„Niekas nėra tabu“: ES svarsto naujas sankcijas Rusijai

Baigdamas dvi dienas trukusį ES viršūnių susitikimą Paryžiuje, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad ketvirtajam sankcijų Rusijai paketui svarstomi visi variantai, jei prezidentas Vladimiras Putinas nesiliaus puolęs Ukrainos.

Jei V. Putinas „sustiprins bombardavimą, apsiaus Kijevą ir suintensyvins karo veiksmus, žinome, kad vėl turėsime imtis didžiulių sankcijų“, sakė E. Macronas.

Rusijai praėjusį mėnesį įsiveržus į kaimyninę Ukrainą, Vakarų šalys įvedė pluoštą sankcijų, nukreiptų į V. Putiną, jo aplinką, Rusijos finansų sektorių. Kiek anksčiau šią savaitę Bendrija nusprendė sankcionuoti dar 160 asmenų, apriboti jūrų navigacijos ir radijo ryšio technologijų eksportą.

ES šalys taip pat sutarė atriboti nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT tris Baltarusijos bankus.

Iš viso Bendrijos sankcijos dėl karo Ukrainoje šiuo metu galioja 862 žmonėms ir 53 juridiniams subjektams.

Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen sako, kad sankcijų Rusijai arsenalas ėmė veikti šios šalies ekonomiką.

„Rublis šiuo metu yra laisvojo kritimo būsenoje. Lyginant su euru, jis nuvertėjo perpus, – sakė ji. – Matote, kad Rusijoje žaibiškai kyla palūkanų normos, sparčiai auga infliacija. Šiuo metu reitingų agentūros Rusijos obligacijas vertina kaip šiukšles.“

Tarp galimų naujų priemonių prieš Rusiją ir jos sąjungininkę Baltarusiją – visų jų bankų atsiejimas nuo SWIFT. E. Macronas perspėjo, kad kažkuriuo metu gali būti patvirtintas visiškas embargas iškastinio kuro importui iš Rusijos, panašus į įvestą Vašingtono.

„Nėra nieko, kas būtų uždrausta svarstyti – nieko, kas būtų tabu“, – sakė Prancūzijos prezidentas.

„Darysime viską, ką manome esant tikslinga, siekiant stabdyti Rusiją jos agresijos kelyje“, – pridūrė jis.

Sutarti dėl energijos išteklių boikoto ES – sudėtinga, nes dalis Bendrijos narių, įskaitant Vokietiją ir Italiją, yra daug labiau priklausomos nuo Rusijos nei kitos šalys. Lenkija du trečdalius gauna iš Rusijos savo suvartojamos naftos, o Airija – tik maždaug 5 procentus.

Savo ruožtu Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi teigė, kad V. Putinas taikos nenori.

„Kad būtų taika pasaulyje, reikia jos norėti, – sakė jis. – [Putinas] taikos nenori.“

Kalbėdamas apie sankcijas, M. Draghi teigė, jog jau įvesti apribojimai „dėl kurių nedelsdamos sutarė visos bloko narės, yra labai stiprūs“.

„Jie gali būti ir griežtesni“, – kalbėjo Italijos premjeras.

Liuksemburgo ministras pirmininkas Xavier Bettelis teigė, kad grasinimai Rusijai naujomis sankcijomis turėtų būti pasitelkiami siekti greitų paliaubų Ukrainoje.

„Turime daryti didelį spaudimą ir būti sėkmingi“, – sakė jis.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad Bendrija svarsto padvigubinti karinės pagalbos Ukrainai finansavimą, skiriant papildomus 500 mln. Eur, ir taip padėti Kyjivo pajėgoms kovoti su Rusijos invazija.

ES jau anksčiau sutarė skirti 450 mln. Eur Ukrainos karinėms reikmėms, taikant precedento neturintį žingsnį – kolektyviai tiekti ginklus puolamai šaliai.

Vis dėlto Bendrijos ir NATO šalys atmeta tiesioginės karinės intervencijos Ukrainoje galimybę.