Lietuvoje viešintis JAV gynybos sekretorius: kartu mes galime įveikti bet kokius iššūkius
Papildyta L. Austino ir G. Landsbergio komentarais
Šeštadienį L. Austinas susitiko su G. Nausėda, taip pat premjere Ingrida Šimonyte bei užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.
„Nepaisant nieko, Jungtinės Valstijos yra išvien su NATO sąjungininkais ir partneriais. Kartu mes galime įveikti bet kokius iššūkius“, – spaudos konferencijoje šeštadienį sakė L. Austinas.
„Dėl papildomų pajėgumų šiandien neturiu jokių naujienų. Mes toliau vertinsime situaciją ir konsultuosimės su partneriais. Kas liečia saugumo situaciją, jei reikės, po konsultacijų priimsime tam tikrus pakeitimus“, – pridūrė jis.
Jis pabrėžė absoliutų JAV įsipareigojimą penktajam NATO straipsniui: „Bet kokia ataka prieš Lietuvą yra ataka prieš mus visus.“
L. Austinas taip pat teigė, kad Lietuva yra „nepaprastai svarbi partnerė“, kuriai JAV yra dėkingos už „svetingumą priimant amerikiečių karius“.
Jungtinės Valstijos Lietuvoje nuo 2019 metų dislokuoja rotacinius bataliono dydžio vienetus – apie 500 karių.
G. Nausėda užsiminė apie nuolatinį rotacinį batalioną
Prezidentas akcentavo, kad, išaugus įtampai regione, JAV nuolatinio rotacinio armijos bataliono dislokavimas Lietuvoje sustiprintų atgrasymo priemones.
Pasak jo, nuo 2019 metų Lietuvoje dislokuotos JAV karinės pajėgos yra svarbi atgrasymo priemonė, demonstruojanti sąjungininkų solidarumą ir saugumo nedalomumo principą.
Jungtinės Valstijos Lietuvoje nuo 2019 metų dislokuoja rotacinius bataliono dydžio vienetus – apie 500 karių.
„JAV yra strateginės Lietuvos sąjungininkės saugumo ir gynybos srityje, kurių įsitraukimas ir bendradarbiavimas yra būtinas užtikrinant saugumą visame Baltijos regione“, – prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.
„Rusijos karinių pajėgų telkimas prie rytinės NATO sienos keičia saugumo situaciją, todėl kritiškai svarbus sprendimas stiprinti regiono saugumą papildomais kariais iš JAV ir spartinti bendradarbiavimą karinių įsigijimų srityje“, – pridūrė jis.
Prezidentas pabrėžė, kad Vašingtono sutarties 5 straipsnis išlieka tvirtu JAV įsipareigojimu Baltijos šalims.
Susitikime su JAV gynybos sekretoriumi G. Nausėda taip pat aptarė paramos Ukrainai svarbą, galimas įtampos regione mažinimo priemones.
G. Nausėdos teigimu, šiandien yra ypač svarbu ir toliau išlaikyti NATO sąjungininkų vienybę bei Aljanso atvirų durų politiką visoms narystės jame siekiančioms valstybėms.
I. Šimonytė: išreiškiau pasirengimą priimti daugiau JAV karių
„Gynybos sekretoriui išreiškiau Lietuvos pasirengimą priimti ir daugiau JAV karių, jeigu būtų toks administracijos sprendimas“, – žurnalistams po susitikimo šeštadienį sakė ministrė pirmininkė.
Perklausta, ar pats L. Austinas pažadėjo sustiprinti amerikiečių karių buvimą Lietuvoje, I. Šimonytė teigė, jog „tokie pažadai taip paprastai nėra dalinami“.
Vyriausybės vadovė taip pat teigė iš JAV gynybos sekretoriaus išgirdusi įsipareigojimą, kad Baltijos šalių saugumui bus skiriamas „deramas dėmesys“.
Paklausta, ar karas Ukrainoje yra neišvengiamas, I. Šimonytė teigė, jog jos manymas neturi didelės reikšmės, be to, ji pasitiki sąjungininkų žvalgybine informacija.
„Reikia žiūrėti į faktus, o faktai yra tokie, kad per praėjusią parą įvyko labai daug dalykų, kuriuos galima laikyti preteksto kūrimu. Aišku, kai kurie dalykai yra kuriami atžagariomis rankomis“, – dėstė ji.
Ministrė pirmininkė kaip pavyzdį įvardijo prorusiškų separatistų kontroliuojamose teritorijose Rytų Ukrainoje paskelbtą civilių gyventojų evakuaciją.
„Tą matome, manau, kad tą mato ir mūsų partneriai, to naivumo yra mažiau“, – sakė I. Šimonytė.
VERSLO TRIBŪNA
Darbą pradėjo pirmoji specializuota vaikų odontologijos klinika Lietuvoje „Neodenta Kids“. Ji atidaryta Kaune, Brastos g. 22. Pasitelkę naujausias technologijas ir modernią įrangą profesionalūs vaikų odontologai čia teikia įvairias paslaugas: dantų šalinimo ir gydymo, burnos higienos, vaikų dantų atstatymo keramikiniais vainikėliais ir kt. Tai tik pirmas žingsnis į „Neodenta Kids“ vaikų odontologijos klinikų tinklą visoje Lietuvoje. Metų pabaigoje Kaune, Savanorių pr., duris atvers antroji „Neodenta Kids“ klinika, o 2026 m. pavasarį – ir pirmoji Vilniuje, kuri įsikurs naujausiame ir moderniausiame sostinės rajone „Sakai“.
Vilniuje ruošiamasi dideliam viešosios erdvės projektui: 1,2 h plote Naujininkuose, prie Tūkstantmečio bei Dariaus ir Girėno gatvių, bus įrengtas Tūkstantmečio skveras, kuris atskleis šios teritorijos neišnaudotą potencialą. Vilniaus m. savivaldybės užsakymu projektą plėtojanti Vilniaus vystymo kompanija išrinko darbų rangovą – UAB „Eika Construction“.
Jau dešimtus metus iš eilės vykstančiame „Acme grupės“ renginyje „Gerų darbų mugė“ šiemet surinkta rekordinė suma – 327 tūkst. eurų, skirta labdaringai veiklai. Suaukotos lėšos bus naudojamos tęsti pradėtus ir inicijuoti naujus projektus, sprendžiančius švietimo, sveikatinimo bei kitas visuomenei aktualias problemas.
Lietuvai rengiant 2021–2027 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programą buvo atlikta šalies konkurencingumą bei pažangą kuriančių verslų analizė. Nustatyta, kad šalies proveržį stabdo menki mažų ir vidutinių įmonių pajėgumai įsisavinti inovacijas, nedidelis skaičius aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių bei mažos verslo investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), o taip pat žemas verslo ir mokslo tarptautiškumas – dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir tinkluose. Inovacijų agentūros pradėtas projektas „InoMokymai“ skirtas šioms problemoms spręsti.
Baltarusijos ginklavimasis
Dalis Rusijos karių šiuo metu dislokuota Baltarusijoje, o tai kelia papildomų įtampų prie rytinių NATO sienų.
„Galbūt kažkas turi vilties, kad karinės pajėgos pajudės atgal į Rusiją, bet realistiškesnis scenarijus yra, kad ne“, – sakė premjerė I. Šimonytė.
Pasak jos, tą patvirtina ir pastarasis V. Putino ir Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos susitikimas dėl saugumo situacijos.
„Šitas pokytis būtų labai didelis saugumo situacijos pokytis. Tuomet, galvojant apie Suvalkų koridoriaus ir Baltijos šalių gynybą, manau, kad tikrai bus reikalingi papildomi sprendimai, ir mes jų sieksime“, – dėstė ministrė pirmininkė.
Vašingtono duomenimis, Rusija yra dislokavusi maždaug 30.000 karių kaimyninėje Baltarusijoje per pratybas, turinčias trukti iki sekmadienio.
G. Landsbergis: Rusijai reikia pasiųsti aiškų signalą
Po susitikimo su L. Austinu Krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską pavaduojantis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad vieta prie diplomatijos stalo turi būti palikta tiems, kurie „nori prie to stalo sėsti“.
„Bet jeigu kėdė prie šio stalo liks tuščia, turime labai aiškiai pasakyti, kad esame pasiruošę gintis ir būti apginti“, – kalbėjo ministras.
Jis pabrėžė, kad Rusija bando perrašyti iki šiol galiojusią Europos saugumo architektūrą ir renkasi kelią, kuris yra grįstas jėga.
„Šis kelias tokioms valstybėms kaip Lietuva, Latvija ar Estija yra ypatingai pavojingas, nes mūsų saugumas priklauso nuo susitarimų laikymosi. Todėl šiandien mes turime pasiųsti labai aiškų ir nedviprasmišką signalą Rusijai, kad perrašant Europos saugumo architektūrą NATO nežiūrės į tai pro pirštus“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Respublikose“ paskelbta mobilizacija
Maskvai prie Ukrainos pastaruoju metu sutelkus beveik 200.000 karių ir įvairios karinės technikos, Vakarai nuogąstauja dėl galimos karinės invazijos į šią šalį. JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Vladimiras Putinas priėmė sprendimą veržtis.
Įtampą pastaruoju metu dar labiau pakurstė apšaudymai ties fronto linija Rytų Ukrainoje ir Rusijos remiamų separatistinių teritorijų vadovų raginimai gyventojams evakuotis, o šeštadienį paskelbta visuotinė mobilizacija. Tai sustiprino nerimą, kad Ukrainą ketinimais pulti apkaltinusi Rusija tai palaikys pretekstu griebtis intervencijos.
Reaguodami į Rusijos veiksmus, NATO sąjungininkai dislokavo papildomus karius Lietuvoje ir kitose rytinėse Aljanso šalyse.
Visas šeštadienio naujienas apie įtampą Ukrainoje sekti galite čia.
[infogram id="f451c664-cca4-4a7f-bf07-ffd758736021" prefix="Eob" format="interactive" title="Putino karas :: NATO plėtra"]
