Kinijos reikalų patikėtinis teigia, kad prekybos trukdžiai su politika nesusiję

„Nemanau, kad verslui problemos kilo dėl politinių priežasčių. Taip jau kartais nutinka. Jei verslui kyla problemų, jis turi teisę kreiptis į atsakingas Kinijos institucijas“, – žurnalistams trečiadienį sakė diplomatas.

Qu Baihua teigimu, šiuo metu Lietuvos verslui Kinijos muitinėje neturėtų kilti problemų.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad Vilnius savo veiksmais prarado Kinijos verslininkų pasitikėjimą ir pagarbą, todėl natūralu, kad bendradarbiavimas gali tapti vis sunkesnis.

Lietuvos verslininkai prieš kelias savaites pranešė negalintys eksportuoti prekių į Kiniją dėl to, jog šalies muitinėse sistemose nebeliko Lietuvos valstybės.

Jie teigia, kad kilus Lietuvos ir Kinijos diplomatiniam ginčui, eksportas į šalį apsunko ir dėl kitų priežasčių.

Oficialių sankcijų neplanuoja

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai prieš kurį laiką laišku įspėjo Vyriausybę, jog dėl Pekino veiksmų vokiečių investuotojams gali tekti uždaryti gamyklas Lietuvoje, jei nebus rastas „konstruktyvus sprendimas atkurti Lietuvos ir Kinijos ekonominius santykius“.

Prekybos rūmai skundėsi, jog su Lietuvos įmonėmis bendradarbiaujantis verslas negali tęsti pradėtų investicinių projektų, nes nebegauna reikalingų komponentų. Taip pat baigtų gaminių, kuriose yra Lietuvoje pagamintų dalių, nebegalima gabenti į Kiniją.

Qu Baihua teigė apie tai sužinojęs iš žiniasklaidos. Jis pabrėžė, kad nėra jokių oficialių įrodymų, jog šios problemos yra politiškai angažuotos, tačiau dar kartą pakartojo, kad verslas gali nenorėti bendradarbiauti, nes Lietuva pakirto pasitikėjimą.

Remdamasi anoniminiais šaltiniais, naujienų agentūra „Reuters“ rašė apie tai, jog Kinija spaudžia Vokietijos automobilių dalių milžinę „Continental“ nebenaudoti jos gamykloje Lietuvoje pagamintų komponentų.

Pasak Q. Baihua, Kinija neketina Lietuvai pritaikyti ekonominių sankcijų. Laikinasis reikalų patikėtinis taip pat teigė, kad Lietuva savo problemas bando permesti Europos Sąjungai ir paimti Bendriją įkaitais.

Problema – santykiai su Taivanu

Pasak diplomato, daugiausia problemų Pekino ir Vilniaus ginče kelia Taivaniečių atstovybės pavadinimas. Qu Baihua teigimu, kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė.

Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.

„Leidžiant Taivanui atidaryti savo vardo atstovybę, Lietuva remia Taivano režimą ir taivaniečių separatistines jėgas, – kalbėjo diplomatas. – (Taivaniečių atstovybės pavadinimas – BNS) sukuria klaidingą įspūdį, jog yra viena Kinija ir vienas Taivanas.“

Jis kelis kartus pakartojo, jog pakeitus atstovybės pavadinimą būtų galima deeskaluoti susidariusią situaciją.

Vis dėlto Lietuvos politikai, anot diplomato, Kinijos prašymų negirdi.

„Vaikų žaidimai“

Kinija Lietuvos atstovybę Pekine neseniai pasiūlė pavadinti Reikalų patikėtinio biuru (Office of the Charge d‘Affaires). Dėl to ambasados laikinoji reikalų patikėtinė Audra Čiapienė buvo atšaukta konsultacijoms.

Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Pekine neliko Lietuvos diplomatų, o konsulinės paslaugos bus teikiamos nuotoliniu būdu.

Qu Baihua teigė, kad Lietuvos paprasčiausiai buvo paprašyta pakeisti ambasados pavadinimą, kad jis atitiktų realią diplomatinę situaciją, tačiau dėl to buvo sukelta dirbtinė panika.

„Lietuva mūsų neįspėjo, kad atšaukia visus diplomatus, – sakė jis. – Tai vaikų žaidimai, o ne diplomatija.“

Kinijos atstovas patikino, kad dėl to Lietuvos diplomatų padėtis Kinijoje nepasikeis, Pekinas ir toliau yra įsipareigojęs užtikrinti jų diplomatinę neliečiamybę.

Vizos vėl išduodamos

Kinija lapkričio pabaigoje buvo sustabdžiusi vizų išdavimą Lietuvoje. Pekinas tuomet nurodė, kad išdavimas stabdomas dėl techninių priežasčių.

Tą pakartojo ir Qu Baihua, pridūręs, kad šis sprendimas buvo priimtas dėl to, jog Kinijos ambasadą pervadinus į Reikalų patikėtinio biurą vizų išdavimui nebuvo tinkamai pasiruošta.

„Vizos vėl išduodamos. (...) Buvo kilę techninių problemų“, – sakė diplomatas.

Pasak jo, vizas lietuviai vėl gali gauti jau maždaug dvi savaites. 

Įmonės nežinioje

„Verslo žinios“ jau rašė, kad tarp šalių ir toliau tvyrant diplomatinei įtampai verslo atstovai lieka nežinioje ir laukia valdžios institucijų įsikišimo.

Kinija Lietuvai netaiko oficialių sankcijų, tačiau verslininkai tvirtina susiduriantys ne tik su atsitiktiniais, bet ir sisteminiais veiklos trikdžiais šioje šalyje.

Darius Lasionis, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) direktorius, nurodo, kad jų įmonės susiduria tiek su vėluojančiomis importo prekėmis, tiek su muitinės problemomis Kinijoje.

„Žaliavas, komponentus iš Kinijos įmonės gauna, tačiau transportavimas trunka dvigubai ilgiau. Tačiau pagrindinė problema, kad įmonės negali išmuitinti prekių ir kol kas nėra jokių ženklų, kad Kinija švelnintų savo veiksmus prieš Lietuvą. Kai kurios bendrovės jau susigrąžino arba ruošiasi siųstis prekes atgal, kitos laukia Europos Komisijos pagalbos ar Pasaulio prekybos organizacijos įsikišimo“, – pasakoja D. Lasionis.

Antanas Šimelis, Lietuvos logistikos asociacijos prezidentas, tvirtina nesusidūręs su Pekino politiniu spaudimu.

Lietuvos verslui patiriant Kinijos ekonominį spaudimą, Vyriausybė patvirtino siūlymą Lietuvos verslui skirti 6 mln. Eur Europos Sąjungos lėšų.

Šios lėšos bus skirtos naujų užsienio rinkų paieškai, esamų rinkų plėtrai ir diversifikacijai. Įmonių produkcijai pristatyti užsienyje ir planuojamų eksportuoti produktų sertifikavimui iš viso numatyta skirti 6 mln. eurų. Šias priemones administruos Ekonomikos ir inovacijų ministerija.