Klampios Rusijos ir Ukrainos derybos bus pratęstos trečiadienį, NATO „labai atidžiai stebi“ oro erdvę

Publikuota: 2022-03-15
Atnaujinta 2022-03-15 22:47
  • Rusijos ir Ukrainos derybos bus pratęstos trečiadienį.
  • NATO „labai atidžiai stebi“ Ukrainos oro erdvę.
  • JAV nerimauja dėl galimo Kinijos vaidmens konflikte.
  • Rusijos valstybinės TV darbuotojai skirta bauda.
  • ES patvirtino ketvirtąjį sankcijų paketą Rusijai. Naujų sankcijų paskelbė ir Jungtinė Karalystė.
  • Materialinius karo nuostolius Ukraina vertina mažiausiai 500 mlrd. USD
  • JT: Ukrainą jau paliko daugiau kaip 3 mln. pabėgėlių

Pirmadienio įvykių suvestinę galima rasti čia.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1359?placement=

22:20 Rusijos ir Ukrainos derybos bus pratęstos trečiadienį. 

Rusijos ir Ukrainos derybos baigėsi ir bus atnaujintos trečiadienį, „Twitter“ skelbia Ukrainos derybininkas Mykhailo Podoliak.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Tęsime rytoj. Labai sunkus ir klampus derybų procesas. Yra esminių prieštaravimų. Tačiau tikrai yra vietos kompromisams. Per pertrauką, bus tęsiamas darbas pogrupiuose“, – rašo M. Podoliak.

Ketvirtasis abiejų šalių derybų raundas prasidėjo pirmadienį, vėliau buvo „pristabdytas“ iki antradienio.

21:50 ES uždraudė šampano, prabangių automobilių eksportą į Rusiją

Europos Sąjunga, skelbdama naujų sankcijų Maskvai dėl jos karo Ukrainoje, antradienį uždraudė šampano, prabangių automobilių ir drabužių, brangių elektronikos ir sporto prekių eksportą į Rusiją.

Draudžiamų eksportuoti prekių sąrašas, kurio apimtis – 29 puslapiai, buvo publikuotas ES oficialiame leidinyje, kur skelbiami 27 valstybių bloko teisiniai sprendimai.

Pranešime išsamiai pristatomos ES lyderių praėjusią savaitę paskelbtos sankcijos.

Į skelbiamą ES sankcijų paketą įtraukta 15 asmenų, tarp jų oligarchai Romanas Abramovičius ir Germanas Chanas, taip pat Rusijos „propagandistais“ laikomi asmenys ir devynios pagrindinės Rusijos aviacijos, karo pramonės, laivų statybos ir mašinų gamybos įmonės.

Taip pat uždraustos investicijos į Rusijos energetikos sektorių ir pagalba jam. Draudžiamas plieno gaminių importas iš Rusijos. Kredito reitingų agentūroms taip pat uždrausta vertinti Rusijos institucijas ir įmones.

21:45 Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos premjerai atvyko į Kijevą

Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos premjerai antradienį traukiniu atvažiavo į Kyjivą ir tapo pirmaisiais užsienio lyderiais, apsilankiusiais Ukrainos sostinėje nuo Rusijos invazijos į šią šalį pradžios praeitą mėnesį.

„Turime sustabdyti šią rytuose besivystančią tragediją kiek įmanoma greičiau“, – sakoma Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio „Facebook žinutėje, kuria buvo paskelbta apie jų atvykimą.

21:40 JK, Šiaurės ir Baltijos šalys ragina Rusiją nutraukti ugnį Ukrainoje

Jungtinės Karalystės vadovaujama koalicija, įskaitant Šiaurės ir Baltijos šalis, antradienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną priimti Ukrainos reikalavimą nedelsiant paskelbti paliaubas, siekiant „sustabdyti besivystančią humanitarinę krizę“.

Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) narių – Britanijos, Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos Suomijos ir Švedijos – lyderiai antradienį susitiko Londone „vėl patvirtinti mūsų įsipareigojimą atkurti taiką ir saugumą Europoje“.

„Raginame Rusiją nedelsiant paskelbti paliaubas ir jų laikytis, kad būtų sustabdyta besivystanti humanitarinė krizė ir Ukrainos civiliams gyventojams būtų leista skubiai ir netrikdomai gauti maisto, vandens ir medicinos pagalbą“, – sakoma jų pranešime. Plačiau skaitykite čia.

20:30 NATO 5-asis straipsnis „niekada nebuvo toks silpnas“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį savo kreipimesi pakartojo raginimą uždaryti Ukrainos oro erdvę po to, kai naktį pavojaus sirenos gaudė „beveik visoje“ šalyje.

„Kiekviena iš daugiau nei 800 Rusijos raketų, pataikiusių į mūsų šalį, yra atsakymas į jau ne kartą keltą klausimą apie NATO – ar Aljanso durys iš tiesų atviros Ukrainai, – antradienio popietę kalbėjo V. Zelenskis. – Būkime atviri, jei jos būtų atviros, mums nereikėtų 20 dienų įtikinėti Aljanso uždaryti dangų virš Ukrainos. Tačiau... jie negirdi ar dar nenori mūsų girdėti“.

Taip pat jis pavadino Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos „silpnu“, nes Rusijos invazija į Ukrainą tęsiasi.

Plačiau skaitykite čia. 

20:40 ES įvedė sankcijas R. Abramovičiui

Europos Sąjunga antradienį įvedė sankcijas Rusijos milijardieriui Romanui Abramovičiui ir virtinei kitų šios šalies oligarchų, paskelbusi ketvirtąjį priemonių paketą dėl Maskvos karo prieš Ukrainą.

R. Abramovičius, Anglijos „Premier“ lygos futbolo klubo „Chelsea“ savininkas, ir kiti oligarchai buvo įtraukti į asmenų, kurių turtas ES, įskaitant superjachtas ir didžiulius namus, gali būti konfiskuotas ir kurie gali būti neįleidžiami į bloko teritoriją, sąrašą, sakoma Bendrijos oficialiajame leidinyje.

ES seka Didžiosios Britanijos ir Kanados, kurios praėjusią savaitę įtraukė R. Abramovičių į savo sankcijų sąrašus, pavyzdžiu. Londono sprendimas sustabdė skubų R. Abramovičiaus bandymą parduoti „Chelsea“ – apie jį buvo paskelbta kovo 2 dieną.

Briuselis nurodė, kad R. Abramovičius „turėjo privilegijuotą galimybę susisiekti su prezidentu ir palaikė labai gerus santykius su juo. Šie ryšiai su Rusijos vadovu padėjo jam išlaikyti didelį turtą“.

Plačiau skaitykite čia.

20:00 G. Landsbergis ragina tęsti paramą: tai tik pirmieji maratono kilometrai

Ukrainoje apsilankęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Europos Sąjunga (ES) turi ir toliau remti Kyjivą ir spausti invaziją į šalį pradėjusią Rusiją, nes šis procesas tik prasideda.

„Ne visos valstybės nori padėti kol kas. Reikia jas raginti, reikia priminti, kad čia tik pradžia, čia tik pirmieji maratono kilometrai. Tą reikia labai aiškiai išsakyti ir kolegoms Briuselyje, perdaviau pažadą tai padaryti“, – BNS telefonu po vizito antradienį sakė G. Landsbergis.

Jis Ukrainoje susitiko su šios šalies užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, kitais Ukrainos politikais ir pareigūnais.

Lietuvos diplomatijos vadovas teigė aptaręs būdus paremti Rusijos invaziją patiriančią Ukrainą.

Anot jo, ES šalys turi tęsti karinę ir finansinę paramą Ukrainai. Plačiau skaitykite čia.

19:30 J. Bidenas vyks į ES ir NATO viršūnių susitikimus

JAV prezidentas Joe Bidenas kitą savaitę vyks į NATO neeilinį viršūnių susitikimą Briuselyje, antradienį socialiniame tinkle „Twitter“ skelbia JAV misija prie NATO. 

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kovo 24 d. Briuselyje rengia neeilinį viršūnių susitikimą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.

J. Stoltenbergas socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad lyderiai „kreipsis į Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą, taip pat išreikš tvirtą paramą Ukrainai ir toliau stiprins NATO atgrasymą ir gynybą“.

Jis pridūrė, kad šiuo „kritiniu metu Šiaurės Amerika ir Europa turi ir toliau stovėti kartu“, rašo CNN.

Per kovo 24-osios viršūnių susitikimą Briuselyje J. Bidenas „vėl patvirtins mūsų tvirtą kaip geležis įsipareigojimą savo sąjungininkėms NATO“, žurnalistams sakė spaudos sekretorė Jen Psaki (Džen Psaki).

Plačiau skaitykite čia.

19:15 NATO „labai atidžiai stebi“ Ukrainos oro erdvę

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigia, kad aljansas „labai atidžiai stebi Ukrainos oro erdvę ir pasienio zonas“, po pastarųjų incidentų Ukrainoje.

Paklaustas apie Rusijos ataką netoli Lenkijos sienos sekmadienį ir kokios būtų pasekmės, jei agresorės raketos atsitiktinai ar tyčia patektų į NATO teritoriją, J. Stoltenbergas teigė: „Mūsų pagrindinė pareiga yra apsaugoti ir ginti visus NATO sąjungininkus, milijardą žmonių 30-yje skirtingų šalių“.

Jis pabrėžė, kad NATO dės visas pastangas, kad būtų užkirstas kelias tokiems incidentams ir nelaimingiems atsitikimams, o jei tai įvyktų, užtikrintų, kad padėtis būtų kontroliuojam ir nesukeltų pavojingų situacijų, skelbia CNN.

18:55 Rusija pradeda išstojimo iš Europos Tarybos procedūrą

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį pranešė, kad pradeda šalies išstojimo iš Europos Tarybos procedūrą, didėjant spaudimui pašalinti Maskvą iš šios europinės žmogaus teisių organizacijos dėl karinės invazijos Ukrainoje.

Ministerijos „Telegram“ kanalu paskelbtame pranešime sakoma, kad Maskva „pradeda išstojimo iš Europos Tarybos procedūrą“, ir nurodoma, kad atitinkamas perspėjimas buvo pateiktas organizacijos generalinei sekretorei Marijai Pejčinovič Burič.

Ukraina pirmadienį pareikalavo, kad Rusija nedelsiant būtų pašalinta iš Europos Tarybos, pareiškusi, kad ši šalis neturi teisės likti europinėje žmogaus teisių organizacijoje, kai įsiveržė į kaimyninę valstybę.

ET vykdomasis organas – Ministrų Komitetas – įšaldė visas Rusijos atstovavimo teises pirmąją invazijos dieną, bet iki šiol dar nė viena Europos Tarybos narė nėra visam laikui pašalinta iš šios organizacijos.

18.45 Rusijos valstybinės TV darbuotojai skirta bauda

Rusijos valstybinės televizijos redaktorei, surengusiai protestą prieš Maskvos invaziją Ukrainoje per itin populiarią tiesioginę žinių laidą, antradienį teismas skyrė baudą, bet nepasiuntė jos už grotų.

Maskvos Ostankino rajono teismas nurodė valstybinės televizijos „Pervyj kanal“ darbuotojai Marinai Ovsianikovai sumokėti 30.000 rublių (247 Eur) baudą už ankstesnę dieną surengtą akciją, kai ji įsiveržė į studiją per žiūrimiausią vakaro žinių laidą, laikydama plakatą su užrašu „Karui – ne“.

Itin neįprastas incidentas įvyko per televizijos pagrindinę vakaro žinių laidą „Vremia“, prasidedančią 21 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku ir žiūrimą milijonų žmonių visoje šalyje, ypač vyresnių.

M. Ovsianikova, dviejų vaikų motina, iškart po incidento buvo sulaikyta.

Teismo atstovė anksčiau sakė, kad M. Ovsianikovai gresia iki 10 dienų įkalinimo.

M. Ovsianikova buvo pareikšti kaltinimai dėl atskiro vaizdo įrašo, kuriuo ši „Pervyj kanal“ redaktorė paaiškino savo veiksmus. Teisme ji pareiškė nepripažįstanti kaltės dėl neteisėto protestavimo.

„Kaltės nepripažįstu, – sakė dviejų vaikų motina. – Tebesu įsitikinusi, kad nusikaltimą vykdo Rusija.“

18:25 Per 100.000 britų priims karo pabėgėlius iš Ukrainos

Jau per 100.000 britų išreiškė norą priimti pabėgėlius iš Ukrainos pagal vyriausybės programą, raginančią gyventojus atverti savo namus nuo karo bėgantiems žmonėms, antradienį pranešė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.

„Dėkoju visiems tiems visoje šalyje, kurie jau prisijungė siūlydami savo pagalbą“, – kalbėjo premjeras, pradėjus mažiau nei parai nuo programos „Namai Ukrainai“ pradžios.

Ši programa leidžia atskiriems asmenims, labdaros organizacijoms, bendruomeninėms grupėms ir įmonėms savanoriškai apgyvendinti pabėgėlius bent pusei metų.     

Programa skirta Ukrainos piliečiams ir jų šeimų nariams. Jie galės trejus metus gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje bei gauti sveikatos priežiūros bei švietimo paslaugas ir socialines išmokas. 

Pabėgėlius priimantiems britams kas mėnesį bus mokama po 418 Eur. 

Jungtinė Karalystė sulaukė kritikos dėl savo politikos bėgančiųjų nuo karo Ukrainoje atžvilgiu, sudarydama galimybes atvykti tik tiems, kieno artimieji jau gyvena šalyje. 

18:01 Ukrainoje žuvo „Fox News“ ilgametis darbuotojas, karo fotožurnalistas

Pierre Zakrzewskis, ilgametis „Fox News“ fotožurnalistas, žuvo, dirbdamas Ukrainoje.

„Su dideliu liūdesiu ir sunkia širdimi dalinamės žinia apie mūsų mylimą operatorių P. Zakrzewskį“, – antradienio rytą darbuotojams rašė „Fox News“ vadovė Suzanne Scott.

Fotožurnalistas buvo nužudytas Horenkoje, netoli Kijevo.

Ukrainoje P. Zakrzewskis dirbo nuo vasario ir buvo su korespondentu Benjaminu Hallu, kai jų automobilis buvo atakuotas, skelbia CNN.

Jungtinės Karalystės pilietis B. Hallas tebėra Ukrainos ligoninėje, nurodė S. Scott.

P. Zakrzewskis buvo „Fox News“ karo fotožurnalistas-veteranas, „dirbęs bemaž visuose karščiausiuose taškuose įskaitant Iraką, Afganistaną ir Siriją, teigia S. Scott.

17:24 JAV įveda naujų sankcijų Baltarusijos prezidentui

Jungtinės Valstijos antradienį įvedė naujų sankcijų Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, taip pat jo žmonai Halinai. Sankcijos blokuotų jų turtą ir interesus Jungtinėse Valstijose, taip pat neleistų amerikiečiams su jais sudaryti sandorių.

17:06 Rusija skelbia sankcijas J. Bidenui ir kitiems JAV pareigūnams

Rusija įveda sankcijas JAV prezidentui Joe Bidenui, valstybės sekretoriui Antonijui Blinkenui ir kitiems JAV pareigūnams, sakoma Rusijos Užsienio reikalų ministerijos antradienį paskelbtame pranešime.

„Reaguojant į daugybę precedento neturinčių sankcijų (...) nuo šių metų kovo 15 d. į Rusijos „stop sąrašą“ abipusiškumo pagrindu įtraukiamas prezidentas J. Bidenas, valstybės sekretorius A. Blinkenas, gynybos sekretorius L. Austinas ir Jungtinių pajėgų štabo vadovas M. Milley, taip pat departamentų vadovai ir žinomi Amerikos veikėjai“, – rašoma pranešime.

17:01 G. Landsbergis Ukrainoje susitiko su  D. Kuleba

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį lankosi Rusijos užpultoje Ukrainoje, kur susitiko su šios šalies kolega Dmytro Kuleba.

Jis antradienį po pietų tviteryje pasidalijo nuotrauka su Lietuvos diplomatijos vadovu.

„Pirmas užsienio reikalų ministro vizitas Ukrainoje nuo invazijos pradžios. Lietuva tvirtai remia Ukrainą, taip pat – Europos Sąjungos, NATO kontekste“, – rašė Ukrainos užsienio reikalų ministras.

„Dirbame, kad pagreitintume Ukrainos prisijungimą prie Europos Sąjungos. Rusija turi atsakyti už savo nusikaltimus“, – teigė jis.

Gabrielius Landsbergis vėliau tviteryje teigė, kad Europos Sąjungos šalys turi rimtai pažiūrėti į Ukrainos narystę Bendrijoje ir pagalbą karo niokojamai šaliai.

„Kalbėjome apie vykstančią deputinizaciją. Reikia daryti daugiau. Į Ukrainos prašymą dėl narystės Europos Sąjungoje reikia žiūrėti rimtai – kaip ir į pagalbą Ukrainai“, – rašė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Ukraina kovoja visomis išgalėmis, mūsų pagalba irgi turi būti tokia“, – pridūrė jis.

16:54 Aukoja 0,5 mln. USD Lietuvos Raudonajam Kryžiui 

Rodydamas solidarumą su Lietuva ir Ukraina Taivanas aukoja 500.000 USD (apie 450.000 Eur) Lietuvos Raudonajam kryžiui, pranešė Taivaniečių atstovybė Lietuvoje.

Taivaniečių atstovybės feisbuko puslapyje nurodoma, kad fondas, kuriam aukoja Taivano piliečiai, jau perkopė 20 mln. USD sumą. Ji bus paskirstyta pabėgėlius iš Ukrainos priimančioms šalims.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo karo pradžios vasario 24 dieną Lietuvoje užregistruota beveik 14.000 pabėgėlių iš Ukrainos.

16:44 Prieš karą protestavusi redaktorė – Maskvos teisme

Prieš karą televizijos eteryje protestavusi „Pervyj kanal“ redaktorė Marina Ovsianikova yra Maskvos teisme, CNN patvirtino vienas iš jos advokatų.

Moteriai gresia įkalinimas iki 15 metų, antradienį sakė jos advokatas.

„Manau, kad mano klientei Marinai Ovsianikovai bus pateiktas ne administracinis, o kriminalinis kaltinimas pagal naują įstatymą, numatantį įkalinimo iki 15 metų bausmę“, – naujienų agentūrai AFP sakė advokatas Daniilas Bermanas.

Jis teigė, jog „labai tikėtina, kad pareigūnai padarys iš jos pavyzdį, kad tylėtų kiti protestuotojai“.

16:37 Iš Mariupolio išvažiavo 2.000 privačių automobilių

Maždaug 2.000 civilių automobilių pavyko išvažiuoti iš apsupto Ukrainos pietrytinio uostamiesčio Mariupolio humanitariniu koridoriumi, antradienį pranešė miesto administracijos pareigūnai.

„Žinoma, kad 14 valandą (vietos ir Lietuvos laiku) iš Mariupolio buvo išvažiavę 2.000 automobilių“, – miesto administracija pranešė platformoje „Telegram“. Priduriama, kad dar 2.000 automobilių laukia, kad galėtų išvažiuoti iš miesto.

Kiek žmonių evakavosi iš miesto privačiais automobiliais – nepranešama.

Dar 160 privačių automobilių iš Mariupolio išvažiavo pirmadienį, pranešė miesto administracija.

16:25 Kanada skelbia naujų sankcijų Rusijai

Kanada įveda naujų sankcijų Rusijai, įskaitant apribojimus 15 Rusijos pareigūnų, palaikiusių prezidento Vladimiro Putino sprendimą įsiveržti į Ukrainą, antradienį paskelbė užsienio reikalų ministrė Melanie Joly.

Apie tai paskelbta likus mažiau nei dviem valandoms iki Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasisakymo Kanados parlamente.

16:17 Lietuvos „iPhone“ vartotojai nebegali naudotis „YandexGo“ programėle

Mobiliųjų programų parduotuvė „App Store“ „iPhone“ vartotojams Lietuvoje pašalino prieigą prie pavėžėjimo platformos „YandexGo“ programėlės, pranešė ekonomikos ir inovacijų ministrė.

„Dėkoju „App Store“ atstovams už greitą reakciją ir šiandien jau turime rezultatą – „YandexGo“, kurios duomenų rinkimas jau prieš kelerius metus kėlė klausimų, nebepasiekiama Lietuvoje „iPhone“ vartotojams“, – pranešime cituojama Aušrinė Armonaitė.

Anot pranešimo, Kibernetinio saugumo centro atlikta išmaniesiems įrenginiams skirtos programėlės analizė parodė, kad ji reikalauja prieigos prie daug asmeninių vartotojų duomenų ir leidimo naudotis įrenginio funkcijomis. Naudotojo įrenginio surinkti duomenys saugomi organizacijos serveriuose, kurios būstinė yra Rusijoje.

16:16 JEF vadovai aptarė paramą Ukrainai, sankcijas Rusijai

Londone vykusiame Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) valstybių narių vadovų susitikime kalbėta apie oro gynybos paramą Ukrainai bei sankcijas, kurios paliestų karą pradėjusios Rusijos gyventojus, bei sutarta didinti Lietuvos ir Jungtinės Karalystės (JK) bendrų karinių pratybų skaičių. Plačiau skaitykite čia

15:57 Verbuoja tūkstančius sirų

Rusija sudarė 40.000 Sirijos kariuomenės karių ir ją remiančių kovotojų sąrašus, kad jie prireikus būtų parengti pasiųsti į karą Ukrainoje, antradienį pranešė padėtį Artimuosiuose Rytuose stebinti nevyriausybinė organizacija.

Kremlius praeitą savaitę sakė, kad savanoriai, įskaitant kovotojus iš Sirijos, galėtų prisidėti prie Rusijos kariuomenės, kovojančios Ukrainoje.

Padėtį karo krečiamoje Sirijoje stebinti grupė „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) nurodė, kad Rusijos kariškiai, bendradarbiaudami su Sirijos kariuomene ir ją remiančiomis sukarintomis grupėmis, parengė registracijos biurus Damasko režimo kontroliuojamose teritorijose.

„Iki šiol daugiau kaip 40.000 sirų užsiregistravo kovoti Ukrainoje kartu su Rusija“, – sakė Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios SOHR, gaunančios informacijos iš plataus šaltinių tinklo Sirijoje, vadovas Rami Abdel Rahmanas.

Jis taip pat teigė, kad rusų kariškiai, veikiantys Sirijoje nuo 2015 metų, kur jie padeda Damasko vyriausybei, jau yra patvirtinę 22.000 „savanorių“. 

[infogram id="4cc9c8a0-a203-4156-b688-f61a3cce3062" prefix="vyc" format="interactive" title="Rusijos koviniai nuostoliai Ukrainoje 2022 03 15"]

15:46 Ispanija skelbia sulaikiusi Rusijos oligarcho jachtą

Ispanijos valdžia Barselonos uoste konfiskavo 140 mln. USD vertės „vieno iš pagrindinių Rusijos oligarchų“ jachtą, vėlai pirmadienį per interviu televizijai pranešė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas. Tačiau oligarcho jis neįvardijo.

15:44 Tarptautinių sertifikatų netenka ne tik baltarusiška ir rusiška mediena

Didžiausias pasaulyje miško ir medienos produktų sertifikavimo tinklas FSC nutraukia visus sertifikatus Rusijoje ir Baltarusijoje bei uždraudžia prekiauti miško produktais. Panaikinami tarptautiniai sertifikatai ir granulių bei biokuro gamybos įmonėms, taip pat popieriui, iš kurio gaminamas kartonas. Plačiau skaitykite čia.

15:37 Ukrainos ombudsmenė: per karą žuvo trys žurnalistai

Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją žuvo trys žurnalistai, o dar daugiau kaip 30 buvo sužeisti, antradienį pranešė ukrainiečių žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova.

„Mažiausiai 35 žurnalistai“ tapo Rusijos pajėgų aukomis, trys iš jų žuvo“, – per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ paskelbė L. Denisova.

Pasak jos, JAV reporteris Brentas Renaud sekmadienį buvo nušautas prie fronto viename Kyjivo priemiestyje. Ukrainiečių žurnalistas Jevhenas Sakunas žuvo per smūgį Kyjivo televizijos bokštui, o dar vienas ukrainietis, Viktoras Dudaras, žuvo per kovas netoli pietinio Mykolajivo uostamiesčio.

15:33 Vietos pareigūnas: Charkivas naktį apšaudytas 65 kartus

Praėjusią naktį Rusijos pajėgos Charkivą apšaudė 65 kartus, per informacinį telemaratoną pranešė Charkivo srities karinės administracijos pirmininkas Olehas Sinegubovas.

Jis taip pat teigė, kad nuo karo pradžios Charkive buvo sugriauta 600 gyvenamųjų pastatų, neskaičiuojant administracinių pastatų, esančių istoriniame miesto centre.

15:14 V. Zelenskis: mes jau supratome, kad Ukraina netaps NATO nare

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kijevui jau duota suprasti, kad NATO „atvirų durų“ politika Ukrainai negalioja.

Jis tai pasakė per savo kalbą vaizdo ryšiu Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) valstybių narių vadovų susitikime Londone.

„Aišku, kad Ukraina nėra NATO narė, mes tai suprantame, esame adekvatūs žmonės. Daug metų girdime apie atviras duris, bet dabar taip pat girdime, kad negalime ten patekti, ir turime tai pripažinti. Džiaugiuosi, kad mūsų žmonės pradeda tai suprasti ir pasitikėti savimi bei partneriais, kurie mums padeda“, – sakė V. Zelenskis.

Jis dar kartą paragino įvesti neskraidymo zoną virš Ukrainos teritorijos, tačiau taip pat pažymėjo, kad teigiamo sprendimo tikimybė – maža.

NATO atsisakant uždaryti dangų virš Ukrainos, šalies gyventojų parama šalies stojimui į Aljansą sumažėjo nuo 76% iki 72%, rodo naujausia apklausa.

15:12 Darbdaviai pabėgėliams siūlo tiek nekvalifikuotą, tiek kvalifikuotą darbą

Kasdien augant pabėgėlių iš Ukrainos srautui, Lietuvos darbdaviai tikina, jog yra pasirengę priimti nuo karo bėgančius ukrainiečius bei pasirūpinti jų apgyvendinimu. Plačiau skaitykite čia.

14:41 Vokiečiai raginami atsisakyti „Kaspersky“ įrangos

Vokietijos kibernetinio saugumo agentūra BSI antradienį paragino vartotojus nenaudoti antivirusinės programinės įrangos, kurią siūlo Rusijos bendrovė „Kaspersky“, perspėdama, jog įmonė gali būti susijusi su karo Ukrainoje metu rengiamomis kibernetinėmis atakomis. Plačiau skaitykite čia.

14:34 Advokatas vis dar nežino, kur yra protestavusi „Pervyj kanal“ redaktorė

Rusijos „Pervyj kanal“ redaktorės, kuri pirmadienį tiesioginės transliacijos metu iškėlė prieš karą nukreiptą plakatą, advokatas vis dar nežino, kur ji yra.

Dmitrijus Zakhvatovas CNN sakė bandantis surasti Mariną Ovsianikovą nuo pat pirmadienio protesto ir jos suėmimo.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas M. Ovsianikovos protestą antradienį apibūdino kaip „chuliganizmą“.

14:19 Beveik 89.000 britų išreiškė norą priimti pabėgėlius 

Beveik 89.000 britų išreiškė norą priimti pabėgėlius iš Ukrainos pagal vyriausybės programą, raginančią gyventojus atverti savo namus nuo karo bėgantiems žmonėms.  

Vidaus reikalų ministerija naujienų agentūrai AFP sakė, kad iki antradienio ryto, per mažiau nei parą nuo programos „Namai Ukrainai“ pristatymo, norą priimti karo pabėgėlius išreiškė 88.172 žmonės.   

Ši programa leidžia atskiriems asmenims, labdaros organizacijoms, bendruomeninėms grupėms ir įmonėms savanoriškai apgyvendinti pabėgėlius bent pusei metų.     

14:17 Ukrainoje lankosi eurokomisaras V. Sinkevičius

Ukrainoje antradienį lankosi Lietuvos deleguotas eurokomisatas Virginijus Sinkevičius, BNS informavo jo komanda.

V. Sinkevičius yra pirmasis Europos Komisijos (EK) narys, apsilankęs Ukrainoje nuo tada, kai vasario pabaigoje į ją įsiveržė Rusija.

„Mes esame kartu su savo draugais ir partneriais, su kiekvienu broliu ir seserimi Ukrainoje. Ir mes esame su jais ne tik dirbdami Briuselyje, mes taip pat esame jų žemėje, kurią jie herojiškai gina“, – pranešime cituojamas Lvivo srityje viešintis V. Sinkevičius.

Vizito metu jis susitinka su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, ekologijos ir gamtinių išteklių ministru Ruslanu Striletsu, Lvivo apskrities gubernatoriumi Maksymu Kozytskiu, Lvivo miesto metu Andrijumi Sadovyjumi.

„Ukrainos atstovus patikinau, kad Europos Komisija padarys viską, kad padėtų Ukrainai ne tik šią sunkią valandą, bet ir tuomet, kai ji laimės šį karą“, – teigia V. Sinkevičius.

14:12 Per ataką prieš TV bokštą prie Rivnės žuvo mažiausiai 19 žmonių

Per ataką prieš televizijos bokštą netoli Rivnės miesto Ukrainos šiaurės vakaruose, įvykdytą pirmadienį ryte, žuvo mažiausiai 19 žmonių, o dar devyni buvo sužeisti, antradienį pranešė Rivnės regiono administracijos vadovas Vitalijus Kovalas.

„Gelbėjimo misija vis dar vyksta, ir (antradienį) 8:30 val. turime 19 mirusių ir devynis sužeistus. Mes ir toliau valome nuolaužas. Tai nėra galutinis skaičius, mums reikia dar kelių valandų, kad išvalytume visą teritoriją“, – sakė V. Kovalas.

13:59 Apie visą karinę paramą neskelbiama ukrainiečių prašymu

Viešai neskelbiama apie visą Ukrainai teikiamą karinę pagalbą, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

„Labai daug NATO priklausančių valstybių remia Ukrainą įvairiais būdais, įskaitant ir ginkluotę. Dėl tos paramos yra toks posakis: „Tie, kurie daug kalba, mažai žino, o tie, kurie daug žino, mažai kalba“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Lietuvos Vyriausybės vadovė.

Jos teigimu, visko neskelbti viešai prašė patys ukrainiečiai.

„Man atrodo, ir pačios Ukrainos vadovybės atstovų prašymas, kad mes čia per daug nekalbėtume apie tai, kokią paramą Ukraina gauna“, – sakė I. Šimonytė.

Tą patį tvirtino ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Mes tai, ką galėjome ir galime, duodame, tai, ko neturime, perkame“, – apie pagalbą Ukrainai ginkluote teigė jis ir plačiau klausimo nekomentavo.

Anksčiau skelbta, kad Lietuva yra perdavusi Ukrainai oro gynybos sistemų „Stinger“, šarvinių liemenių, termovizualinių stebėjimo įrenginių. Taip pat perduota automatinių šautuvų „Kalashnikov“ ir šovinių.

13:56 Kremlius: kol kas anksti daryti išvadas apie derybas su Kyjivu

Kremlius antradienį pareiškė, jog kol kas anksti daryti kokias nors išvadas apie derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo, rusų pajėgoms suintensyvinus sostinės Kyjivo apšaudymą.

„Darbas komplikuotas, tačiau jau pats faktas, kad darbas tęsiasi, savaime yra teigiamas“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams.

„Nenorime skelbti jokių prognozių. Palaukime apčiuopiamų rezultatų“, – pridūrė jis.

Maskvos ir Kyjivo delegacijos antradienį pratęsė ketvirtą derybų raundą, per kurį toliau ieško diplomatinio būdo užbaigti jau beveik tris savaites vykstantį karą.

13:38 Atnaujintos Ukrainos ir Rusijos atstovų derybos

Ukrainos ir Rusijos delegacijos atnaujino derybas po techninės pauzės, padarytos pirmadienio derybose.

Kaip komentare leidiniui „Ukrainska Pravda“ sakė Ukrainos delegacijos narys, „Tautos tarno“ frakcijos vadovas Davidas Arachamija, derybos „jau vyksta“.

Tą tviteryje kiek vėliau patvirtino ir V. Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas.

13:35 Rubižnėje sugriauti gimdymo namai

Rusų pajėgos visiškai sunaikino gimdymo namus Rubižnės mieste, Lugansko srityje. Apie tai feisbuke pranešė Luhansko srities karinės ir civilinės administracijos vadovas Serhijus Gaidajus.

„Rusų okupacinės pajėgos apšaudė Rubižnės miesto daugiaprofilinę ligoninę: gimdymo stacionaras buvo visiškai sunaikintas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė jis.

13:21 Sankcijų prislėgta Rusijos VK siekia derybų su skolintojais

Rusijos interneto bendrovė VK, valdanti, be kitų dalykų, vietos socialinį tinklą „VKontakte“, teigia, kad dėl sustabdytos prekybos jos akcijomis Londono akcijų biržoje jos obligacijų turėtojai gali pareikalauti jas išpirkti anksčiau laiko, o tam bendrovei pritrūktų likvidumo. 

Plačiau skaitykite čia.

13:19 JT maisto agentūra: dėl karo Ukrainoje maisto kainos gali kilti iki 20%

Rusijai įsiveržus į savo kaimynės Ukrainos teritoriją lieka neaišku, ar užpultoji šalis turės galimybę tęsti žemės ūkio veiklą karinio konflikto metu, kita vertus, nebėra aiškumo ir dėl pačios Rusijos maisto eksporto – agresorei taikomos sankcijos plečiamos, be to, jai pačiai gali būti svarbu pasilikti didesnes maisto atsargas šalyje.

Plačiau skaitykite čia

13:08 I. Šimonytė: pabėgėliams priimti teks pasitelkti savivaldybių infrastruktūrą

Augant karo pabėgėlių iš Ukrainos apimtims, jų apgyvendinimui teks pasitelkti savivaldybių infrastruktūrą, teigia premjerė Ingrida Šimonytė.

„Žmonių skaičiui didėjant, daugiau kreiptis turbūt reikės ir į savivaldybių infrastruktūrą, nes dabar daug krūvio nuima privatus verslas, žmonės savo sprendimais, bet taip bus ne visą laiką, nes žmonių daugės – dėl to neturiu jokių iliuzijų, kad bus kitaip“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.

Jos teigimu, savivaldybių išlaidos bus kompensuotos.

Dabar į Lietuvą nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios yra atvykę keliolika tūkstančių pabėgėlių, jų skaičius nuolat auga.

12:52 Naujų sankcijų Rusijai įveda ir JK

JK prisijungė prie ES, paskelbdama apie naujas ekonomines sankcijas Rusijai – apmokestindama kai kuriuos Rusijos produktus naujais importo mokesčiais ir uždrausdama į Rusiją eksportuoti aukščiausios klasės prabangos prekes.

Pirminiam 900 mln. GBP vertės prekių sąrašui, įskaitant rusišką degtinę, be esamų muitų, bus taikomas papildomas 35% importo mokestis.

Eksporto draudimas, kaip rašo BBC, tikėtina, apims prabangias transporto priemones, meno kūrinius ir aukštąją madą.

Plačiau skaitykite čia.

12:39 JT: Ukrainą jau paliko daugiau kaip 3 mln. pabėgėlių

Jungtinės Tautos antradienį pranešė, kad nuo vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, šalį paliko daugiau kaip 3 mln. pabėgėlių.

„Dabar peržengta trijų milijonų iš Ukrainos judančių žmonių riba“, – žurnalistams Ženevoje sakė JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) atstovas Paulas Dillonas.

Daugiau kaip 1,4 mln. jų yra vaikai, nurodo JT vaikų fondas UNICEF, o 157.000 – trečiųjų šalių piliečiai, skelbia TMO.

JT pabėgėlių agentūra UNHCR dar neatnaujino savo duomenų ir nurodė, kad pabėgėlių iki antradienio buvo 2,95 mln. 

12:34 Materialinius karo nuostolius Ukraina vertina mažiausiai 500 mlrd. USD

Rusijos invazijos materialiniai nuostoliai Ukrainoje jau siekia mažiausiai 500 mlrd. USD, antradienį paskelbė Ukrainos vyriausybės spaudos tarnyba.

Finansų ministras Serhijus Marčenka pabrėžė, jog ši suma preliminari, juolab kad Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą tęsiasi.

„Daugelis logistikos grandinių visiškai nutrauktos, sunaikinta daug įmonių, o dauguma tebesančių tiesiog negali dirbti, nes jų darbuotojai išvyko. Ekonomikos ministerija skaičiavo, kad karo kaina sieks nuo trečdalio iki pusės šalies bendrojo vidaus produkto. Vadovaujantis kitais vertinimas kalbama apie 500 mlrd. USD. Tačiau tiksli nuostolių vertė bus žinoma tik pasibaigus karui“, – pabrėžė S Marčenka.

Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad dėl Rusijos invazijos Ukrainos bendrasis vidaus produktas 2022-aisiais sunyks dešimtadaliu, o infliacija išaugs iki beveik 20%.

12:28 Mariupolyje – humanitarinis koridorius evakuacijai asmeniniais automobiliams

Nuo 9 val. atidarytas humanitarinis koridorius iš Mariupolio į Zaporižę gyventojams, kurie evakuojasi asmeniniais automobiliais. Apie tai praneša Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavelas Kirilenko.

Vietos pareigūnų teigimu, nuo kovo 1 d. Rusijos pajėgų apsuptame Mariupolyje vis dar įstrigę maždaug 350.000 žmonių.

„Atsižvelgiant į tai, kad čia yra 540.000 gyventojų ir apie 150.000 žmonių buvo evakuoti per pirmąsias tris dienas, kai dar buvo saugu tai daryti, manome, kad Mariupolyje įstrigę apie 350.000 žmonių“, – pirmadienį per Ukrainos televiziją sakė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.

Keli bandymai sukurti saugius koridorius civilių evakuacijai iš Mariupolio pastarosiomis dienomis žlugo. Pasak pareigūnų, pirmadienį miesto vis dar nebuvo pasiekusi didelė humanitarinės pagalbos vilkstinė, turėjusi atvykti sekmadienį.

12:20 Lietuva siūlo steigti specialų tribunolą

Lietuvos Teisingumo ministerija Europos Sąjungoje siūlo steigti specialų tribunolą, kuris užtikrintų Rusijos ir Baltarusijos vadovų baudžiamąją atsakomybę dėl agresijos Ukrainoje, antradienį pranešė ministerija.

„Specialus tribunolas būtų efektyviu mechanizmu įveikiant teisines kliūtis, susijusias su būtina JT Saugumo Tarybos rezoliucija dėl proceso Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme pradėjimo ir nacionaliniais ikiteisminiais tyrimais, remiantis universaliąją jurisdikcija“, – pranešime cituojama teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

Ji antradienį dėl to oficialiu laišku kreipėsi į Europos komisijos teisingumo komisarą Didier Reynders ir Europos Sąjungos valstybių narių teisingumo ministrus.

Idėją apie tribunolo steigimą tarptautinei bendruomenei praėjusią savaitę iškėlė Ukrainos vyriausybė, taip pat mokslininkų ir teisininkų bendruomenė.

12:09 Ragina atsikratyti priklausomybės nuo rusiškos energijos

 Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas antradienį paragino Vakarus atsikratyti „priklausomybės“ nuo rusiškų energijos išteklių, kurie, anot jo, leidžia prezidentui Vladimirui Putinui „šantažuoti“ pasaulį.

Vakarų lyderiai padarė „siaubingą klaidą“, kai leido V. Putinui „išsisukti“ po 2014 metais įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos ir tapo dar labiau priklausomi nuo rusiškos energijos, rašė B. Johnsonas dienraštyje „The Daily Telegraph“.

Dėl to, „kai jis (V. Putinas) galiausiai pradėjo savo baisų karą Ukrainoje, jis žinojo, kad pasauliui bus labai sunku jį nubausti“, rašė premjeras.

„Pasaulis negali pasiduoti šiam nuolatiniam šantažui“, – pabrėžė jis.

B. Johnsonas šiuos komentarus paskelbė prieš vizitą į Saudo Arabiją, kur susitiks derybų su sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu, degalų kainoms dėl Rusijos karo prieš Ukrainą šoktelėjus į rekordines aukštumas.

„Kol Vakarai bus ekonomiškai priklausomi nuo Putino, jis darys viską šiai priklausomybei išnaudoti“, – rašė britų premjeras.

„Jei pasaulis atsikratytų priklausomybės nuo rusiškos naftos ir dujų, galėtume priversti jį pajausti pinigų stygių, sugriauti jo strategiją ir pastatyti jį į vietą“, – rašė B. Johnsonas.

12:00 Dnipro oro uostui padaryta didžiulė žala 

Regioninė valdžia antradienį pranešė, kad naktį Rusijos pajėgų surengtas apšaudymas padarė didžiulę žalą rytinio Ukrainos Dnipro miesto oro uostui.

„Naktį priešas atakavo Dnipro oro uostą. Du smūgiai. Kilimo ir tūpimo takas sunaikintas. Terminalas apgadintas. Didžiulė destrukcija“, – platformoje „Telegram“ pranešė Dnipro srities vadovas Valentynas Rezničenka.

11:37 Kyjive beveik dviem paroms įvedama komendanto valanda

atnaujinta 12:56

Kyjive komendanto valanda įvedama nuo antradienio vakaro iki ketvirtadienio ryto, pranešė sostinės meras Vitalijus Klyčko.

„Nuo kovo 15 d. 20:00 iki kovo 17 d. 07:00 – komendanto valanda Kyjive. Šiandien – sunkus ir pavojingas momentas. (...) Draudžiama judėti po miestą be specialių leidimų. Išeiti galima tik tam, kad pasiektumėte slėptuvę“, – sakė K. Kličko.

Jis ragino Kyjivo gyventojus pasiruošti dvi dienas likti namuose, išgirdus pavojaus signalą – slėptuvėje.

Kiek vėliau Kyjivo regioninės valstybinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba pranešė, kad tokios trukmės komendanto valanda galios ne tik pačioje sostinėje, bet ir visoje Kyjivo srityje.  

11:28 Šaltiniai: G. Landsbergis vieši Ukrainoje

 Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį lankosi Rusijos užpultoje Ukrainoje, BNS patvirtino šaltiniai.

Šioje šalyje Lietuvos diplomatijos vadovas susitiks su Ukrainos vyriausybės atstovais, aptars Vakarų teikiamą paramą Kyjivui.

Užsienio reikalų ministro atstovė Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė informacijos apie vizitą nekomentuoja.

11:24 Iš Luhansko evakuoti gyventojų šiandien nepavyks

Luhansko srityje Rusijos pajėgos nesiliauja šaudžiusios, todėl iš čia evakuoti civilių šiandien nepavyks. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Luhansko karinės ir civilinės administracijos vadovas Serhijus Gaidajus.

„Tylos režimo nėra, o tai reiškia, kad šiandien humanitarinio koridoriaus nebus... Rusijos armija nori daugiau karo įkaitų tarp civilių gyventojų ir dėl to evakuaciją daro  neįmanoma. Apšaudymai netyla“, – rašė jis. 

10:54 Rusija ruošiasi faktiškai įteisinti programinės įrangos piratavimą

Rusijos valdžios agentūroms, biudžetinėms įstaigoms ir valstybės valdomoms artimiausiu metu gali būti suteikta teisė naudoti nelicencijuotą programinę įrangą, kurią gamina Rusijai „nedraugiškos“ šalys, taikančios sankcijas už invaziją į Ukrainą, skelbia „Interfax“. Tai faktiškai reikštų piratavimo įteisinimą valstybiniu lygiu.

Tokį pasiūlymą, anot naujienų agentūros šaltinių, pateikė Rusijos Pramonės ir prekybos ministerija. Tai – viena iš „antikrizinių“ priemonių, kuriomis Rusija bandys amortizuoti Vakarų įvestas sankcijas.

Siūloma, jog įmonėms ir įstaigoms nebebūtų taikoma teisinė atsakomybė, jeigu jos naudos nelicencijuotą programine įranga, gaminamą kompanijų, kurios nutraukė produktų tiekimą į Rusiją.

10:52 Vaizdas iš subombarduoto Kyjivo gyvenamojo rajono

10:47 ES patvirtino ketvirtąjį sankcijų paketą Rusijai

Antradienį Europos Sąjungos pareigūnai pranešė patvirtinantys ketvirtąjį sankcijų Rusijai, dėl jos vykdomo karo prieš Ukrainą, paketo rašo „The Guardian“.

Pilnas sankcijų sąrašas bus paskelbtas kiek vėliau šiandien. Skelbiama, kad į jį įeis plieno produktų iš Rusijos importo draudimas, naujų investicijų Rusijos energetikos sektoriuje draudimas, prabangių prekių eksporto į Rusiją draudimas ir Rusijos bei jos kompanijų kreditingumo reitingavimas agentūroms, dėl ko skolintis šaliai ir jos įmonėms Europos rinkose taptų beveik neįmanoma.

10:35 Seimo pirmininkė skeptiška opozicijos iniciatyvai dėl nepaprastosios padėties kontrolės komisijos

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiška dėl opozicinės Lietuvos regionų frakcijos iniciatyvos kurti nepaprastosios padėties kontrolės komisiją.

„Dėl nepaprastosios padėties mes pakankamai gerai sutariame, argumentai, manau, įtikino ir opozicijos narius, bent jau daugumą, matyti ir iš balsavimo. Ar reikia dar papildomo įrankio – mano galva, tai būtų laiko gaišimas“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Lietuvos regionų frakcija antradienį paskelbė pradedanti rinkti parašus dėl iniciatyvos kurti specialią nepaprastosios padėties kontrolės komisiją. Tokiai iniciatyvai pateikti reikia ne mažiau kaip 36 Seimo narių parašų.

10:25 Naujoji Zelandija siūlo vizas 4.000 karo pabėgėlių iš Ukrainos

Naujoji Zelandija pasiūlys 4.000 specialių vizų karo pabėgėliams iš Ukrainos, turintiems šeimos narių šioje Pietų pusrutulio valstybėje, antradienį pranešė jos vyriausybė.

Imigracijos ministras Krisas Faafoi sakė, kad tai yra didžiausias per kelis dešimtmečius specialių vizų, išduodamų palaikant tarptautines pagalbos pastangas, skaičius.

Daugiau nei 2,8 mln. žmonių pasitraukė iš Ukrainos nuo vasario 24 dienos, kai į šalį įsiveržė Rusijos pajėgos, rodo Jungtinių Tautų duomenys.

10:14 Nafta bando palįsti po 100 USD už barelį riba

Antrą dieną iš eilės pinganti nafta grįžo prie 100 USD už „Brent“ rūšies barelį, o amerikietiškoji WTI nafta grįžo į dviženklę zoną.

„Brent“ naftos kaina antradienį mažėjo 5,27%, iki 101,27 USD/bbl. Tai – antra sparčiai pingančios naftos prekybos sesija – vakar ji pigo 5,1%.

WTI rūšies nafta pirmą kartą nuo kovo 1 d. tapo pigesnė nei 100 USD už barelį – ji pigo 4,92% iki 97,92 USD/bbl. Palyginti, vakar jos kaina smuko 5,8%.

[infogram id=„69956a1e-e488-417d-aa72-4fbae64a6326“ prefix=„ya1“ format=„interactive“ title=„Copy: Brent naftos kaina šiais metais, USD už barelį 0315“]

10:04 Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos premjerai vyksta į Kijevą

Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrai pirmininkai antradienį vyks į Kijevą susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, informavo Lenkijos vyriausybė.

„Šio vizito tikslas – patvirtinti visos Europos Sąjungos tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui ir nepriklausomybei bei pristatyti platų paramos Ukrainos valstybei ir visuomenei paketą“, – nurodė lenkų vyriausybė išplatintame pranešime.

09:51 Kinija nenori būti paveikta Rusijai įvestų sankcijų

Kinijos užsienio reikalų ministras perspėjo, kad jo šalis nenori, jog Rusijai paskelbtos Vakarų ekonominės sankcijos darytų jai poveikį, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida, augant spaudimui, kad Pekinas atsisakytų paramos izoliuotai Maskvai.

„Kinija nėra šios krizės dalyvė ir tuo labiau nenori, kad ji būtų paveikta sankcijų“, – sakė kinų diplomatijos vadovas Wang Yi, rodo antradienį paskelbtas pranešimas apie telefoninį pokalbį su kolega iš Ispanijos Jose Manueliu Albaresu.

09:28 Lietuvoje įšaldoma vis daugiau Rusijos oligarchų turto

Lietuvoje įšaldoma vis daugiau įmonių ir asmenų, susijusių su Kremliui artimais Rusijos oligarchais, kuriems pritaikytos tarptautinės sankcijos dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, turto. 

Kaip pranešė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas, nuo vasario 24 dienos  sankcijų Lietuvoje jau sulaukė 11 įmonių ir penki fiziniai asmenys – Lietuvos bankuose įšaldyta 3,224 mln. Eur, 1,368 mln. USD (1,248 mln. Eur) ir 645.000 Rub (4.800 Eur) jiems priklausančių lėšų.

„Atsakingos institucijos toliau intensyviai dirba bendradarbiaudamos su tarptautiniais partneriais, jog sankcijos Lietuvos teritorijoje būtų taikomos principingai ir visa apimtimi“, – sakė M. Majauskas. 

Jo teigimu, sankcijos apima ir tris į ES sankcijų sąrašus įtrauktus Rusijos oligarchus, susijusius su karine pramone, – koncerno „Rostec“ vadovą Sergejų Čemezovą, plieno ir kalnakasybos kompanijos „Severstal“ vadovą, „Lenta“ akcininką, kelionių organizatoriaus TUI dalininką Aleksejų Mordašovą ir trąšų ir akmens anglies magnatą Andrejų Melničenką.

M. Majauskas teigė neturintis informacijos, ar visi Lietuvoje sankcijų sulaikę fiziniai ir juridiniai asmenys susiję su šiais oligarchais. Jis neįvardijo konkrečių įmonių pavadinimų ir pavardžių, kam Lietuvoje pritaikytos sankcijos. 

09:21 Apšaudytas Irpinės priemiestis, smogta ir kitose vietose

Rusijos pajėgos antradienį sudavė virtinę smūgių Ukrainos sostinės gyvenamuosiuose rajonuose, sukėlusių didžiulį gaisrą ir privertusių skubiai gelbėti 16 aukštų daugiabučio gyventojus.  

Žuvo mažiausiai du žmonės, pranešė gelbėjimo tarnybos.

Ukrainos kariuomenė išplatintame pranešime nurodė, kad tai buvo artilerijos smūgiai. Buvo apšaudytas Kijevo vakarinis Sviatošyno rajonas, esantis šalia Irpinės priemiesčio, kur pastarosiomis dienomis vyko vieni įnirtingiausių mūšių.

Buvo matyti iš daugiabučio besiveržiančios liepsnos ir ugniagesiai, kopėčiomis lipantys gelbėti žmonių. Iš pastato į dangų kilo tiršti dūmų kamuoliai.

„Šį rytą, nuo 4 val. 22 min. iki 5 val. 51 min., per priešo apšaudymą amunicija pataikė į du daugiaaukščius gyvenamuosius namus Sviatošyno rajone, vieną privatų namą Osokorkų rajone ir kitą daugiaaukštį pastatą Podilo rajone! Dabar tikrai žinoma apie du žuvusius, 35 išgelbėtus ir vieną ligoninėje“ gydomą asmenį, feisbuke parašė Ukrainos valstybinės pagalbos tarnybos vyriausiosios valdybos Kyjive atstovė Svitlana Vodolaha.

Podilo rajone taip pat buvo atakuotas gyvenamasis namas.

„Mostycka gatvėje esančio dešimties aukštų gyvenamojo namo pirmuose penkiuose aukštuose nuo amunicijos ugnies kilo gaisras“, – sakoma gelbėtojų pranešime.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai sakė antradienio rytą girdėję Kyjivo centre mažiausiai tris galingus sprogimus.

Podile nuo pajuodusios smūgio vietos pastato viduryje vis dar rūko dūmai, sakė įvykio vietoje buvęs AFP žurnalistas.

Aplink sprogimo vietą mėtėsi stiklų duženos ir nuolaužos, o gyventojai pro langus mėtė apanglėjusias nuolaužas.

Nuo smūgio išdužo langai aplinkiniuose namuose.

Gelbėjimo tarnyba taip pat pranešė, kad pietryčių Kyjive esančiame Osokorkų rajone nukentėjo privatus namas.

Nuotraukose, kuriomis pasidalijo gelbėjimo tarnyba, matyti pajuodusi dviejų aukštų pastato siena ir pro išdužusius langus besiveržiantys dūmai.

Praėjusią naktį Rusijos pajėgos taip pat suintensyvino šiaurės vakarinių Irpinės, Hostomelio ir Bučos priemiesčių apšaudymą, per ukrainiečių televiziją pranešė Kijevo srities gubernatorius Oleksijus Kuleba.

Antradienį Rusijos pajėgos taip pat atnaujino pastangas užimti strategiškai svarbų pietinį Mariupolio uostamiestį ir iš artilerijos pabūklų apšaudė rytinio Charkivo miesto centrą, socialiniame tinkle „Facebook“ informavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

09:09 Per Kyjivo apšaudymą žuvo 2 žmonės

Antradienio rytą Rusijos pajėgoms apšaudžius sostinę Kyjivą žuvo 2 žmones, dar 35 buvo išgelbėti iš apšaudytų pastatų, praneša „The Guardian“.

08:56 „Asus“ sustabdė tiekimą Rusijai

Taivano elektronikos milžinė „Asus“ – viena iš penkių didžiausių kompiuterių gamintojų pasaulyje – pranešė stabdanti savo produkcijos tiekimą Rusijai.

„Padėtis Ukrainoje, problemos logistikoje ir bankininkystėje, taip pat kiti veiksniai nulėmė siuntų į Rusijos rinką sustabdymą“, – pranešė „Asus“ per „Twitter“ socialinį tinką.

„Tikimės, kad netrukus bus atkurta taika ir humanitarinė pagalba laiku pasieks visus jos laukiančius žmones“, – pridūrė „Asus“.

Nuo komunistinės Kinijos atsiskyrusio Taivano bendrovė taip pat pranešė paaukosianti apie 1 mln. JAV dolerių Taivano nevyriausybinei organizacijai „Disaster Relief Foundation“, kuri renka lėšas Ukrainai.

Kita vertus, kol kas neaišku, ar siuntų gabenimą į Rusiją „Asus“ sustabdė sąmoningai, siekdama solidarizuotis su Ukraina, ar dėl šio karinio konflikto išprovokuotų sankcijų, trukdančių prekybai.

08:42 „LTG Cargo“ kol kas atgavo tik nedidelę dalį Rusijai ir Baltarusijai išnuomotų vagonų

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovei „LTG Cargo“ kol kas pavyko atgauti tik nedidelę dalį Rusijos ar Baltarusijos užsakovams išnuomotų vagonų-platformų.

Bendrovė dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje praėjusią savaitę sustabdė šių vagonų nuomą Rusijos ir Baltarusijos užsakovams bei pareikalavo, kad „Rusijos geležinkeliai“ ir „Baltarusijos geležinkeliai“ skubiai sugrąžintų jos vagonus, įskaitant vykstančius tranzitu.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas BNS nurodė, kad „LTG Cargo“ iš Baltarusijos ir Rusijos pavyko atgauti mažiau kaip 20 platforminių vagonų. Bendrovė anksčiau skelbė, kad Rusijos ir Baltarusijos teritorijoje yra 325 tokie vagonai.

„LTG Cargo“ skelbė, kad tokiu būdu bendrovė siekia apriboti galimybes jos vagonus Rusijoje ir Baltarusijoje panaudoti karo tikslais. Neoficialių šaltinių teigimu, vagonai ten galėtų būtų nacionalizuoti ir naudojami karinei technikai gabenti. 

08:40 Prancūzija neigia pažeidusi sankcijas, parduodama karinę įrangą Rusijai

Prancūzijos gynybos ministerija pirmadienį paneigė, kad šalis pažeidė Europos sankcijas, toliau parduodama karinę įrangą Rusijai po 2014 metais Maskvos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos.

Tiriamosios žurnalistikos tinklalapis „Disclose“, remdamasis „visiškai slaptais“ dokumentais ir viešais šaltiniais, pranešė, kad nuo 2015 metų buvo leista eksportuoti karinės įrangos už maždaug 152 mln. Eur.

Pasak „Disclose“, didžioji dalis šios įrangos buvo „šiluminės kameros, skirtos daugiau nei tūkstančiui Rusijos tankų, taip pat navigacijos sistemos ir infraraudonųjų spindulių jutikliai naikintuvams ir sraigtasparniams“, pagaminti įmonių „Thales“ ir „Safran“, kurių didžiausia akcininkė yra Prancūzijos valstybė.

Tinklalapis pridūrė, kad tokio tipo tankai ir orlaiviai naudojami vasario 24 dieną Rusijos pradėtame kare prieš Ukrainą.

2014-aisiais Maskvai atplėšus nuo Ukrainos Krymo pusiasalį, Europos Sąjunga tų pačių metų rugpjūtį įvedė ginklų embargą Rusijai.

Prancūzija nutraukė kontraktą parduoti Rusijai du „Mistral“ klasės jūrų desanto laivus.

Tačiau visos šalies vyriausybės „kuo geriausiai išnaudojo Europos embargo spragą: jis netaikomas atgaline data“, tvirtino „Disclose“.

„Prancūzija griežtai laikosi savo tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su karinės įrangos eksportu“, – reaguodamas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Gynybos ministerijos atstovas spaudai Herve Grandjeanas.

Visgi vadinamoji „senelio“ išlyga (angl. grandfather clause) dėl tęstinumo reiškia, kad „kontraktas, pasirašytas iki Krymo aneksijos, gali būti vykdomas... Tokią galimybę aiškiai numato sankcijų režimas“, sakė jis.

„Nuo 2014 metų su Rusija nebuvo pasirašyta jokių naujų kontraktų. Nuo karo Ukrainoje pradžios nebuvo jokių pristatymų į Rusiją“, – pridūrė H. Grandjeanas.

08:34 Su strateginėmis Lietuvos įmonėmis dirba Kremliaus rėmėjo įmonė

Ryšiais su Kremliumi siejama Kauno bendrovė „Jurby Water Tech“ laimi viešuosius pirkimus Lietuvoje ir dirba su strateginėmis šalies įmonėmis, rodo LRT atliktas tyrimas.

Bendrovė priklauso įmonių grupei „Jurby“, valdomai Rusijos piliečio Viktoro Redko, dalyvaujančio Rusijos Gynybos ministerijos globojamos desantininkų organizacijos veikloje. Ši organizacija, prasidėjus karui Ukrainoje, viešai deklaravo paramą Vladimirui Putinui.

LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad nuo 2010 metų „Jurby Water Tech“ Lietuvoje yra laimėjusi viešųjų konkursų už 2,97 mln. Eur. Tarp jos klientų – energetikos įmonės „Ignitis gamyba“, „Litesko“, „Toksika“, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras. 

Bendrovė taip pat laimi valstybinius užsakymus Rusijoje darbui su Kremliaus įtakoje esančiais koncernais – „Gazprom“, „Rosneft“, Lukoil“, „Inter RAO“, „Enel Russia“, kurioms tiekiama vandenvalos įranga. Tarp „Jurby WaterTech International“ klientų – ir „Ural Steel“, priklausanti į sankcijas įtraukto oligarcho Ališero Usmanovo metalurgijos gamyklai „Metalloinvest“.

LRT duomenimis, desantininkų atsargos kapitonas V. Redko pirmąją bendrovę „Jurby Water Tech“ Lietuvoje įsteigė prieš 30 metų, jis nuo 1995 metų turi leidimą gyventi Lietuvoje.

08:18 Suomiai pakeitė Rusijos ambasados adresą į Zelenskio gatvę

Helsinkyje pakeistas gatvės, kurioje yra Rusijos ambasada, pavadinimas. Nuo šiol ji vadinasi Zelenskio gatve.

yle.fi rašo, kad priešais Rusijos ambasados pastatą pasirodė dvikalbis ženklas „Zelenskyinkatu – Zelenskyjsgatan“. Pavadinimas užrašytas suomių ir švedų kalbomis, kaip įprasta Helsinkio gatvėse.

08:09 Gaisras po atakos Kyjivo daugiabutyje užgesintas

Po apšaudymo paryčiais užsiliepsnojęs daugiabutis Kyjive jau yra užgesintas, praneša „The Kyiv Independent“.

Gaisras užgesintas 6:51 vietos ir Lietuvos laiku. Vienas žmogus buvo išvežtas į ligoninę.

07:50 Šiauliuose atidaromas karo pabėgėlių registravimo centras

Antradienį Šiaulių arenoje atidaromas karo pabėgėlių iš Ukrainos registravimo centras.

„Centras pradės veikti kovo 15 dieną ir ukrainiečius priims kiekvieną dieną nuo 8 iki 22 valandos. Be išeiginių veiksiančiame centre vienu metu dirbs apie 30 specialistų ir savanorių“, – pranešė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

Anot jo, ten atvykusius ukrainiečius pasitiks Lietuvos Raudonojo kryžiaus savanoriai, jie suteiks reikalingą informaciją, paaiškins registracijos procedūras.

„Kol lauks savo migracijos procedūrų eilės, žmonės galės įsitaisyti laukiamojoje salėje, šalia veiks vaikų užimtumo zona. Vienu metu dirbs apie 20 migracijos specialistų“, – teigė meras.

Greta migracijos tarnybos punkto dirbs savanoriai, kurie neturintiesiems gyvenamosios vietos padės ją susirasti.

Centre taip pat dirbs Užimtumo tarnybos konsultantai, supažindinsiantys ukrainiečius su įdarbinimo galimybėmis.

07:46 Sumuose planuojamas humanitarinis koridorius

Kaip savo „Telegram“ paskyroje pranešė Sumų regiono administracijos vadovas Dmytro Žyvickis, antradienį yra suplanutoas umanitarinis koridorius gyventojams iš Sumų, Konotopo, Lebedyno ir Trostonieco miestų saugiai evakuotis.

Skelbiama, kad koridorius turėtų būti atviras nuo 9 val. iki 21 val.

07:40 G. Nausėda: Ukrainai itin reikalingos oro gynybos sistemos

Londone vykusiame Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) valstybių narių vadovų susitikime kalbėta apie oro gynybos paramą Ukrainai bei sankcijas, kurios paliestų karą kaimynėje pradėjusios Rusijos gyventojus, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Jungtinės Karalystės vadovaujamos JEF yra skirtos reaguoti į netikėtas krizines situacijas Europoje ir už jos ribų, pradedant humanitarine parama, atgrasymu ir baigiant kovinėmis operacijomis, vykdomomis su Europos Sąjungos, NATO ar Jungtinių Tautų mandatu. JEF galėtų būti pasitelkiamos ir operacijoms pagal NATO 5 straipsnį.

„Be jokios abejonės kalbėjome apie labai konkrečią karinę pagalbą, kokią galėtų suteikti valstybės, dalyvaujančios JEF. Man atrodo, kad tikrai pavyko sutarti dėl to, kad šiandien Ukrainai itin reikalinga oro gynyba ir sistemos, kurios padėtų kontroliuoti arba bent jau neleisti dominuoti Rusijai oro erdvėje ir Rusijos lėktuvai susidurtų su tam tikra rizika“, – Prezidentūros perduotame komentare teigia G. Nausėda.

Pasak jo, Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas pasiūlė įkurti Ukrainai skirtą fondą. Jis, G. Nausėdos teigimu, palengvintų karinės technikos įgijimą ir transportavimą, kur jos labiausiai reikia.

„Kita diskusijų dalis buvo skirta Rusijai – kalbėjome apie tokias sankcijas, kurios būtų skaudžios jau ne tik oligarchams bet Rusijos visuomenei“, – sakė prezidentas.

Jis pastebėjo, kad sociologinės apklausos Rusijoje rodo išaugusią paramą šalies vadovui Vladimirui Putinui.

„Tai reiškia, kad turbūt Rusijos visuomenė dar iki galo neįsisąmonina, kokio pobūdžio ir kokia baisi agresija Ukrainoje vykdoma, kiek dėl šito nukenčia nekalti žmonės ir kad tokia agresija negali būti daugiau toleruojama, – sakė G. Nausėda. – Tai kuo tokios sankcijos turės didesnės įtakos didesnei Rusijos visuomenės daliai, tuo greičiau mes galėtume tikėtis teigiamų pokyčių Rusijos visuomenėje ir iš apačios ateinančio spaudimo Kremliui keisti padėtį.“

JEF pajėgumus skiria dešimt Europos valstybių, tarp jų ir Lietuva. 

07:29 UNHCR: privatusis sektorius pagalbai Ukrainai paaukojo 200 mln. USD

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pirmadienį pareiškė, kad privatusis sektorius skyrė „rekordines sumas“ jo pastangoms padėti milijonams perkeltųjų asmenų po to, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą.

„Vos per kiek daugiau nei dvi savaites įmonės, fondai ir filantropai UNHCR Ukrainai skyrė daugiau nei 200 mln. USD“ (182,1 mln. Eur), sakoma pranešime.

Agentūros skaičiavimais, nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo Rusijos invazija, daugiau kaip 2,8 mln. žmonių buvo priversti palikti Ukrainą kaip pabėgėliai, o dar mažiausiai du milijonai žmonių buvo perkelti užpultos šalies viduje.

„UNHCR baiminasi, kad jei karas tęsis, dar milijonai žmonių bus priversti palikti savo namus“, – teigiama pranešime.

Agentūra paprašė skirti 510 mln. dolerių (464,4 mln. Eur) pradinei neatidėliotinai pagalbai tiek perkeltiesiems asmenims šalies viduje, tiek pabėgėliams visame regione, ir įspėjo, kad lėšų poreikis „greičiausiai didės“.

07:02 Kyjive liepsnoja daugiabutis namas

Papildyta 07:23.

Po smūgių Kyjivo gyvenamiesiems rajonams ankstyvą antradienio rytą pranešama, kad mažiausiai vienas daugiabutis yra apimtas smarkių liepsnų. Įvykio vietoje dirba gelbėtojų pajėgos, informacijos apie aukas ar sužeistuosius kol kas nėra.

Ukrainos sostinės Kyjivo centre antradienį ryte buvo girdimi mažiausiai trys galingi sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai, nors jų priežastis kol kas nežinoma.

AFP žurnalistas taip pat matė tolumoje kylantį dūmų stulpą, tačiau negalėjo nuvykti į tą vietą dėl naktinės komendanto valandos, kuri galioja iki 7 val. ryto vietos (ir Lietuvos) laiku.

Sprogimus kartais sukelia oro gynybos sistemos.

Oficialūs šaltiniai pareiškimų kol kas nepaskelbė.

Pastarosiomis dienomis suintensyvėjo kovos aplink Kyjivą, kurį beveik visiškai apsupo vasario 24 dieną į Ukrainą įsiveržusios Rusijos pajėgos.

Nuo Rusijos puolimo pradžios iš miesto pabėgo daugiau nei pusė iš 3 mln. gyventojų.

06:50 Vidaus reikalų ministrė su savivaldybių vadovais aptars slėptuvių tinklą

09:06 Patikslintas slėptuvėse telpančių žmonių skaičius.

Tęsiantis Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė antradienį su savivaldybių vadovais aptars slėptuvių tinklą ir būklę Lietuvoje.

„Šalies gyventojai, reaguodami į karą Ukrainoje, vis dažniau domisi, kur reikėtų slėptis galimo pavojaus atveju. Susitikimą su savivaldybių vadovais organizavome, norėdami išsiaiškinti tikrąją civilinės saugos padėtį kiekvienoje savivaldybėje bei aptarti, kokių papildomai investicijų reikia“, – prieš susitikimą komentare BNS sakė ministrė.

Anot jos, nors šiuo metu jokios tiesioginės grėsmės Lietuvos gyventojams nėra, valstybė ir savivaldybės turi būti pasirengusios užtikrinti civilių asmenų saugumą.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, Lietuvoje yra 1.903 kolektyvinės priedangos statiniai, juose galėtų tilpti daugiau kaip 1,2 mln. žmonių.

Už šių statinių būklę atsakingos savivaldybės.

06:34 TATENA: Černobylio atominėje elektrinėje atkurtas elektros tiekimas

Ukrainos Černobylio atominėje elektrinėje (ČAE), kur 1986 metais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, atkurtas elektros tiekimas, vėlų pirmadienį pranešė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA).

Tuo metu Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Energoatom“ apkaltino Rusijos kariuomenę sprogdinant šaudmenis Zaporižios atominėje elektrinėje šalies pietuose.

„Ukraina informavo TATENA, kad šiandien (Černobylio) atominėje elektrinėje vėl buvo atkurtas išorinis elektros energijos tiekimas po to, kai linija vėl buvo sugadinta „okupacinių pajėgų“, – tviteryje parašė JT atominės energetikos priežiūros tarnyba.

„Darbuotojai atnaujino darbus, kad elektrinė vėl būtų prijungta prie elektros tinklo“, – priduriama pranešime.

Energijos operatorė „Ukrenergo“ anksčiau pranešė, kad Černobylio elektrinę maitinančią elektros liniją „sugadino okupacinės pajėgos“, turėdama galvoje vasario 24 dieną į Ukrainą įsiveržusias Rusijos pajėgas.

06:33 Kyjivui smogta raketomis

Ankstų antradienio rytą Kyjivui smogta raketomis, kurios veikiausiai atskriejo iš Baltarusijos teritorijos, skelbia televizija „Ukraine 24“. Šių teiginių patvirtinti kol kas neįmanoma.

Oro pavojaus sirenos ryte taip pat skambėjo Odesoje ir Umanų mieste.

06:14 Ispanijoje areštuota dar vieno oligarcho superjachta

Ispanijos pareigūnai Barselonoje areštavo 85 metrų ilgio, maždaug 166 mln. Eur vertės jachtą „Valerie“, kuri priklausė Sergejui Čemezovui, buvusiam KGB pareigūnui, dabar valdančiam „Rostec“ konglomeratą, rašo „The Guardian“.

06:01 Kyjive girdimi garsūs sprogimai

Skirtingi šaltiniai mieste patvirtina, kad antradienio rytą sostinėje nugriaudėjo bent trys galingi sprogimai.

05:56 Seime – pirmasis biudžeto pataisos dėl 2,52% BVP gynybai svarstymas

Seimas antradienį pirmą kartą svarstys Vyriausybės siūlymą šiemet iki 2,52% bendrojo vidaus produkto (BVP) didinti išlaidas gynybai.

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, 2022 metų biudžeto pakeitimas šiemet leistų 297,99 mln. Eur didinti išlaidas šalies gynybai. Šias lėšas Finansų ministerija skolintųsi pagal faktinį Krašto apsaugos ministerijos (KAM) nurodytą būtiną poreikį. 

Seime svarstoma pataisa būtų keičiamas straipsnis dėl valstybės galimybės skolintis su naryste NATO susijusiems įsipareigojimams, tam užtikrinant 2,52% BVP skyrimą. Dabartiniame biudžete šis dydis yra 2,05% BVP.

Kaip ir tvirtinant metinį biudžetą, Seime rengiami du biudžeto pataisų svarstymai, tačiau nebūtina laikytis Seimo statute numatytų biudžeto priėmimo procedūros terminų.

Vyriausybės prašymu biudžeto pataisa dėl didesnio gynybos finansavimo svarstoma skubos tvarka, po pateikimo praėjusią savaitę jai parlamentarai pritarė bendru sutarimu.

Šiuo metu įstatyme KAM numatyti asignavimai 2022 metams siekia 2,05% BVP ir sudaro kiek daugiau nei 1,2 mlrd. Eur.

05:40 Japonija išplėtė sankcijas Rusijai

Japonijos finansų ministras pirmadienį pranešė, kad šalis plečia sankcionuojamų asmenų sąrašą įtraukdama dar 17 oligarchų.

Į sąrašą papildomai įtraukta 11 Dūmos narių, 5 bankininko Jurijaus Kovalčiuko giminaičiai ir milijardierius Viktoras Vekselbergas. 

Dabar visą sąrašą sudaro 61 asmuo, skaičiuoja BBC.

05:24 Charkivas naktį vėl stipriai bombarduotas

Charkivo miestas naktį išgyveno intensyvų Rusijos pajėgų apšaudymą, praneša kanalas „Nexta“.

Kaip pranešė „The Kyiv Independent“, antradienio rytą Kyjive taip pat vėl aidėjo oro pavojaus sirenos.

05:20 ES diplomatijos vadovas pasmerkė barbarišką invaziją į Ukrainą

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino „barbarišką“ invaziją į Ukrainą ir patvirtino sankcijų Kremliui ketvirtąjį paketą.

J. Borrellis sakė, kad Maskva atakuoja ne vien Ukrainos kariuomenę, bet ir civilius gyventojus. Jis atkreipė dėmesį į padėtį apsiaustame pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, kur nuo invazijos pradžios „žuvo daugiau kaip 2.400 civilių“.

„Putino karas susijęs ne vien su Ukraina, jis susijęs su mūsų Europos žemyno saugumu ir stabilumu. Tai paveiks mus visus“, – per spaudos konferenciją Skopjėje pabrėžė J. Borrellis.

Dėl kautynių daugiau kaip 2,6 mln. ukrainiečių pasitraukė į užsienį, ir tai yra „didžiausias persikėlimas nuo Antrojo pasaulinio karo“, pridūrė jis.

J. Borrellis patvirtino ketvirtąjį sankcijų paketą, nukreiptą į Rusijos prekybą, prieigą prie rinkų, narystę tarptautinėse finansų institucijose ir prabangos prekių eksportą. Pagrindinės priemonės bus nutaikytos į plieno, anglių ir energetikos sektorius.

„Tai bus dar vienas smarkus smūgis ekonomikos ir logistikos pagrindui, ant kurio Kremlius stato šią invaziją ir ima išteklius jai finansuoti“, – sakė ES diplomatijos vadovas.

05:11 Rusijos televizijos eteryje pasirodė protestuotoja su plakatu prieš karą

Vienos iš pagrindinių Rusijos valstybinių televizijų darbuotoja pirmadienį įsiveržė į studiją per žiūrimiausią vakaro žinių laidą, laikydama plakatą su užrašu „Karui – ne“, mėgindama pasmerkti Maskvos kariuomenės veiksmus Ukrainoje.

Šis itin neįprastas incidentas įvyko vyriausybės griežtai kontroliuojamoje televizijoje „Pervyj kanal“. Jos pagrindinė vakaro žinių laida „Vremia“, prasidedanti 21 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku, yra žiūrima milijonų žmonių visoje šalyje, ypač vyresnių.

Sulaikymus per opozicijos protestus stebinti grupė „OVD-Info“ nurodė, kad ši protestuotoja yra Marina Ovsianikova. Nurodoma, kad dirba viena iš „Pervyj kanal“ redaktorių ir kad dabar ji policijos nuovadoje.

Incidentas įvyko laidos vedėjai Jekaterinai Andrejevai perėjus prie reportažo apie santykius su Baltarusija. M. Ovsianikova, vilkėjusi tamsų darbo kostiumėlį, užbėgo jai už nugaros, laikydama savadarbį plakatą.

Po anglišku užrašu „No War“ („Karui – ne“) rusiškai buvo parašyta: „Sustabdykite karą. Netikėkit propaganda. Čia jie jums meluoja.“

Plakato apačioje buvo angliškas užrašas „Russians against war“ („Rusai prieš karą).

Protestuotoja spėjo ištarti kelias frazes, įskaitant „Sustabdykite karą!“, o tuo metu J. Andrejeva, dirbanti žinių laidose nuo 1998 metų, mėgino pertraukti M. Ovsianikovą, kalbėdama garsiau.

Tuomet kanalas greitai perjungė vaizdą į reportažą iš vienos ligoninės.

Valstybinės naujienų agentūros TASS išplatintame pranešime „Pervyj kanal“ nurodė, kad „įvyko incidentas su pašaline moterimi kadre. Atliekamas vidinis patikrinimas.“

TASS citavo vieną šaltinį teisėsaugos tarnybose, sakiusį, kad moteris buvo sulaikyta ir bus apkaltinta pagal įstatymą, draudžiantį viešus veiksmus, „diskredituojančius Rusijos ginkluotųjų pajėgų naudojimą“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė pajėgas į kaimyninę Ukrainą, pareiškęs, kad vykdoma „speciali karinė operacija“, kurios tikslas – šalies „demilitarizacija“ ir „denacifikacija“. Maskva griežtai laikosi pozicijos nevadinti šios kampanijos „karu“ ir priėmė įstatymą, numatantį įkalinimą ir baudas už „melagienas“ apie Rusijos kariuomenės veiksmus.

Pati M. Ovsianikova iškart po incidento paviešino vaizdo įrašą, kuriame atsiprašė žiūrovų, už televizijoje skleidžiamą melą, pabrėžė, kad jos tėvas yra iš Ukrainos ir paragino visus priešintis karui sakydama, kad „visų mūsų nepasodins“.

Įrašas vėliau pasklido socialiniuose tinkluose.

05:04 JAV giliai susirūpinusios dėl Rusijos ir Kinijos suartėjimo

Jungtinės Valstijos giliai susirūpinusios dėl Rusijos ir Kinijos „suartėjimo“, pirmadienį nurodė vienas aukšto rango amerikiečių pareigūnas.

Šis komentaras buvo išsakytas po septynias valandas trukusio JAV ir Kinijos aukšto rango pareigūnų derybų dėl karo Ukrainoje ir kitų saugumo klausimų.

„Turime labai gilių nuogąstavimų dėl Kinijos suartėjimo su Rusija“, – žurnalistams sakė pareigūnas, prašęs neviešinti jo vardo.

„Pokalbis buvo labai atviras“, – pridūrė jis.

JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas ir Kinijos komunistų partijos vyriausiasis diplomatas Yang Jiechi pirmadienį susitiko viename Romos viešbutyje. Baltieji rūmai nurodė, kad ten vyko „turiningos diskusijos“.

Baltieji rūmai pridūrė, kad abu pareigūnai „pabrėžė būtinybę išlaikyti atviras ryšio linijas tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos“.

Vašingtonas laiko Maskvos ir Pekino veiksmus vis priešiškesnio autoritarinių branduolinių galybių aljanso kūrimu.

J. Sullivano susitikimas su aukščiausio rango kinų diplomatu buvo suplanuotas prieš kelias savaites, sakė pareigūnai. Tačiau šios derybos įgijo papildomą svarbą, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui negailestingai atakuojant Ukrainos miestus.

Ankstesnę dieną JAV žiniasklaida pranešė, kad Rusija paprašė Kinijos karinės pagalbos, jos invazijai Ukrainoje įstrigus, o ekonomikai braškant dėl niokojančių Vakarų sankcijų.

Kaip nurodė dienraštis „The New York Times“, cituodamas neįvardytus JAV pareigūnus, Maskva taip pat prašė Pekino ekonominės pagalbos, bet nebuvo paskelbta jokių detalių, ko konkrečiai buvo prašyta ir koks buvo Kinijos atsakas.

Kinija iki šiol siuntė prieštaringus signalus dėl Rusijos kruvinos invazijos. Pekinas nepalaiko Vakarų sankcijų, bet Vašingtonas viliasi, kad milžiniška Kinijos ekonomika bent jau nemėgins gelbėti Rusijos nuo potencialaus nemokumui ir nesiųs jai ginkluotės.

„Labai aiškiai pranešėme Pekinui, kad nesėdėsime rankų sudėję, – sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as. – Neleisime nė vienai šaliai kompensuoti Rusijos nuostolių.“

Pekinas šių pranešimų tiesiogiai nekomentavo, bet apkaltino Vašingtoną skleidžiant „dezinformaciją“ apie Kinijos vaidmenį kare Ukrainoje.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Zhao Lijianas žurnalistams sakė: „JAV skleidžia dezinformaciją, nukreiptą prieš Kiniją Ukrainos klausimu, turėdamos piktų kėslų.“

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo
 
Baltarusija išplėtė mirties bausmės taikymą

Baltarusijoje įvesta mirties bausmė už pasikėsinimą įvykdyti teroro aktą, trečiadienį pranešė Rusijos...

Verslo aplinka
2022.05.18
ES svarsto sukurti „Europos geopolitinę bendriją“ 1

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pareiškė, kad sieks sukurti „Europos geopolitinę bendriją“, kuri būtų tarsi...

Verslo aplinka
2022.05.18
Turkija, prieš pritardama Suomijos ir Švedijos narystei NATO, šalims turi 10 reikalavimų

Provyriausybinis Turkijos laikraštis trečiadienį pranešė, kad Ankara parengė sąrašą iš 10 reikalavimų,...

Verslo aplinka
2022.05.18
A. Armonaitė: Lietuva gali sukurti Ukrainos atstatymo fondą

Svarstant, kaip padėti karo niokojamai Ukrainai, Lietuva galėtų ne tik dalyvauti atstatant sunaikintą svarbią...

Verslo aplinka
2022.05.18
Rusija išsiunčia dešimtis Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos diplomatų

Maskva trečiadienį išsiuntė dešimtis Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos diplomatų, atsakydama į Rusijos...

Verslo aplinka
2022.05.18
Ukrainos bankas: ekonomika šiemet susitrauks mažiausiai trečdaliu

Ukrainos ekonomikos kritimas 2022-aisiais trečdaliu yra pats optimistiškiausias scenarijus, o spartus jos...

Verslo aplinka
2022.05.18
„Financial Times“: Turkija NATO ambasadorių susitikime blokavo derybų dėl Suomijos ir Švedijos narystės pradžią 2

Turkija užblokavo pirminį NATO sprendimą imtis nagrinėti Suomijos ir Švedijos paraiškas dėl narystės Aljanso,...

Verslo aplinka
2022.05.18
Ukrainoje teisiamas pirmasis Rusijos karo nusikaltėlis kaltę dėl civilio nužudymo pripažįsta

Ukrainos sostinėje trečiadienį prasidėjo pirmasis nuo Rusijos invazijos pradžios teismo procesas dėl karo...

Verslo aplinka
2022.05.18
V. Sinkevičius apie „RePowerEu“: turime sumažinti ES energetinę priklausomybę nuo trečiųjų šalių

Europos Sąjungos (ES) energetikos laukia revoliuciniai pokyčiai, tačiau siekiant susitarti dėl šeštojo...

Verslo aplinka
2022.05.18
Juvelyras T. Blaževičius: deimantai brangsta, lietuviškos juvelyrikos rinka bręsta Premium

„Deimantų kainų rodiklis yra ne aukcionai, bet dešimtys tūkstančių mažų gamintojų, kurie parduoda tuos...

Laisvalaikis
2022.05.18
Infografika: efektyviausia Vakarų tiekiama ginkluotė Ukrainai Premium 1

Ukrainai laimėjus mūšį prie Charkivo, atstūmus priešo pajėgas kone iki pat sienos su Rusija ir sėkmingai...

Verslo aplinka
2022.05.18
Vyriausybė oficialiai atšaukia ambasadorių Rusijoje

Vyriausybė trečiadienį posėdyje nusprendė iš ambasadoriaus Rusijoje pareigų oficialiai atšaukti Eitvydą...

Verslo aplinka
2022.05.18
Subsidijos Ukrainos verslui: už įsikūrimą Lietuvoje – 10.000 Eur 1

Ukrainos verslai, po vasario 24 d. pradėję veiklą Lietuvoje, galės gauti subsidijas už įsikūrimą ir darbo...

Gazelė
2022.05.18
Seimo komitete pritarta naujai vaiko priežiūros išmokų tvarkai: keistųsi trukmė ir dydis 6

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas iš esmės pritarė Vyriausybės pasiūlytai ir Seimo pradėtai...

Vadyba
2022.05.18
Prieš KAM svetainę gegužę įvykdyta masyvi kibernetinė ataka

Atnaujinus Krašto apsaugos ministerijos (KAM) internetinį puslapį, prieš jį po kelių dienų buvo įvykdyta...

Verslo aplinka
2022.05.18
Biudžeto deficito riboženklių sugrįžtuvių horizontuose dar nematyti Premium 2

Tvyrant ekonominiam neapibrėžtumui, Europos Sąjunga rimtai svarsto dar kuriam laikui pratęsti prieš dvejus...

Verslo aplinka
2022.05.18
„Ignitis“ iš JAV įsigijo du naujus SkGD krovinius

Elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ įsigijo du naujus suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) krovinius, kurie...

Rinkos
2022.05.18
Dėl sankcijų Rusijos ekonomika šiemet trauksis 7,8%

Rusijos ekonominės plėtros ministerija pagerino šių metų, tačiau pablogino 2023 m. prognozę.

Finansai
2022.05.18
Lenkijos ekonomika pirmąjį metų ketvirtį ūgtelėjo 8,5% 1

Lenkija per pirmus tris šių metų mėnesius sukūrė palyginamosiomis kainomis 8,5% didesnį nei prieš metus...

Verslo aplinka
2022.05.18
JAV aiškinasi galimybes įtikinti Turkiją neblokuoti Suomijos ir Švedijos priėmimo į NATO

Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui vis griežčiau pasisakant prieš Suomijos ir Švedijos planą...

Verslo aplinka
2022.05.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku