V. Putino kalba tautai: išdėstė „istorijos pamoką“ ir niekino Ukrainos valstybingumą

Savo tiesioginiame kreipimesi į tautą Rusijos prezidentas pirmiausia daug laiko skyrė, jo nuomone, istoriniams faktams. Jis pasakojo, kad Ukrainą kaip valstybę sukūrė Rusija.

„Tiksliau – bolševikų, komunistinė Rusija. Šis procesas prasidėjo beveik iškart po 1917-ųjų revoliucijos. Ir tai buvo padaryta pačiu grubiausiu būdu, atskiriant dalį jos nuosavų istorinių teritorijų. Ir milijonų ten gyvenančių žmonių niekas nieko neklausė“, – pasakojo V. Putinas. Jis taip pat paaiškino, kad Josifas Stalinas Ukrainai padovanojo dalį Rumunijos ir Lenkijos žemių, o vėliau Nikitas Chruščiovas „kažkodėl“ atidavė ir Krymą, kuris iki tol buvo Rusijos teritorijoje.

„Taip susiformavo Sovietų Ukraina“, – savo pasakojimą transliavo jis. Rusijos vadovas dėstė, kad ją dabar galima „pagrįstai vadinti Vladimiro Iljičiaus Lenino Ukraina“.

„Jis jos autorius ir architektas – tai patvirtina archyviniai dokumentai, direktyvos. Įskaitant faktą, kad Donbasas buvo, tiesiogine prasme, įgrūstas į Ukrainos sudėtį. O dabar „dėkingi“ palikuonys griauna Lenino paminklus. Tai vadinate dekomunizacija. Norite dekomunizacijos? Mus tai visiškai tenkina. Bet nenorime sustoti pusiaukelėje. Mes norime Ukrainai parodyti, kas yra tikroji dekomunizacija“, – savo istorijos pamoką griežtu tonu reziumavo V. Putinas.

Jis „beprotybe“ vadino Ukrainai suteiktą teisę pasitraukti iš Sovietų sąjungos be jokių sąlygų.

„Nedėkingos nacionalistų reakcijos“

Tiesiogiai transliuojamoje kalboje V. Putinas žongliravo istorijos interpretecijomis ir menkino Ukrainos valstybingumą.

Jis dėstė, kad ir po Sovietų Sąjungos griūties Rusija „su pagarba“ bendravo su Ukraina, teikė jai prašomą materialinę pagalbą, apmokėjo buvusias SSRS skolas, nesulaukdama palaikymo iš kitų buvusių respublikų. Ir už šias pastangas esą sulaukė tik „nedėkingų nacionalistų reakcijos“. 

V. Putinas minėjo „milijardus iš Ukrainos žmonių pavogusius ir Vakaruose pasislėpusius oligarchus, o „nacionalistų ir „banditų“ epitetai buvo itin dažnai taikomi, apibūdinant šios šalies gyventojus. 

Jis pasakojo apie pažadų netesinčius politikus, nacionalizmo ir korupcijos pažeistą valdžią. Pripažindamas, kad korupcija yra ir Rusijoje, V. Putinas pareiškė, kad Ukrainoje ji įgavo „ypatingą charakterį“.

„Tvirtas valstybingumas Ukrainoje taip ir nebuvo pasiektas“, – reziumavo jis.

Tuo pasinaudoję „radikalai“ 2014 m. ir surengė perversmą, savą Maidano versiją transliavo V. Putinas. 

„Geriau neklauskite apie tuos, kurie žuvo gatvėse“, – bandydamas nustatyti graudų balsą, sakė jis.

Toliau Putino istorijos pamokoje sekė pasakojimas apie į chaosą panirusią šalį, kurią Maidano organizatoriai įstūmė į pilietinį karą. Rusijos prezidentas pasakojo apie darbo svetur ieškančius išvogtos Ukrainos gyventojus, sugriautą pramonę.

„Ar tai ir yra pro-vakarietiškos civilizacijos pasirinkimas?“ – retoriškai klausė jis.

Kalbėjo apie menamus planus kurti branduolinį ginklą

V. Putinas kreipimesi į tautą aiškino, kad Ukrainos ruošiama gynybos strategija esą įtraukia tarptautinę bendruomenę į karą su Rusija.

„Tai yra ne kas kita kaip pasirengimas kariniams veiksmams prieš Rusiją. Mes taip pat žinome – yra nuskambėję pareiškimai apie tai, kad Ukraina ketina kurti savo branduolinį ginklą. Ir tai – ne tušti plepalai“, – Rusijos gyventojus bandė įtikinti V. Putinas.

Jo žodžiais, Ukraina išties turi dar sovietines branduolines technologijas ir priemones, tinkamas branduolinio ginklo panaudojimui. 

„Įskaitant aviaciją ir operatyvines-taktines raketas „Točka U“, – Ukrainos neva keliamas grėsmes vardijo Rusijos prezidentas. Jis dėstė, kad agresiją patirianti pietinė kaimynė branduolinį ginklą gali įgyti „gerokai greičiau nei kitos valstybės“.

„Ukrainai įgijus branduolinį ginklą, situacija Europoje ir Rusijoje keisis kardinaliai“, – savo teoriją tvirtino V. Putinas.

„Tiesioginė grėsmė Rusijai“

V. Putinas pirmadienį pareiškė, kad Ukrainos siekis įstoti į NATO kelia tiesioginę grėsmę Rusijos saugumui.

„Ukrainos stojimas į NATO – tai tiesioginė grėsmė Rusijos saugumui“, – kalbėjo Kremliaus vadovas.

„Mums žinoma Jungtinių Valstijų vadovybės pozicija ir žodžiai, kad aktyvūs koviniai veiksmai Ukrainos rytuose nepanaikina galimybės šios šalies įstojimui į NATO, jeigu ji sugebės atitikti Šiaurės Atlanto aljanso kriterijus“, – pridūrė V. Putinas.

„Ir tuo pačiu vėl ir vėl [Vakarai] stengiasi įtikinti mus, kad NATO – taiki ir griežtai gynybinė sąjunga. Esą jokių grėsmių Rusijai nėra. Vėl siūlo patikėti žodžiais, bet tokių žodžių tikrąją kainą mes gerai žinome“, – kalbėjo jis.

Pasirašė dokumentus

Tiesioginės transliacijos pabaigoje, toje pačioje patalpoje sėdint ir Luhansko bei Donecko separatistų lyderiams, V. Putinas pasirašė dokumentus, kuriais pripažino šių „liaudies respublikų“ nepriklausomybę.

Be to, V. Putinas su D. Pušilinu ir pasirašė „dvišales“ draugystės ir tarpusavio pagalbos sutartis.

„Sveikinu jus“, – baigiantis ceremonijai Kremliaus vadovas pasakė separatistų lyderiams.

Piotras Tolstojus, Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas, sakė, kad Rusijos parlamentas antradienį ratifikuos V. Putino pasirašytus įsakus.

„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po Saugumo tarybos posėdžio palaikė Valstybės Dūmos sprendimą pripažinti Donbaso respublikų nepriklausomybę. Jau antradienį įvyks abejų parlamento rūmų posėdis, per kurį šie sprendimai turės būti įtvirtinti“, – žurnalistams sakė jis.

[infogram id="119df936-919b-4150-be8c-8d9b42870f19" prefix="93T" format="interactive" title="Putino karas :: Ukraina - bendras žemėlapis"]