„Rail Baltica“: šiemet intensyviai ruoštasi europinio geležinkelio statybai Latvijos sienos link

Įgyvendinant europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektą Lietuvoje šiemet atlikta daug reikšmingų darbų. „Vienas iš pagrindinių keltų tikslų – atlikti pagrindinius paruošiamuosius darbus, kad kitąmet galėtume tęsti statybos darbus nuo Kauno link Latvijos sienos, – sako Karolis Sankovski, už projekto „Rail Baltica“ vykdymą Lietuvoje atsakingos AB „LTG Infra“ generalinis direktorius. – Kitąmet ir toliau sieksime operatyviai organizuoti darbus, tad tik gavę techninius projektus telksime visas pajėgas ir vykdysime statybos rangos bei paslaugų viešuosius pirkimus.“

Šiemet jau paskelbti rangos konkursai 10 km geležinkelio infrastruktūrai Jonavos rajone: sankasai, inžineriniams statiniam bei jungiamiesiems automobilių keliams ir jų melioracijai. Artimiausiais mėnesiais bus skelbiami konkursai geležinkelio infrastruktūrai įrengti likusiuose beveik 54 km. Taip pat bus pasirašomos bendradarbiavimo sutartys su savivaldybėmis, kitomis infrastruktūros įmonėmis dėl būsimų darbų atkarpoje nuo Kauno iki Latvijos sienos.

Karolis Sankovski, AB „LTG Infra“ generalinis direktorius: „Kitąmet ir toliau sieksime operatyviai organizuoti darbus, tad tik gavę techninius projektus telksime visas pajėgas ir vykdysime statybos rangos bei paslaugų viešuosius pirkimus.“

Sprendimų ieškoma drauge

„Šiemet skelbėme ne tik konkursus, bet pasirašėme ir paslaugų sutartis. Pavyzdžiui, jau turime įmonę, kuri atliks Neries tilto techninę priežiūrą. Planuojame, kad kitų metų pirmąjį ketvirtį pasirašysime ir rangos darbų sutartį dėl vieno išskirtiniausio „Rail Baltica“ objekto – tilto per Nerį, kurio ilgis sieks 1 510 m, o ilgiausias tarpas tarp atramų virš upės bus 150 m. Sutartis bus pasirašoma tik gavus Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisijos pritarimą“, – planais dalinasi „LTG Infra“ generalinis direktorius.

Anot jo, ne mažiau energijos ir komandos susitelkimo reikalauja darbai ir kituose projekto ruožuose. Rudenį visuomenei buvo pristatytos keturios galimos „Rail Baltica“ geležinkelio trasos nuo Kauno iki Vilniaus specialiojo plano alternatyvos. Po diskusijų su visuomene ir kitomis suinteresuotomis šalimis buvo pasirinkta optimali alternatyva, kurios sprendiniai bus detalizuojami kituose etapuose. Vilniaus prijungimas neabejotinai padidins „Rail Baltica“ vertę. Tai ne tik patogesnis ir greitesnis susisiekimas gyventojams, bet ir naujos galimybės verslui, nes Vilniaus jungtis atveria logistikos kelius į Rytų valstybes, įgalina sujungti Vilniaus bei Kauno oro uostus, intermodalinius terminalus, laisvosios ekonomikos zonas bei kitus svarbius objektus.

Pasak K. Sankovski, šiemet daug nuveikta įgyvendinant teritorijų planavimo veiklas. Tai ypač sudėtingas, susijęs ne tik su infrastruktūriniais sprendiniais, bet ir su gyventojų gyvenamos vietos, aplinkosaugos išsaugojimo, turto išpirkimo klausimais, todėl reikalingas tiesioginis, betarpiškas dialogas ir aiškūs atsakymai į gyventojų bei verslo subjektų klausimus.

„Kartu ieškant geriausių sprendimų dialogas yra svarbus su bendruomenėmis, verslais ir savivalda, valstybinėmis institucijomis, kad visi kuo greičiau galėtume moderniais traukiniais patogiai pasiekti Europos miestus, sujungiant Vilnių su Varšuva, Ryga, Talinu“, – kalba „LTG Infra“ vadovas.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1239?placement=

„Rail Baltica“ jau teikia naudą

„LTG Infra“ vadovas akcentuoja, kad „Rail Baltica“ – ne tik ateities, bet ir dabarties projektas, jau nešantis realią naudą verslui.

Šią vasarą Kauno intermodalinis terminalas (KIT) buvo sujungtas su ES geležinkelių sistema.

„Jau turime nuolatinį srautą krovinių – po 2 traukinius kas savaitę, kurie kursuoja tarp KIT ir GVT terminalo Tilburge, Nyderlanduose. Klientų, kurie nori naudotis šiuo traukiniu, nuolat gausėja. Nuo dabartinių dviejų maršrutų per savaitę KIT ateityje gali turėti aštuonis per dieną“, – planai dalinasi „LTG Infra“ generalinis direktorius. – Per š. m. 10 mėnesių krovinių vežimo apimtys su Lenkija augo 5,1%, palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, ir sudarė 3,6 mln. t.“

Siekiant įgyvendinti strateginius tikslus iki 2026 m. krovinių vežimą su Lenkija planuojama didinti iki 6,5 mln. t, iš kurių europine vėže – 2,1 mln. t. Todėl skaičiuojamos būsimos investicijos KIT: planuojama plėsti aikšteles kroviniams saugoti, įsigyti naują kraną, ilginti geležinkelio bėgius. Taip siekiama prisitaikyti prie augančių verslo poreikių.

Svarbiausi įgyvendinamo infrastruktūrinio projekto „Rail Baltica“ 2021 m. darbai pateikiami laiko juostos grafike.

Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.