Lenkija uždarė Kuznicos-Bruzgių perėjimo punktą, naktis pasienyje praėjo ramiai
Baltarusijos opozicijos platforma „Nexta“ praneša, kad dėl susiklosčiusios situacijos gali nusidriekti ilgos sunkiojo ir lengvojo transporto eilės.
Remiantis Lenkijos policijos pranešimais, naktis prie Lenkijos sienos praėjo ganėtinai ramiai. Į Lenkiją plūstelėjusi migrantų banga įsikūrė laikinas stovyklavietes, degino laužus. Pareigūnai saugo spygliuota viela atitvertą pasienio ruožą.
„Naktis praėjo ganėtinai ramiai. Į policijos automobilį buvo mestas tik vienas akmuo“, – socialiniame tinkle „Twitter“ situaciją apibūdino Lenkijos policijos atstovai.
Prie žinutės pridėtas vaizdo įrašas, kuriame matyti didžiulė pjaunančios vielos užtvara ir rikiuotė Lenkijos policijos pareigūnų su riaušių malšinimo įranga, taip pat palapinės ir laužai gretimoje teritorijoje. Be to, įraše girdėti perspėjimai anglų kalba, kad savavališkas sienos kirtimas yra neteisėtas.
Naktį darytose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti galingi prožektoriai, šviečiantys iš Lenkijos teritorijos sienos link.
Baltarusijos vidaus reikalų ministras Ivanas Kubrakovas pareiškė, kad atvykėliai įstatymų nepažeidė.
„Jokių migrantų padarytų teisės aktų pažeidimų neužfiksuota. Jie teisėtai yra Baltarusijos Respublikos teritorijoje“, – antradienį I. Kubrakovą citavo valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
M. Morawieckis: tai yra pavojus visai ES
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis antradienį pareiškė, kad beprecedentis migrantų masinis mėginimas neteisėtai prasiveržti į šalies teritoriją per sieną su Baltarusija kelia pavojų visos Europos Sąjungos saugumui.
„Uždaryti Lenkijos sieną su Baltarusija – mūsų nacionalinis interesas. Tačiau šiandien ant kortos pastatytas visos ES stabilumas ir saugumas“, – per „Twitter“ parašė M. Morawieckis.
„Ši A. Lukašenkos režimo ataka nutaikyta į mus visus. Nebūsime įbauginti ir ginsime taiką Europoje kartu su mūsų partneriais NATO ir ES“, – pridūrė premjeras.
Kaip praneša Lenkijos visuomeninis radijas, pirmadienį prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos susirinkę apie 3.000–4.000 migrantų mėgino masiškai veržtis per pjaunančios vielos užtvaras, tačiau ten sutelktoms stiprioms lenkų saugumo pajėgoms ir kariuomenei pavyko juos atremti. Anot Lenkijos pareigūnų, migrantai prie sienos atvyko padedant Baltarusijos pareigūnams.
Antradienį 17 val. Lietuvos laiku planuojama sušaukti Lenkijos Seimo nepaprastąjį posėdį, per kurį įstatymų leidėjai bus informuoti apie padėtį pasienyje ir ten taikomas saugumo priemones. Šią informaciją pateiks premjeras ir už saugumą atsakingi ministrai.
ES kaltina Baltarusijos autoritarinį prezidentą A. Lukašenką, kad šis skraidina migrantus iš Vidurinių Rytų ir Afrikos šalių į Minską, o tada siunčia juos pėsčiomis per sieną į Bendrijos teritoriją, keršydamas už Bendrijos sankcijas jo režimui, taikomas dėl susidorojimo su opozicija.
A. Lukašenka šiuos kaltinimus atmeta.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį paragino ES nares įvesti naujų sankcijų Baltarusijai dėl kurstomo migrantų antplūdžio.
Naudotis „migrantais politiniais tikslais – nepriimtina“, sakė ji ir pridūrė, kad ES taip pat nagrinės galimybes imtis sankcijų prieš „trečiųjų šalių oro bendroves“, gabenančias migrantus į Baltarusiją.
Lenkijos kaimynė Vokietija pastaruoju metu susiduria su smarkiai išaugusiu migrantų, atvykstančių į šalį iš Baltarusijos per Lenkija, srautu.
Oficialiais duomenimis, vien per spalį jų atvyko beveik 5.000.
Reaguodamas Berlynas sugriežtino pasienio kontrolę ir dislokavo papildomų policijos pajėgų.
Minskas kaltinimus neigia
Minskas antradienį atmetė Varšuvos kaltinimus, kad Baltarusijos kariai pažeidžia Lenkijos sieną ir prisideda prie migracijos krizės.
„Baltarusijos gynybos ministerija mano, kad Lenkijos kaltinimai yra nepagrįsti ir neįrodyti. Lenkijos Respublikos krašto apsaugos ministerija nesiekia konstruktyviai spręsti šio klausimo ir sąmoningai perkelia susiklosčiusią konfliktinę situaciją į politinį lygį“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pareiškė baltarusių Gynybos ministerija.
ES kaltina A. Lukašenką, kad šis skraidina migrantus iš Vidurinių Rytų ir Afrikos šalių į Minską, o tada siunčia juos pėsčiomis per sieną į Bendrijos teritoriją, keršydamas už Bendrijos sankcijas jo režimui, taikomas dėl susidorojimo su opozicija.
A. Lukašenka šiuos kaltinimus atmeta.
VERSLO TRIBŪNA
Vidutinė vieno incidento duomenų nutekėjimo žala pasaulyje siekia 4,9 mln. JAV dolerių, o 7 iš 10 kibernetinių atakų taikosi ne į IT sistemų spragas, o į žmogaus klaidas. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, įspėja: artėjant Juodojo penktadienio ir šventiniams išpardavimams, dėl išaugusio krūvio darbuotojai gali tapti labiau išsiblaškę ir pažeidžiami. Net ir maža žmogiškoji klaida verslui gali kainuoti labai brangiai.
Tarptautinis investavimo brokeris „Freedom24“, NASDAQ kotiruojamos „Freedom Holding Corp.“ (FRHC) Europos padalinys, Vilniuje atidarė biurą. Čia dirbanti specialistų komanda užtikrins greitesnį ir kokybiškesnį klientų aptarnavimą: nuo pagalbos naudojantis investavimo platforma „Freedom24“ iki asmeninių finansinių konsultacijų ir edukacijų apie siūlomus produktus. Ši platforma suteikia prieigą prie 15 pagrindinių JAV, Europos ir Centrinės Azijos šalių biržų – daugiau kaip 1 mln. akcijų, obligacijų, biržoje prekiaujamų fondų, pasirinkimo sandorių, ateities sandorių ir kitų biržose prekiaujamų priemonių.
Diskusijos apie skaitmeninį suverenumą vis labiau įsibėgėja visame pasaulyje. Šiandienos geopolitinio neapibrėžtumo ir technologinio konkurencingumo sąlygomis natūralu ir būtina, kad valstybės siektų didesnės kontrolės savo skaitmeninei ateičiai. Tikroji dilema yra ne ar šalys turėtų siekti suvereniteto svarbiausiuose sektoriuose, bet kaip tai daryti efektyviausiai.
Kauno regionui atsiveria naujas proveržio šansas – pirmą kartą šiame finansavimo periode didelėms pramonės įmonėms skiriama galimybė gauti finansavimą investicijoms ir kurti šimtus naujų darbo vietų. Inovacijų agentūros paskelbtas kvietimas „Užsienio ir vietos investuotojų su dideliu darbo vietų kūrimo potencialu pritraukimas“ skirtas tiek užsienio, tiek Lietuvos įmonėms, pasirengusioms modernizuoti gamybą ir prisidėti prie regiono transformacijos link klimatui neutralios ekonomikos. Bendra kvietimo suma siekia 60 mln. Eur, o vienam projektui gali būti skirta iki 20,5 mln. Eur.
Baltarusijos karinis atstovas pareiškė, kad Minskas yra įsipareigojęs palaikyti kaimyniškus santykius ir dvišalį dialogą, sprendžiant bet kokias konfliktines situacijas ar nesutarimus.
„Siekiant patvirtinti gerus ketinimus, Lenkijos atstovams pasiūlyta surengti dvišalį susitikimą abiem pusėms rūpimiems klausimams aptarti. Tačiau kol kas atsakymo negavome“, – sakoma pranešime.
Baltarusijos gynybos ministerija antradienį taip pat pažėrė priekaištų, kad Lenkija nepranešė apie 10.000 karių dislokavimą prie sienos. Varšuva šias pajėgas ten pasiuntė paskelbusi prie Baltarusijos sienos nepaprastąją padėtį, reaguodama į aštrėjančią migrantų krizę.
„Iki šiol Minskas iš Lenkijos negavo jokio pranešimo ar kvietimo atvykti stebėtojams“, – per „Telegram“ parašė Gynybos ministerija.
„10.000 lenkų karių dislokavimas prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos yra reikšminga karinė veikla. Šios veiklos vykdymas nepranešus Baltarusijai yra dvišalių papildomų susitarimų dėl regioninio pasitikėjimo ir saugumo priemonių pažeidimas. Minėtuose susitarimuose numatyta, kad pranešama apie karinius veiksmus dalyvaujant 6.000 ar daugiau karių ir kviečiami stebėtojai“, – pabrėžė ministerija.
