Vakarai invazijos atveju Maskvai žada skausmingą ekonominį atsaką, Ukraina praneša apie du žuvusius karius

• Donecko ir Luhansko separatistų lyderiai paskelbė visuotinę mobilizaciją.
• Miuncheno saugumo konferencijoje susitikę Vakarų lyderiai vieningai kartojo, kad invazijos ekonominės pasekmės Kremliui bus itin skaudžios.
• NATO prie sienų su Rusija pasiųs dar daugiau karių. 
• Rytų Ukrainoje įtampa nemažėja, Kijevas praneša apie dviejų karių žūtį.
• JAV viceprezidentė: įvesime eksporto kontrolę.
• U. von der Leyen: invazijos kaina bus didelė.
   

19:12 Kontaktinės grupės susitikimas vėl neįvyko

Šeštadienį vėl neįvyko planuotas Trišalės kontaktinės grupės (TKG) susitikimas, kuriame konflikto Rytų Ukrainoje eskalaciją turėjo aptarti Kijevo, Rusijos bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai. ESBO atstovas pabrėžia, kad žinios apie neva Ukrainos ketinimus pulti yra dezinformacija.

„Šį rytą sušaukiau neeilinį TKG posėdį. Deja, nepaisant blogėjančios su Rytų Ukraina susijusio konflikto padėties, kai kurie dalyviai savo dalyvavimą susiejo su tam tikromis politinėmis išankstinėmis sąlygomis. Dėl to posėdis neįvyko“, – ESBO išplatintame pranešime teigia Mikko Kinnunenas, ESBO pirmininko pareigas Ukrainoje einantis specialusis atstovas Trišalėje kontaktinėje grupėje.

Ukrainos pusė skelbia, kad TKG susitikimuose tiek vakar, tiek šiandien nepasirodė Rusijos atstovai. Rusijos naujienų agentūros „Interfax“ šaltiniai teigė, jog Kijevas „neparodė pasirengimo įgyvendinti priemonių paketą, todėl nėra prasmės rengti susitikimą“.

M. Kinnunenas sako apgailestaujantis dėl šios situacijos. Anot jo, reikėtų išnaudoti visas galimybes, siekiant sumažinti įtampą ir nepageidaujamų pasekmių riziką.

„Jau tris dienas stebime nerimą keliantį eskalavimą, įskaitant karinius veiksmus ir kurstančią retoriką“, – teigė jis ir žinias apie neva Ukrainos vyriausybės ketinimus pradėti karinius veiksmus pavadino dezinformacija.

„Toliau kreipsiuosi į visus TKG dalyvius, siekdamas deeskaluoti padėtį, grįžti prie dialogo ir Minsko susitarimų laikymosi“, – sakė M. Kinnunenas.

19:09 Ukraina pranešė apie žuvusius du jos karius

Ukrainos kariuomenė šeštadienį pranešė, kad du jos kariai žuvo kovų su Rusijos remiamais separatistais fronto linijoje.

Tai yra pirmosios konflikto aukos per daugiau nei mėnesį.

„Per apšaudymą du Ukrainos kariai buvo mirtinai sužeisti skeveldromis“, – sakoma pranešime.

18:21 V. Zelenskis: Vakarų valstybės turėtų atsisakyti nuolaidžiavimo Maskvai politikos

„Ukraina gavo saugumo garantijas už tai, kad atsisakė trečio pagal dydį pasaulyje branduolinio arsenalo. Mes neturime jokių ginklų. Ir jokio saugumo... Bet mes turime teisę – teisę reikalauti, kad nuo nuolaidžiavimo politikos būtų pereita prie saugumą ir taiką užtikrinančios politikos“, – Miuncheno saugumo konferencijoje pasisakė Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, kurį cituoja „France 24“.

Plačiau apie jo pasisakymą skaitykite čia.

17:27 Vokietija savo piliečius paragino skubiai išvykti iš Ukrainos

Vokietija šeštadienį paragino savo piliečių „skubiai“ išvykti iš Ukrainos, stiprėjant nerimui, kad artimiausiomis dienomis Rusija gali įsiveržti į savo kaimynę.

„Vokietijos piliečių dabar skubiai prašoma išvykti iš šalies“, – sakoma Vokietijos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje pateiktoje atnaujintoje kelionių rekomendacijoje.

17:25 Ukrainos VRM vadovas ir žurnalistai buvo priversti slėptis prasidėjus apšaudymui

Denisas Monastyrskis, Ukrainos vidaus reikalų ministras, bei grupė parlamentarų ir 25 užsienio žurnalistai Donbase buvo priversti slėptis nuo minosvaidžių ugnies, pranešė vidaus reikalų ministro pavaduotojas Antonas Geraščenka.

„Novolugansko rajone CNN, „Fox News“, „The Washington Post“, „The New York Times“, „Voice of America“ žurnalistai galėjo patys įsitikinti, kas iš tikrųjų rengiasi pulti taikią Ukrainą", – šeštadienį savo „Telegram“ kanale parašė A. Geraščenka.

Kiek anksčiau ir frakcijos „Tautos tarnas“ atstovas spaudai pranešė, kad į Ukrainos Jungtinių pajėgų operacijos zoną atvykę parlamentarai ir užsienio žiniasklaidos atstovai pakliuvo į apšaudymą ir buvo priversti evakuoti į prieglobstį.

16:20 Abejoja, ar plėtra užtikrintų taiką

Miuncheno saugumo forume forume vaizdo ryšiu kalbėjęs Wang Yi, Kinijos užsienio reikalų ministras, sakė, kad Pekino įsipareigojimai gerbti teritorinį vientisumą yra „nuoseklūs“ ir kad bet koks mėginimai tai užginčyti „iškraipo“ šią poziciją. Tačiau jis taip pat reiškė abejones, ar NATO plėtra į rytus užtikrintų ilgalaikę taiką.

„Manome, kad Šaltasis karas seniai baigėsi. NATO buvo Šaltojo karo produktas, ir dabar turime vertinti esamą padėtį; NATO privalo adaptuotis“, – aiškino Wang Yi.

„Jeigu nuolat bus plečiamasi į rytus, ar tai garantuos taiką Europoje? Šį klausimą mūsų draugai Europoje turi rimtai apsvarstyti“, – pabrėžė jis.

Wang Yi kalbėjo, kad „visos šalys turi teisę reikšti susirūpinimą, o pagrįsti Rusijos nuogąstavimai taip pat turėtų būti gerbiami ir sulaukti dėmesio“.

15:55 B. Johnsonas iškėlė mintį apie dar didesnę NATO plėtrą

Borisas Johnsonas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas, šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė, kad NATO neturėtų apsiriboti Europa bei paragino Senojo žemyno sąjungininkes didinti investicijas į gynybą.

B. Johnsono nuomone, NATO turėtų išplėsti savo geografinę aprėptį ir apimti Indijos bei Ramiojo vandenyno regioną, „atsižvelgti į tai, kas vyksta visame pasaulyje“, rašo „Politico“.

Jis sakė, kad Europa turėtų dėti daugiau pastangų finansuoti savo saugumą ir spręsti priklausomybės nuo Rusijos dujų problemą, ir pridūrė, jog Europai reikia „strateginės ištvermės“, kad ji galėtų pasipriešinti Rusijos agresijai prie savo rytinės sienos.

„Tačiau iki 2014 m. Europos sąjungininkai mažino savo gynybos biudžetus ir mažino savo ginkluotąsias pajėgas, galbūt greičiau, nei tai buvo saugu ar protinga“, – sakė jis, paminėdamas Krymo aneksiją.

B. Johnsonas sakė, kad Vakarų sąjungininkai „iki galo nežino“, ką ketina daryti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Tačiau JK premjeras perspėjo, kad „ženklai yra niūrūs“, o tolesnė Rusijos invazija į Ukrainą kelia „didžiulį pavojų pasauliui“. Šeštadienį pranešta, kad JK, kaip ir dalis kitų valstybių, laikinai perkėlė savo ambasadą iš Kijevo į Lvivą.

„Jei bus įsiveržta į Ukrainą, šokas nuskambės visame pasaulyje“, - sakė B. Johnsonas, perspėdamas, kad autoritariniai režimai Azijoje ir už jos ribų „padarys išvadą, kad agresija apsimoka ir kad jėga yra teisingas kelias“.

Premjeras taip pat tvirtino, kad, nepaisant „Brexit“, JK užsienio politikos koordinavimas su ES yra „pakankamai tęstinis“ dėl bendrų vertybių ir tikslų. Kaip pavyzdį jis pateikė bendradarbiavimą su Briuseliu dėl sankcijų Baltarusijai ir prekybos ginčo tarp Kinijos ir Lietuvos.

[infogram id="cdcf1c54-875c-42ae-b0c6-ebbfe5f0a513" prefix="AAO" format="interactive" title="Putino karas :: NATO šalys pagal įstojimo datą"]

15:26 Per Rusijos pratybas paleista hipergarsinių raketų 

Rusija paleido branduolines kovines galvutes galinčių nešti balistinių ir sparnuotųjų raketų per šeštadienį prasidėjusias strateginių pajėgų pratybas, kurias asmeniškai stebėjo prezidentas Vladimiras Putinas.

Rusijos oro ir kosminės pajėgos „sėkmingai paleido hipergarsinių aerobalistinių raketų „Kinžal“. Šiaurės ir Juodosios jūros laivai ir povandeniniai laivai paleido sparnuotųjų raketų „Kalibr“ ir hipergarsinę raketą „Cirkon“ į taikinius jūroje ir sausumoje“, sakoma Kremliaus pranešime.

Be to, raketų poligone pietinėje Astrachanės srityje buvo išbandyta sparnuotoji raketa „Iskander K“.

„Visos raketos pataikė į savo taikinius, patvirtindamos savo veikimo parametrus“, – sakoma kariuomenės pranešime.

14:30 JAV viceprezidentė: įvesime eksporto kontrolę

Miuncheno saugumo konferencijoje itin lauktą kalbą sakiusi Kamal Harris, JAV viceprezidentė, pažadėjo, jog Rusija invazijos atveju sulauks „greito, griežto ir vieningo“ atsako.

„Įvesime plataus masto finansines sankcijas ir eksporto kontrolę. Taikysime sankcijas Rusijos finansų įstaigoms ir pagrindinėms pramonės šakoms. Taikysimės į tuos, kurie prisideda prie šios neišprovokuotos invazijos, ir į tuos, kurie jai padeda“, – CNN cituoja J. Harris.

Ji sakė: „Nedvejokite – šių plataus masto ir koordinuotų priemonių taikymas padarys didelę žalą tiems, kurie turi būti patraukti atsakomybėn.“

Plačiau K. Harris pasisakymą Miunchene skaitykite čia.

14:08 Vokietijos kancleris: teiginiai apie genocidą absurdiški

Olafas Scholzas, Vokietijos kancleris, taip pat perspėjo, kad Rusijos puolimas prieš Ukrainą būtų „rimta klaida“, turėsianti didelę „politinę, ekonominę ir geostrateginę kainą“.

Jis atmetė Rusijos teiginius apie Kijevo vykdomą „genocidą“ Rytų Ukrainos Donbaso regione kaip „absurdiškus“.

„Jis ( Vladimiras Putinas – VŽ) atvyksta teigti, kad Donbase vyksta kažkas panašaus į genocidą, o tai tikrai absurdiška“, – Miuncheno saugumo konferencijoje sakė F. Scholzas, kurį cituoja „France 24“.

[infogram id="5cad247a-a7b6-4f60-a9b5-8403e0047e71" prefix="MZ8" format="interactive" title="Putino karas :: Rusijos puolimo galimos kryptys 2"]

14:02 EK pirmininkė smerkia bandymą perrašyti taisykles  

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė, šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje pasmerkė „akivaizdų Rusijos bandymą perrašyti pasaulinės tvarkos taisykles“.

„Pasaulis netikėdamas stebi, kaip mes susiduriame su didžiausiu kariuomenės telkimu Europos teritorijoje nuo tamsiausių Šaltojo karo dienų, nes šių dienų įvykiai gali pakeisti visą tarptautinę tvarką“, – U. von der Leyen iš konferencijos cituoja „France 24“.

Ji Rusijos mąstymą pavadino „iš tamsios praeities“ ir pabrėžė, kad dabartinis elgesys gali atimti iš šalies klestinčią ateitį, nes bet kokios agresijos atveju bus panaudotas jau parengtas „stiprus finansinių ir ekonominių sankcijų paketas“.

14:00 JAV gynybos sekretorius: Rusijos kariai pasiruošę smogti 

Rusijos kariai yra „pasiruošę smogti“ Ukrainai, šeštadienį sakė Vilniuje viešintis Lloydas Austinas, JAV sekretorius.

„Jie (rusų kariai – red.) šiuo metu išsirikiuoja į pozicijas ir yra pasiruošę smogti Ukrainai“, – šeštadienį spaudos konferencijoje sakė JAV pareigūnas.

Pasak jo, Kremliaus pajėgos juda vis arčiau Ukrainos sienų. Vis dėlto Pentagono vadovas pabrėžė, kad iki paskutinės minutės situaciją vis dar galima išspręsti diplomatiniais keliais.

„Jungtinės Valstijos, bendradarbiaudamos su mūsų sąjungininkais ir partneriais, pasiūlė jam (Vladimirui Putinui – red.) galimybę ieškoti diplomatinio sprendimo. Tikimės, kad jis juo pasinaudos. Tikimės, kad jis atsitrauks nuo konflikto slenksčio“, – kalbėjo L. Austinas.

13:10 Rostove paskelbta nepaprastoji padėtis

Su Ukraina besiribojančioje Rusijos pietvakarinėje Rostovo srityje, į kurią plūstelėjo nurodymus evakuotis vykdantys gyventojai iš separatistų kontroliuojamų Donbaso teritorijų, šeštadienį paskelbta nepaprastoji padėtis.

„Atsižvelgdami į didėjančius atvykstančių žmonių srautus, manome, kad tikslinga įvesti nepaprastąją padėtį“, – Rusijos naujienų agentūros citavo Vasilijų Golubevą, Rostovo srities gubernatorių.

Dviejų prorusiškų separatistinių „liaudies respublikų“ Rytų Ukrainoje lyderiai penktadienį įsakė civiliams kirsti sieną su Rusija, kaltindami Ukrainos kariuomenę rengiantis jėga atkovoti regionus.

Dabartinis Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos vadovas teigė, kad operacijose, skirtose priimti žmones, atvykstančius iš separatistų teritorijų, dalyvauja apie 400 žmonių ir 150 transporto priemonių.

Greitosios pagalbos tarnybos Donecko regione kiek anksčiau šeštadienį pranešė, kad buvo evakuota kiek daugiau nei 6.600 žmonių. Luhansko sritis skelbia, kad esą 25.000 žmonių išvyko savo noru, o vilkstinės rengiasi išgabenti dar 10.000 gyventojų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėlų penktadienio vakarą nurodė vyriausybei skirti evakuotiesiems po 10.000 rublių (apie 100 Eur).

12:30 Ukraina skelbia apie kario žūtį

Ukrainos kariuomenė šeštadienį pranešė apie pirmąją per kelias pastarąsias savaites savo kario žūtį ir apkaltino Maskvos palaikomus separatistus smarkiai suintensyvinus atakas, didinančias nuogąstavimą dėl bet kuriuo metu galinčio prasidėti Rusijos įsiveržimo.

Jungtinis kariuomenės štabas Rytų Ukrainoje nurodė, kad karys buvo mirtinai sužeistas skeveldros per apšaudymą palei vyriausybės ir separatistų pajėgų sąlyčio liniją netoli sienos su Rusija.

Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba taip pat pranešė, kad per virtinę atakų penktadienį buvo sužeisti du jos darbuotojai.

Separatistų kovotojai „šaudo artilerijos sviediniais į gyvenamuosius centrus ir išdėsto savo artilerijos sistemas netoli gyvenamųjų namų“, pabrėžė Ukrainos kariuomenė.

„Tokiu būdu mūsų priešas stengiasi priversti mūsų pajėgas atsakyti ugnimi ir paskui apkaltinti jas apšaudant civilius“, – pažymėjo kariškiai.

Kariuomenė pridūrė tęsianti pastangas „atremti ir sustabdyti ginkluotą agresiją“, neatakuodama civilių objektų. Ukrainiečiai taip pat apkaltino Rusiją nukreipiant savo remiamų separatistų atakas.

Maskva oficialiai neigia dalyvaujanti Donbaso konflikte ir vadina jį Ukrainos vidaus reikalu.

12:05 Daugiau NATO karių prie Rusijos sienų

Rusija, reikalaujanti atitraukti NATO pajėgas nuo savo sienų, sulauks priešingo rezultato, jeigu Maskva įsiverš į Ukrainą, šeštadienį perspėjo Jensas Stoltenbergas, Aljanso vadovas.

„Jeigu Kremliaus siekis yra turėti mažiau NATO prie savo sienų, jis tegaus daugiau NATO“, – kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijoje sakė J. Stoltenbergas.

Aljansas „imsis visų būtinų priemonių visoms mūsų sąjungininkėms apsaugoti“, – pažadėjo jis.

11:06 Lietuvoje – JAV gynybos sekretorius

Su Lloydu Austinu, JAV gynybos sekretoriumi, šeštadienį susitikę Lietuvos politikai išgirdo, kad JAV remia sąjungininkus. Nors prezidentas Gitanas Nausėda užsiminė, kad čia galėtų būti dislokuotas nuolatinis rotacinis batalionas, aukšto rango JAV politikas kol kas tokio pažado nedavė. 

Plačiau apie Lietuvos politikų susitikimus su JAV gynybos sekretoriumi skaitykite čia.

10:50 Invazijos kaina bus didelė

Europos Sąjungos (ES) ir NATO vadovai pabrėžė, kad Rusija būtų skaudžiai nubausta, jeigu imtųsi naujų karinių veiksmų prieš Ukrainą.

Po pasitarimo vaizdo konferencijos formatu su JAV prezidentu Joe Bidenu ir kitais Vakarų lyderiais NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas savo „Twitter“ žinutėje pakartojo, kad „bet kokia nauja agresija Rusijai brangiai kainuos“.

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė, savo tviterio žinutėje rašė, kad „tvirtas sankcijų paketas jau parengtas“ ir būtų įvestas Maskvos agresijos atveju.

Charlesis Michelis, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, sakė, kad „bet kokia tolesnė karinė agresija prieš Ukrainą sukels milžiniškų pasekmių ir brangiai kainuos“.

10:31 „Interfax“: Rusijos teritorijoje sprogo artilerijos sviedinys

Vienoje vietovėje Rusijos pietvakariuose anksti šeštadienį esą sprogo sviedinys, veikiausiai paleistas iš separatistinio konflikto krečiamos teritorijos kaimyninėje Ukrainoje, Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė vienas informuotas šaltinis.

Vašingtonas sako, kad Maskva Ukrainos puolimą gali pradėti prisidengdama kokiu nors inscenizuotu pretekstu.

Šaltinis „Interfax“ sakė, kad sviedinys apie 4 val. vietos (3 val. Lietuvos) laiku sprogo maždaug už kilometro nuo sienos su Ukraina, Rostovo srities Tarasovo rajone. Tarasovo rajonas ribojasi su prorusiškų separatistų kontroliuojamomis teritorijomis Rytų Ukrainoje.

„Sprogimas įvyko už 300 metrų nuo vienos namų valdos Mitiakinsko kaime“, – nurodė „Interfax“ pašnekovas.

Pasak šaltinio, kol kas neturima duomenų, kad per šį incidentą būtų padaryta žalos arba būtų nukentėję žmonės.

„Apie sprogimą teisėsaugos tarnyboms pranešė vietos gyventojai“, – sakė šaltinis ir pridūrė, kad įvykio vietoje dirba saugumo tarnybų pareigūnai.

09:42 Separatistai skelbia visuotinę mobilizaciją

Denisas Pušilinas ir Leonidas Pasečnikas, atitinkamai Donecką ir Luhanską kontroliuojančių separatistų lyderiai, pasirašė mobilizaciją įtvirtinančius dekretus, skelbia „Unian“. Šie dokumentai skelbiami ir Rusijos svetainėse.

„Šiandien pasirašiau visuotinės mobilizacijos dekretus, – vaizdo įraše teigia D. Pušilinas, akcentuodamas, kad esą Ukrainos pajėgos ruošiasi pulti. – Kreipiuosi į visu respublikos vyrus, galinčius rankose laikyti ginklus, stoti ginti savo šeimų.“ 

„Unian“ daro prielaidą, kad šis kreipimasis buvo įrašytas dar prieš kelias dienas, kaip ir pranešimas apie šių regionų gyventojų evakuaciją. Tiesa, palikti gyvenamąją vietą ir vykti į Rusiją vyrams neleidžiama.

L. Pasečnikas pateikė panašaus pobūdžio įsakymą: „Siekdamas sudaryti sąlygas agresijai prieš Luhansko liaudies respubliką atremti, privesti „liaudies miliciją“ ir kitas „karines“ formuotes į visišką kovinę parengtį, taip pat garantuoti jų komplektavimą pagal karo meto štabą, nutariu paskelbti visuotinę mobilizaciją.“

Šiame dekrete taip pat įtvirtinamas draudimas Luhanską palikti 18–55 metų amžiaus vyrams, suteikiama teisė paimti gyventojų automobilius „gynybos reikmėms“.

Ukrainos Jungtinės pajėgų operacijos štabo šeštadienio ryto duomenimis, šalies rytuose buvo fiksuoti 66 Minsko susitarimo pažeidimai. Ukrainos kariai nenukentėjo.

07:38 „Parijas“

Pasak vieno aukšto rango JAV pareigūno, sankcijų paketas invazijos atveju Rusijai būtų niokojantis.

„Jeigu Rusija įsiverš į Ukrainą, tarptautinei bendruomenei ji taps pariju, – žurnalistams sakė JAV nacionalinio saugumo patarėjo pavaduotojas tarptautinės ekonomikos reikalams Daleepas Singhas. – Ji būtų izoliuota nuo pasaulinių finansų rinkų ir netektų pažangiausio technologinio indėlio.“

Parijai – iš Indijos kilęs terminas, apimantis vieną žemiausių kastų, kurios žmonės beveik neturi teisių, yra atstumti ir niekinami.

D. Singhas prognozavo „intensyvų kapitalo traukimąsi, didėjantį spaudimą rubliui, staigiai augančią infliaciją, didelę skolinimosi kainą, ekonomikos susitraukimą ir gamybos pajėgumų nykimą“.

07:38 JAV skaičiuoja, kad aplink – beveik 200.000 karių

JAV sako, kad Rusija prie sienų su Ukraina yra sutelkusi stiprias pajėgas, kurios kartu su Rytų Ukrainos separatistais sudarytų apie 190.000 karių, tad įsiveržimas dabar tėra laiko klausimas.

„Šiuo momentu esu įsitikinęs, kad Vladimiras Putinas priėmė sprendimą. Turime priežasčių taip galvoti“, – kalbėdamas per televiziją iš Baltųjų rūmų sakė Joe Bidenas, JAV prezidentas, ir pridūrė, jog Vašingtonas turi „reikšmingų žvalgybos pajėgumų“ šiam teiginiui pagrįsti.

JAV lyderis pridūrė, kad puolimas gali prasidėti kitą savaitė arba artimiausiomis dienomis.

„Manome, kad jie taikysis į Ukrainos sostinę Kijevą, miestą, kur gyvena 2,8 mln. nekaltų žmonių“, – kalbėjo jis. Plačiau skaitykite čia.

[infogram id="4f86a7e4-3039-4de4-94f1-ca79b71edc78" prefix="O4P" format="interactive" title="Ukraina ir Rusija: karinės pajėgos"]

Penktadienį Paskelbta evakuacija

Penktadienį Rusijos palaikomi separatistai pareiškė, kad regiono gyventojai evakuojami į Rusiją.

„Nuo šiandien organizuojamas masinis centralizuotas gyventojų išvykimas į Rusijos Federaciją. Moterys, vaikai ir senyvi žmonės bus evakuojami pirmiausia“, – per socialinį tinklą „Telegram“ paskelbtame vaizdo pranešime sakė D. Pušilinas.

Jis apkaltino Kijevą planuojant artimiausiu metu užpulti promaskvietiškų separatistų kontroliuojamas teritorijas. Ukraina patikino, kad jokio puolimo neplanuoja, o tai tėra dar viena Rusijos dezinformacijos kampanija, siekiant surasti pretekstą dar vienai intervencijai. 

Socialiniuose tinkluose pasklido vaizdo įrašai, kuriuose matomas ištuštėjęs separatistų kontroliuojamas Doneckas ir girdisi perspėjančios garsinės sirenos. Rusijos žiniasklaida skelbia nuotraukas, kuriose užfiksuota eilė gyventojų evakuacijai parengtų autobusų. Vėliau paaiškėjo, kad apsišaukėliškų „respublikų“ lyderių pareiškimai buvo įrašyti dar prieš kelias dienas iš anksto, vasario 16 d.