informaciją parlamento kanceliarijai.

10:02 KAM aptarė galimą prancūziškos ginkluotės įsigijimą

Krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška antradienį su Prancūzijos gynybos ministre Florence Parly aptarė galimą prancūziškos ginkluotės įsigijimą ir šios šalies pajėgumų dislokavimą Lietuvoje.  

„Prancūzijoje yra itin gerai išvystyta gynybos pramonė, todėl siekiame įstoti į tam tikras ginkluotės vystymo ir gamybos programas bei įsigyti moderniausias sistemas“, – ministerijos pranešime cituojamas V. Semeška.

„Su gynybos ministre Florence Parly taip pat tarėmės dėl galimo Prancūzijos kariuomenės netiesioginės ugnies pajėgumų dislokavimo Lietuvoje artimiausiu metu“, – teigia jis.

Antradienį vykusiame susitikime aptarti ir paramos Ukrainai klausimai – V. Semeška pabrėžė, kad parama turi būti nenutraukiama ir intensyvesnė, ypač ginkluote ir šaudmenimis. 

Viceministras Lietuvos įsigijimų bei pajėgumų stiprinimą taip pat aptarė su Prancūzijos generalinės direkcijos vadovybe.

09:59 A. Melničenka: skubiai reikia taikos

Andrejus Melničenka, trąšų gamintojos „EuroChem“ ir anglių bendrovės SUEK savininkas sako, kad karas Ukrainoje yra tragedija ir  „skubiai reikia taikos“. Priešingu atveju kils pasaulinė maisto krizė, nes daugeliui ūkininkų trąšų kainos nebeįkandamos.

A. Melničenka, kuriam taikomos ERS sankcijos ir kuriam netiesiogiai priklauso Kėdainių trąšų gamintoja „Lifosa“, pokalbyje su „Reuters“ teigia, kad tiekimo grandinė, kuri ir taip buvo sutrikdyta dėl koronaviruso pandemijos, dėl karo Ukrainoje nukentėjo dar labiau. Pasak jo, tai padidins maisto produktų kainas Europoje ir sukels maisto stygių skurdžiausiose pasaulio šalyse.

„Įvykiai Ukrainoje tikrai tragiški. Mums skubiai reikia taikos“, – pabrėžia M. Melničenka, primindamas, kad yra „rusas pagal tautybę, baltarusis pagal kilmę ir ukrainietis pagal kraują“.

„Jaučiu didelį skausmą ir netikėjimą, stebėdamas, kaip broliškos tautos kovoja ir miršta“, –  „EuroChem“ vadovo žodžius cituoja kommersant.ru.

Plačiau apie tai rašoma čia.

09:44 V. Zelenskis: derybinės pozicijos realistiškesnės

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, teigė, kad derybos su Rusija, kuriomis siekiama užbaigti karą Ukrainoje, „tapo labiau realistiškos“.

Vis tik V. Zelenskis nurodė, kad derybos yra sudėtingos ir nepateikė daugiau detalių, kaip Kyjivo ir Maskvos derybinės pozicijos suartėjo.

Tačiau Ukrainos prezidentas ir jo patarėjai pastaruoju metu tolina šalies perspektyvas įstoti į NATO, signalizuodami, kad alternatyvios „saugumo garantijos“ gali būti pragmatiškesnis pasirinkimas.

„Visi karai baigiasi susitarimais. Derybinės pozicijos tampa realistiškesnės. Tačiau dar reikia laiko, kad sprendimai atitiktų Ukrainos interesus. Mūsų didvyriai, mūsų gynėjai šį laiką mums dovanoja visoje šalyje mus gindami“, – vaizdo pranešime išplatintame naktį Rusijai bombarduojant Kyjivą kalbėjo V. Zelenskis.

09:36 Rusija intensyvina karo veiksmus Kyjivo priemiesčiuose

Ukrainos sostinėje vėlai antradienį įsigaliojo iki ketvirtadienio ryto truksianti komendanto valanda dėl to, ką jos meras pavadino „sudėtingu ir pavojingu momentu“.

Mažiausiai trys garsūs sprogimai nugriaudėjo išaušus vakarinėje Kyjivo dalyje, o į dangų kilo tiršti dūmų kamuoliai.

Centrinėje Kyjivo dalyje, Ševčenkos rajone per apšaudymą nukentėjo 12 aukštų gyvenamasis namas. Kaimyninis pastatas taip pat buvo apgadintas. Gelbėjimo tarnyba pranešė apie du nukentėjusiuosius, bet daugiau detalių nepateikė.

Rusijos pajėgos intensyvina kovas Kyjivo priemiesčiuose, pirmiausia aplink Bučą šiaurės vakaruose ir kelią, vedantį į vakarus, Žytomyro link, trečiadienį sakė Kyjivo regiono vadovas Oleksijus Kuleba.

Pasak jo, rusų pajėgos bando atkirsti sostinę nuo transporto arterijų ir sunaikinti logistinius pajėgumus, planuodamos didelio masto ataką Kyjivui užimti.

12 miestelių aplink Kyjivą neturi vandens, o šeši – šilumos.

Rusija okupavo 80 km į šiaurę nuo Kyjivo esantį Ivankivą ir kontroliuoja aplinkinį regioną prie sienos su Baltarusija, sakė O. Kuleba.

Visame Kyjivo regione „vaikų darželiai, muziejai, cerkvės, gyvenamieji kvartalai ir inžinerijos infrastruktūra patiria nesibaigiantį apšaudymą“, sakė jis.

09:33 NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija iš Kijyvo perkelta į Vilnių

Seimo valdyba trečiadienį sutiko Vilniuje gegužės pabaigoje surengti NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) pavasario sesiją, kuri turėjo vykti Kyjive, tačiau dėl Rusijos pradėtos karinės invazijos į Ukrainą jos neįmanoma ten surengti.

„Lietuva šiomis trimis dienomis taptų NATO politinio gyvenimo centru“, – per Seimo valdybos posėdį pristatydamas šią iniciatyvą sakė Seimo narys Audronius Ažubalis.

Anot jo, Lietuvai šis renginys bus naudingas ir dėl to, kad bus galima kalbėti apie Rusiją bei rytinio Aljanso flango stiprinimą.

NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija vyks gegužės 27-30 dienomis Seimo rūmuose.

Renginyje tikimasi sulaukti apie 500 svečių iš užsienio.

NATO Parlamentinė Asamblėja yra tarpparlamentinė organizacija, kur Aljanso valstybių parlamentarai kartu su jam nepriklausančiais partneriais aptaria svarbiausius politikos, saugumo ir gynybos klausimus euroatlantiniame regione. 

Pastarąjį kartą NATO PA pavasario sesija Lietuvoje surengta 2014 metais, šaliai minint narystės Aljanse dešimtmetį. Prieš tai Lietuvoje ji taip pat buvo organizuota 2001 metais.

09:24 P. Saudargas: antiinfliacinis paketas paaiškės po kelių savaičių

Antiinfliacinių priemonių paketas Seime bus priimtas, tačiau reikia palaukti kelias savaites ir pažiūrėti, kaip klostysis ekonominė situacija, sako Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas.

„Mes nežinome, kokį tikslų poveikį padarys karas ir kokius sprendimus tiksliai priims Europa būtent energetikos klausimais. Ar vis tik ji bus ryžtinga ir atsisakys importo iš Rusijos, ar, jeigu derybos seksis, (...) bus daromi žingsniai mažinti ugnį, tai ir Europa gali nueiti tokiu keliu, kad priims tą status quo ir tada toliau pirks sėkmingai iš Rusijos dujas ir naftą. Tų scenarijų gali būti įvairių ir jie įvairiai gali visiškai kitu lygiu paliesti ekonomiką, paliesti infliaciją“, – trečiadienį Žinių radijui sakė parlamentaras.

„Todėl (...) mes turime bent kelias savaites palaukti. Ekonominės prognozės turi būti kiek įmanoma tikslios ir tada mes turime priiminėti visą paketą ekonomikos gaivinimo, galbūt energetikos kainų amortizavimo“, – pridūrė jis.  

Plačiau apie tai sakitykite čia.

09:17 Savanoriai beveik 100.000 kartų skambino į Rusiją, kad papasakotų apie karą Ukrainoje

Prieš savaitę prasidėjusi akcija #CallRussia („Skambink Rusijai”), skatinanti skambinti Rusijos piliečiams ir taikiai pasakoti, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje, sugeneravo beveik 100.000 skambučių, trečiadienį pranešė organizatoriai.

„Pirmi skambučiai buvo labai sunkūs, ypač, kai kitame gale girdi agresiją ir jokio bandymo įsiklausyti ir išklausyti tai, ką sakau. Bet ne visi skambučiai tokie – nemažai atsiliepusiųjų sakė, kad žino, supranta kas vyksta, išgyvena dėl to, bet imtis ryžtingų veiksmų yra bejėgiai“, – teigė vienas iš kampanijos iniciatorių rinkodaros specialistas Paulius Senūta.

„Po kiekvieno skambučio dar labiau tikiu, kad tokių pokalbių Rusijos piliečiams reikia ir tik laiko klausimas – kada didžioji dalis Rusijos atsipeikės ir supras kur juos veda Putinas“, – sakė jis.

P. Senūta pats į Rusiją atsitiktiniais numeriais skambino mažiausiai 100 kartų.

Skambučių statistika rodo, kad daugiausia skambinančiųjų – rusakalbiai iš Lietuvos ir Lenkijos.

Anot pranešimo, skambučių aktyvumas labiausiai auga Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Moldovoje, Latvijoje ir Italijoje. 

Daugiau nei 20.000 skambinusiųjų #CallRussia interneto puslapyje pasidalijo atsiliepimais apie skambučių eigą. Beveik ketvirtadalis jų skambučius pavadinimo pavykusiais. 

09:01 „Bloomberg“: dėl karo Ukrainoje sankcijų gniaužtuose atsidūrusi Rusija liks be lėktuvų

Oro susisiekimas Rusijoje artimiausioje ateityje gali beveik sustoti, nes jos aviakompanijos dėl šaliai įvestų sankcijų bus nepajėgios atlikti turimų užsienietiškų lėktuvų techninio aptarnavimo ir remonto, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“, pateikdama JAV investicinės bankininkystės ir finansinių paslaugų bendrovės „Jefferies Group“ prognozes.

Tarptautinės sankcijos Rusijai uždraudė tiek Europos „Airbus“, tiek ir JAV „Boeing“ lėktuvų gamintojoms tiekti Rusijos aviakompanijoms orlaivių atsargines dalis bei teikti jų techninės priežiūros paslaugas.

„Rusai galės skraidyti artimiausius šešis mėnesius ar metus, tačiau lėktuvai pradės gesti ir jų nusidėvėjusias dalis teks keisti. Antraip prasidės rimtos skrydžių saugumo problemos“, – sakė „Jefferies Group“ analitikė Sheila Kahyaoglu.

Jos žodžiais, komercinių orlaivių, kurių rimta priežiūra įprastai atliekama kas šešerius metus, naudojimą dėl būtinų komponentų trūkumo teks nutraukti.

Analitikė pridūrė, jog Rusijos oro vežėjos turi 789 komercinius lėktuvus, jie sudaro tik 2,7% pasaulinio civilinių orlaivių parko.

08:51 Pirmininkė: Seimas turėtų be kliūčių pritarti gynybos biudžeto didinimui

Seimas ketvirtadienį turėtų be didesnių kliūčių pritarti gynybos išlaidų didinimui šiemet nuo 2,02% iki 2,52% BVP, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Kaip matome iš diskusijos, kuri vyko tiek Biudžeto ir finansų komitete, tiek iš pasisakymų partijų atstovų, turėtų būti pritarimas šiam siūlymui, t.y. procento padidinimui iki 2,52% nuo BVP, manau, kad šitą sprendimą turėtumėme priimti rytoj Seime nesunkiai“, – LRT trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

„Tai yra natūralu vertinant saugumo situaciją regione, reaguojant į karą Ukrainoje ir puikiai suprantant, kad kai mes tikimės, prašome ir gauname NATO sąjungininkų didesnę pagalbą, stiprinimą saugumo regione, taip pat ir iš savo pusės turime daryti namų darbus, tą ir darome“, – pridūrė ji.

Ji pripažįsta, kad ateityje dėl gynybos finansavimo reikėtų siekti „tvarių sprendimų“, numatant biudžeto didinimui kitus šaltinius, nei skolintos lėšos.

Seime svarstoma pataisa keičiamas straipsnis dėl valstybės galimybės skolintis su naryste NATO susijusiems įsipareigojimams, tam užtikrinant 2,52% BVP skyrimą. Dabartiniame biudžete šis dydis yra 2,05% BVP ir sudaro kiek daugiau nei 1,2 mlrd. Eur.

08:31 Dvi raketos smogė Kyjivui

Užfiksuota, kaip dvi raketos smogia taikiniams Ukrainos sostinėje Kyjive. Anksčiau „Twitter“ pasirodė vaizdo įrašų, kuriose matomos skriejančios raketos iš Baltarusijos teritorijos.

08:28 V. Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina kompensacijų priimantiems ukrainiečius idėją

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako skeptiškai vertinanti kompensacijų Lietuvos piliečiams, priimantiems nuo Rusijos sukelto karo bėgančius ukrainiečius, idėją.

Interviu LRT trečiadienį ji teigė, kad kompensacijos gali susilpninti gyventojų entuziazmą padėti ukrainiečiams.

„Kalbėjimas apie kompensaciją žmonėms, kurie gera valia priima į savo butus, nėra tikslingas, nes tai galėtų kaip tik sulėtinti tą procesą. Aš tai skeptiškai vertinu tokią idėją. Tikrai, savanorystės principu yra daug labai padaryta, ir, man rodosi, kad entuziazmas vis dar neslopsta“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, svarbu, kad dėmesys Ukrainai nesilpnėtų ir po kelių savaičių karas Ukrainoje ir humanitarinės problemos „netaptų kasdienine naujiena“.

08:22 Estijoje nurodyta blokuoti septynis rusiškus tinklalapius

Estijos vartotojų apsaugos ir techninio reguliavimo departamentas (TTJA) antradienį nurodė telekomunikacijų bendrovėms blokuoti prieigą prie septynių tinklalapių, platinančių karinę propagandą ir kurstančių neapykantą.

Remiantis rezoliucija, TTJA įpareigojo telekomunikacijų bendroves blokuoti ir užtikrinti, kad galutiniams vartotojams nebūtų pasiekiamos šios interneto svetainės: ntv.ru, ren.tv, 5-tv.ru, 78.ru, 1tv.com, lenta.ru ir tass.ru.

TTJA nustatė, kad šiose svetainėse platinama karinė propaganda, teisinamas ir palaikomas agresijos nusikaltimų vykdymas, kurstoma neapykanta.

Nurodymas blokuoti šiuos tinklalapius galioja metus.

08:06 Slovakijoje du asmenys apkaltinti šnipinėjimu Rusijai

Slovakijos pareigūnai antradienį pranešė pareiškę dviem piliečiams kaltinimus dėl šnipinėjimo Rusijai ir nurodė, kad šie asmenys perdavė Maskvai itin slaptos informacijos, susijusios su NATO ir Ukraina.

„Ėmėmės veiksmų nutraukti Slovakijoje veikiančio Rusijos Federacijos žvalgybos tinklo veiklą“, – žurnalistams sakė policijos vadovas Štefanas Hamranas.

„Buvo sulaikyti keturi žmonės, dviem iš jų pareikšti kaltinimai dėl šnipinėjimo“, – sakė jis ir pridūrė, kad kiti du asmenys buvo paleisti.

Ši žinia paskelbta Slovakijai ankstesnę dieną dėl šnipinėjimo išsiuntus iš šalies tris rusų diplomatus.

07:52 Kyjive vėl griaudėjo sprogimai

07:45 JAV Senatas vienbalsiai įvardijo V. Putiną karo nusikaltėliu

Jungtinių Valstijų Senatas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kurioje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasmerkiamas, kaip karo nusikaltėlis. Vienbalsis balsavimas yra itin retas reiškinys paprastai labai aršių partinių ginčų krečiamoje valdžios institucijoje.

Rezoliucija priimta prieš Ukrainos prezidento Volodyyro Zelenskio kalbą JAV Kongreso nariams.

Rezoliuciją pristatė respublikonas Lindsay Grahamas, o paramą jai išreiškė ir Tarptautinis baudžiamasis teismas Hagoje, rašo „The Guardian“.

07:22 D. Kreivys su Italijos ministru aptars rusiškų dujų importo ir kitas problemas

Energetikos ministras Dainius Kreivys trečiadienį Romoje susitiks su Italijos ekologinės tranzicijos ministru Roberto Cingolani bei aptars atsinaujinančių energijos išteklių bei rusiškų dujų importo klausimus. 

Ministras taip pat dalyvaus diskusijose apie Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, dėl kurio kyla energijos kainų krizė Europoje, pranešė Energetikos ministerija.

D. Kreivys taip pat susitiks su energetikos bendrovės „Snam“ bei Italijos ekonominio vystymosi institucijos „Casa Depositi e Prestiti“ (CDP) atstovais, kuriems pristatys Lietuvos žaliojo vandenilio ir saulės elektrinių plėtros planą bei jūrinio vėjo projektus, aptars naujausias branduolinės energijos technologijas, šios energijos ateitį.

„Snam“ yra viena pagrindinių „Trans Adriatic Pipeline“ akcininkių ir daugiausiai Energetikos sąjungos kūrimo projektuose dalyvaujanti bendrovė, kurios tikslas – iki 2050 metų transportuoti visiškai dekarbonizuotas dujas.

Praėjusių metų pradžioje CDP kartu su „Snam“ ir ENI pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo dekarbonizacijos srityje. Numatyta, kad įmonės plėtos projektus vandenilio, žiedinės ekonomikos ir tvaraus mobilumo srityse.

07:18 Lenkija nori apginkluotos tarptautinės misijos Ukrainoje

Lenkija antradienį paragino sukurti „ginkluotųjų pajėgų saugomą“ NATO taikos misiją Ukrainai padėti.

„Tai negali būti neginkluota misija, – sakė vicepremjeras Jaroslawas Kaczynskis. – Ji turi siekti teikti humanitarinę ir taikią pagalbą.“

Kyjive viešinčio lenkų pareigūno žodžius citavo naujienų agentūra PAP.

J. Kaczynskis drauge su Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos premjerais susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu.

Tai pirmas užsienio lyderių vizitas Kyjive nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

„Manau, kad mums reikia taikos palaikymo misijos iš NATO ar net galbūt didesnės tarptautinės struktūros, bet (reikia) misijos, kuri galėtų apsiginti ir veiktų Ukrainos teritorijoje, kuri būtų šioje šalyje su Ukrainos prezidento ir vyriausybės sutikimu, ir tai nebūtų negalinti apsiginti misija“, – sakė J. Kaczynskis.

Ji „sieks taikos, teiks humanitarinę pagalbą, bet kartu bus saugoma atitinkamų pajėgų, ginkluotųjų pajėgų“, pridūrė J. Kaczynskis, kuris taip pat vadovauja Lenkijos valdančiajai konservatyviai partijai ir yra laikomas pagrindiniu vyriausybės politikos strategu.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis savo ruožtu dar kartą paragino Europos Sąjungą „labai greitai suteikti Ukrainai šalies kandidatės statusą“ ir pridūrė: „Bandysime organizuoti gynybinius ginklus.“

06:55 Pareigūnas: J. Bidenas paskelbs apie 800 mln. USD naują paramą Ukrainai

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbs apie 800 mln. dolerių (729,3 mln. Eur) naują paramą Ukrainai saugumo srityje, pranešė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas; pranešimą ketinama paskelbti netrukus po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipsis į JAV Kongresą.

Po šio pranešimo, planuojamo 11 val. 45 min. vietos (17 val. 45 min. Lietuvos) laiku, „vien per pastarąją savaitę paskelbta bendra (pagalbos) suma sieks 1 mlrd. USD“, antradienį vėlai vakare sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas.

V. Zelenskis savo virtualiame kreipimesi į Kongresą trečiadienį vėl prašys suteikti daugiau pagalbos, kai kuriems JAV įstatymų leidėjams spaudžiant Baltuosius rūmus laikytis griežtesnės pozicijos dėl Rusijos invazijos.

Šeštadienį J. Bidenas patvirtino sprendimą skirti dar 200 mln. USD (182,4 mln. Eur) vertės karinę pagalbą Ukrainai. Tai papildė vasario 26 dieną Vašingtono patvirtintą 350 mln. dolerių (319,1 mln. Eur) sumą, taip pat skirtą karinei įrangai – tuo metu tai buvo didžiausias toks paketas JAV istorijoje.

Baltųjų rūmų pareigūnas nepateikė išsamios informacijos apie tai, kas bus įtraukta į naują 800 mln. USD paramą saugumui.

Tačiau per pastaruosius metus JAV suteikė Ukrainai daugiau kaip 600 raketų „Stinger“ ir maždaug 2.600 prieštankinių sistemų „Javelin“, taip pat radarų sistemų, sraigtasparnių, granatsvaidžių, šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir kitos įrangos, sakė pareigūnas.

„JAV tebėra didžiausia paramos Ukrainai saugumo srityje teikėja“, – sakė pareigūnas.

06:41 Ukraina: Rusija sukėlė žalos už 500 mlrd. USD

Ukrainos premjeras Denysas Šymalis teigia, kad jo šalis patyrė daugiau nei 500 mlrd. USD vertės siekiančios žalos miestams ir infrastruktūrai nuo invazijos pradžios vasario 24 dieną.

Premjeras taip pat pabrėžė, kad Rusijai teks šią žalą atlyginti, rašo BBC.

D. Šymalis šiuos komentarus išsakė susitikimo su Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos lyderiais metu.

06:38 Kyjive vėl aidi oro pavojaus sirenos

Ukrainos sostinėje esantys žurnalistai į socialinius tinklus kelia perspėjimus, apie naują oro pavojų Kyjive.

06:10 Ukraina: smogta raketomis iš jūros

Apie vidurnaktį Rusijos karo laivai raketomis ir artilerija apšaudė Ukrainos jūros pakrantę netoli Tuzlos, į pietus nuo Odesos, trečiadienį sakė Vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Heraščenka.

„Jie paleido didžiulį kiekį šaudmenų iš didelio atstumo“, – parašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.

Pasak A. Heraščenkos, Rusija norėjo išbandyti Ukrainos pakrančių gynybos sistemą.

Jis teigė, kad nebuvo bandoma išlaipinti karių. Jis nepasakė, ar per apšaudymą kas nors nukentėjo.

06:09 Varšuva ragina sukurti NATO „taikos misiją“ Ukrainai padėti

Lenkija antradienį paragino sukurti „ginkluotųjų pajėgų saugomą“ NATO taikos misiją Ukrainai padėti.

„Tai negali būti neginkluota misija, – sakė vicepremjeras Jaroslawas Kaczynskis. – Ji turi siekti teikti humanitarinę ir taikią pagalbą.“

05:51 Ukraina sunaikino grupę rusų sraigtasparnių

Ukrainos pajėgos pranešė smogusios oro uosto teritorijoje buvusioms priešo pajėgoms antradienio vakarą, o trečiadienį pasirodė pranešimų, kad Chersono tarptautiniame oro uoste buvo sunaikinta grupė rusų sraigtasparnių, praneša CNN.

Rūkstančios technikos vaizdus užfiksavo NASA ir „Planet Labs“ palydovai.

Tikslus sunaikintos technikos skaičius nėra žinomas, tačiau matosi mažiausiai trys rūkstantys ar sunaikinti sraigtasparniai. Oro uosto teritorijoje taip pat buvo sunaikinta ir daugiau karinės technikos.

Kiek anksčiau pirmadienį palydovai buvo užfiksavę oro uoste įsikūrusius Rusijos karius ir techniką.

Pirmadienio vakarą taip pat socialiniuose tinkluose buvo pasirodę vaizdo įrašų, kuriuose matomos Rusijos karinės transporto priemonės, skubiai paliekančios Chersono oro uosto teritoriją.

05:42 Ukrainoje žuvo JAV televizijos „Fox News“ operatorius ir ukrainietė prodiuserė

JAV naujienų televizijos „Fox News“ operatorius Pierre'as Zakrzewski ir vienas jo bendradarbė ukrainietė žuvo nušviesdami karą Ukrainoje, antradienį pranešė jų darbdavė.

55 metų P. Zakrzewski ir prodiuserė Oleksandra Kuvšynova žuvo, o jų bendradarbis Benjaminas Hallas buvo sužeistas, kai jų automobilis buvo apšaudytas Horenkos gyvenvietėje netoli Kyjivo, sakoma bendrovės „Fox News Media“ vadovės Suzanne Scott pranešime.

Jungtinės Karalystės pilietis B. Hallas, dirbantis „Fox News“ korespondentu JAV Valstybės departamente, tebėra Ukrainos ligoninėje, nurodė S. Scott.

„Pierre'as buvo karo zonos fotografas, per savo ilgą tarnybą pas mus dirbęs kone prie visų tarptautinių „Fox News“ reportažų nuo Irako iki Afganistano ir Sirijos, – sakė S. Scott. – Jo  žurnalistinis talentas ir užsidegimas buvo neprilygstami.“

Londone įsikūręs P. Zakrzewski Ukrainoje dirbo nuo vasario mėnesio.

„Fox News“ nurodė, kad jis atliko „esminį vaidmenį“ stengiantis išgabenti iš Afganistano šios televizijos laisvai samdomus bendradarbius ir jų šeimų narius, kai iš šalies traukėsi JAV pajėgos.

Gruodį jam taip pat buvo įteiktas „Neapdainuoto didvyrio“ apdovanojimas per „Fox News“ geriausių darbuotojų pagerbimo renginį.

S. Scott taip pat pagerbė 24 metų O. Kuvšynovą. Ji rašo, kad ši prodiuserė pasižymėjo kaip „darbšti, linksma, maloni ir drąsi“ darbuotoja, rengdama reportažus apie konfliktą kartu su „Fox News“ komanda.

„Ji svajojo sujungti žmones visame pasaulyje ir pasakoti jų istorijas. Ji tai išpildė per savo žurnalistiką“, – sakė S. Scott ir pridūrė, kad pranešimas apie O. Kuvšynovos mirtį buvo pavėlintas iš pagarbos jos šeimai.

Airijos premjeras Michealas Martinas sakė esąs „giliai sujaudintas ir nuliūdintas“ žinios apie P. Zakrzewski, kuris taip pat turėjo Airijos pilietybę, ir jo bendradarbės žūtį.

„Mano mintys – su jų šeimomis, draugais ir kitais žurnalistais, – per tviterį parašė M. Martinas. – Smerkiame šį beatodairišką ir amoralų Rusijos karą prieš Ukrainą.“

Sekmadienį Kyjivo šiaurės vakariniame priemiestyje Irpinėje, kur nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vyko itin nuožmios kovos, buvo nušautas vienas JAV žurnalistas, o dar vienas buvo sužeistas.

Žuvęs 50-metis vaizdo dokumentikos kūrėjas Brentas Renaudas iš Niujorko dirbo kompanijoje „Time Studios“ ir dalyvavo pabėgėlių problemas nagrinėjančiame projekte.

Tarptautinė žurnalistų federacija paskelbė, kad sužeistas žurnalistas yra amerikiečių fotografas Juanas Arredondo.

Taip pat buvo sužeistas ukrainietis, važiavęs tame pačiame automobilyje kaip ir amerikiečiai, pranešė medikai.

Pasak Ukrainos parlamento žmogaus teisių ombudsmenės Liudmylos Denisovos, per Rusijos invaziją žuvo dar mažiausiai du kiti ukrainiečiai žurnalistai.

Jevhenas Sakunas žuvo per Rusijos raketų smūgį Kyjivo televizijos bokštui, o Viktoras Dudaras buvo nukautas per susirėmimą netoli pietinio Mykolajivo uostamiesčio, sakoma L. Denisovos „Telegram“ žinutėje.

05:30 A. Anušauskas su NATO gynybos ministrais aptars paramą Ukrainai

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį Briuselyje dalyvaus neeiliniame NATO gynybos ministrų susitikime, per jį bus aptarta parama Ukrainai.

„Tą paramą kiekviena šalis teikia individualiai, pagal ukrainiečių prašymus – tai, ką gali ir nori perduoti, bet žadu paraginti visas nares didinti paramą ir vytis Lietuvą bei dar keliolika didžiausių rėmėjų, nepamirštant esminių ukrainiečių prašymų, kurių mažos valstybės negali įvykdyti“, – prieš išvykdamas į Briuselį savo „Facebook“ paskyroje teigė ministras.

„Tiesiog priminsiu, kad dar iki karo Lietuva pirmoji iš ES šalių pristatė ukrainiečiams priešlėktuvinės ginkluotės, kai daugelis dar tikėjosi, jog karo nebus“, – sakė jis.

NATO šalių gynybos ministrai taip pat kalbės apie atgrasymo ir gynybos stiprinimą bei gynybos finansavimo klausimus, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

05:19 A. Blinkenas: nepriklausoma Ukraina gyvuos ilgiau už V. Putiną

Duodamas interviu antradienį televizijai CNN JAV Valstybės sekretorius Anthony Blinkenas teigė, kad „nepriklausoma Ukraina gyvuos daug ilgiau, nei valdžioje bus V. Putinas“.

„Vienaip ar kitaip, nepriklausoma Ukraina bus, kai kažkuriuo momentu V. Putino nebeliks“, - sakė A. Blinkenas.

„Tikrasis klausimas yra tas, kiek mirties ir sunaikinimo atneš Rusijos veiksmai, ir mes dirbame ties tuo sunkiai, kaip tik galime, kad tai sumažintume, kad sustabdytumėme šį karą dėl pasirinkimo“, - teigė politikas.

05:13 Slovakija pritarė NATO pajėgų stiprinimui šalyje

Slovakijos parlamentas antradienį pritarė iki 2.100 NATO karių dislokavimui šalyje, Rusijai įsiveržus į kaimyninę Ukrainą.

Iš pradžių į šalį bus siunčiama apie 1.200 karių iš Čekijos, Vokietijos, Nyderlandų, Jungtinių Valstijų, Lenkijos ir Slovėnijos, sudarysiančių dalį NATO „sustiprinto priešakinio buvimo“ pajėgų, taip pat numatyta dislokuoti oro gynybos sistemą „Patriot“, pirmadienį pranešė gynybos ministras Jaroslavas Nadas.

„Kadangi artimiausiu metu laukiame Rusijos Federacijos kariuomenės tiesioginių atakų prieš Užhorodo oro uostą (Ukrainoje)... netoli Slovakijos sienos, tai, žinoma, sukelia karinių pasekmių“, – sakė ministras. Jį cituoja naujienų agentūra TASR.

Slovakijos vyriausybė NATO pajėgų dislokavimui pritarė kovo 9 dieną.

Už šį žingsnį antradienį balsavo 96 iš 134 parlamentarų, prieš – 15.

Balsavimas įvyko likus vos dviem dienoms iki JAV gynybos sekretoriaus pirmojo vizito šalyje nuo 2004 metų, kai ji įstojo į NATO.

Jungtinių Tautų duomenimis, iš daugiau nei trijų milijonų žmonių, pabėgusių iš Ukrainos nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną, maždaug 200.000 bėgo per Slovakiją, sako šalies policija.

05:08 Iš apsupto Mariupolio evakavosi maždaug 20.000 žmonių

Iš apsiausto Ukrainos pietrytinio uostamiesčio Mariupolio humanitariniu koridoriumi antradienį privačiais automobiliais pavyko išvažiuoti maždaug 20.000 žmonių, pranešė Ukrainos prezidento patarėjas. 

„Šiandien maždaug 20.000 žmonių išvažiavo iš Mariupolio privačiais automobiliais humanitariniu koridoriumi“, – platformoje „Telegram“ paskelbė prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka.

Pasak jo, 570 automobilių atvyko į Zaporižios miestą, esantį į šiaurės vakarus nuo Mariupolio. 

Važiuojantieji kitais automobiliais naktį praleis kelyje, pridūrė K. Tymošenka.

Dėl apgadintų kelių, minų ir patikros punktų automobiliai juda gana lėtai.

Anksčiau antradienį miesto administracija pranešė, kad humanitariniu koridoriumi išvažiavo maždaug 2.000 automobilių.

Dar 160 privačių automobilių iš Mariupolio išvažiavo pirmadienį, nurodė miesto administracija.

Mariupolio gyventojų evakuacija vyksta po kelių ankstesnių nesėkmingų badymų šį mėnesį išvežti žmones iš šio Rusijos pajėgų apsupto miesto, esančio Azovo jūros pakrantėje. 

Dėl įnirtingo bombardavimo apie 400.000 vietos gyventojų liko be vandens, centrinio šildymo, jiems trūko maisto.

Mariupolio pareigūnų duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios mieste žuvo daugiau nei 2.100 civilių gyventojų.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) antradienį pareiškė, kad padėtis Mariupolyje „išlieka baisi“ ir jam nepavyksta ten nusiųsti humanitarinės pagalbos.

„Svarbiausia, kad šimtai tūkstančių žmonių vis dar kenčia“, – nurodė TRKK.

Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk sakė, kad antradienį pasinaudodami humanitariniais koridoriais iš apsuptų miestų išvažiavo beveik 29.000 žmonių.