I. Šimonytė: įtampa su Kinija nėra vertinama tik kaip Lietuvos problema
„Jūs turbūt stebite tarptautinę erdvę ir matote, kad tai nėra vertinama kaip Lietuvos klausimas. Apie šią problemą kalba ir ponas Borellis (Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis – VŽ), ir Europos Komisijos vadovai, ir kitų valstybių prezidentai, ir Vyriausybių vadovai“, – televizijos kanalui „Info TV“ ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.
Premjerės teigimu, Lietuvos partneriai Kinijos spaudimą vertina kaip nepagrįsta, nes Vilnius turi teisę pasirinkti, su kuo plėtoti ekonominius ryšius.
Dėl glaudesnių Lietuvos ir Taivano santykių ir salos atstovybės atidarymo Vilniuje Kinija rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, buvo išbraukusi Lietuvą iš muitinės sistemų.
Taip pat skelbiama, jog Kinija spaudžia užsienio įmones gamyboje nebenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų.
Lietuvos verslui patiriant Kinijos ekonominį spaudimą, Vyriausybė trečiadienį patvirtino siūlymą Lietuvos verslui skirti 6 mln. Eur Europos Sąjungos lėšų.
Šios lėšos bus skirtos naujų užsienio rinkų paieškai, esamų rinkų plėtrai ir diversifikacijai. Įmonių produkcijai pristatyti užsienyje ir planuojamų eksportuoti produktų sertifikavimui iš viso numatyta skirti 6 mln. Eur. Šias priemones administruos Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
„Ši suma, lyginant su mastu, kuris patiriamas dėl problemų su Kinija, yra nedidelė. Tačiau, manyčiau, kad tai yra pradinis atskaitos taškas, norint pasižiūrėti ir įvertinti, kiek bus įmonių, kurios nori ieškoti naujų rinkų“, – po Vyriausybės pagalbos verslui plano paskelbimo sakė Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Jo teigimu, nuo Kinijos nukentėjusiam Lietuvos verslui šiandien reikia apie 300 mln. Eur apyvartinių lėšų.
Kiek anksčiau V. Janulevičius žiniasklaidai teigė, jog kitąmet Lietuvos įmonės dėl Kinijos įvestų apribojimų gali patirti apie 300 mln. Eur nuostolių.
Apie sunkumus, su kuriais susiduria Lietuvos verslas, plačiau galima perskaityti čia.
Kinijos laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvoje Qu Baihua šią savaitę teigė apie galimą spaudimą Vakarų įmonėms sužinojęs iš žiniasklaidos, tačiau anot jo, šie teiginiai nėra pagrįsti faktais.
