Dauguma Seimo frakcijų ketina pritarti nepaprastosios padėties įvedimui
Nepaprastąją padėtį pasienio ruože reikėjo įvesti jau vasarą, realiai ji veikia šiuo metu, sako opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.
„(Nepaprastosios padėties) reikia, jos jau seniai reikėjo, de facto ji yra įvesta, tik tai, kas vysta, yra sureguliuota arba Vyriausybės nutarimais, arba ministrės kaip operacijos vadovės įsakymais, ir tai yra ant plonos ribos su įstatymu“, – antradienį žurnalistams Seime sakė S. Skvernelis.
Nepaprastosios padėties įvedimui pritaria ir dalis kitų opozicinių frakcijų, tuo tarpu „valstiečiai“ sako nesuprantantys, ką toks režimas pakeistų, palyginti su jau esama situacija, ir kaip jis padėtų valdyti neteisėtų migrantų srautus.
Valdantieji deklaravo remiantys Vyriausybės teikimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo pasienyje mėnesiui.
S. Skvernelis: siūlomi ribojimai – logiški
Demokratų frakcijos seniūnas S. Skvernelis patvirtino, kad frakcija apsisprendė pritarti nepaprastosios padėties įvedimui pasienio ruože: „Mes frakcijoje apsisprendėme, kad pasienio ruože, jeigu dar bus penki kilometrai plius, spręsime atskirai, tokį teikimą palaikysime“.
Jis kritikavo valdančiuosius, kad nepaprastąją padėtį siūlo tik šiuo metu, paaštrėjus situacijai Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje, o ne priėmė tokį sprendimą vasarą, ištikus migrantų krizei.
„Nereikėjo veltis į performansą, ieškoti kažkokių pusiau sprendimų vasarą, reikėjo iškart priimti, ir nereikėtų šiandien tokių dalykų daryti skubos tvarka“, – teigė S. Skvernelis.
„Ta situacija, kuri šiandien yra – su ekstremalios situacijos įvedimu, su ministrės kaip ekstremalios situacijos vadovės įvairiais ribojimais, kurie kartais prasilenkia ir su Nepaprastosios padėties įstatymo ribojimais, – būtų įstatymiškai įtvirtinta de facto situacija, kokią mes turime, ir su migrantų neįleidimu nebūtų apgręžimo politika ant slidžios taikymo ribos, viskas būtų įstatyme numatyta“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Jis taip pat sakė, kad Vyriausybės siūlomi ribojimai dėl judėjimo pasienyje ir ryšio blokavimo neteisėtų migrantų laikinojo apgyvendinimo vietose yra logiški.
„Dėl susirinkimų ir judėjimo, logiška, kad apribojimas turėtų būti, kad į tą ruožą nepatektų pašaliniai asmenys ir ten nebūtų galima organizuoti įvairių masinių renginių ir panašių dalykų. Migracijos centrai gali būti, nes tai yra svarbu, jūs matėte, kas vyko vakar, kada yra laisvas komunikavimas ir galima koordinuotis iš išorės veiksmus. Neatsitiktinai tai, kas vakar vyko Lenkijoje, persidavė į tuos migracijos laikino apgyvendinimo centrus“, – teigė buvęs premjeras.
Klausiamas, ar Lietuvai gresia Lenkijos situacija, kur prie sienos susitelkė keli tūkstančiai migrantų, S. Skvernelis teigė manantis, kad „ar bus išbandymas Lietuvai, priklausys nuo to, kaip Lenkija susitvarkys“.
„Šiandien noriu dar kartą pabrėžti, kad Lenkija yra mūsų svarbiausias partneris, draugas, bičiulis, ir nuo Lenkijos sėkmės priklausys, kaip elgsis su mumis, toks pabandymas tikrai labai realus. Jeigu Lenkija sugebės susitvarkyti ir apginti savo sieną, tikėtina, kad žinant, jog Lietuva yra pasiruošusi, gali tokio bandymo nebūti. Jei pavyktų Lenkiją pralaužti, gali būti, kad toks bandymas būtų ir mūsų pasienyje“, – kalbėjo S. Skvernelis.
„Valstiečiai“ klausia, ką nepaprastoji padėtis keistų
Didžiausios opozicinės „valstiečių“ frakcijos atstovas Dainius Gaižauskas antradienį Seime žurnalistams sakė, kad frakcija laukia paaiškinimų, ką toks siūlymas pakeis.
„Dabar turime ekstremalią situaciją, kuri praktiškai prilygsta nepaprastajai padėčiai. (…) Nepaprastosios padėties įvedimas gali sukelti daugiau problemų Lietuvos gyventojams, tačiau kaip padės suvaldyti migrantų antplūdžius, mes kol kas nesuprantame“, – tvirtino jis.
D. Gaižauskas taip pat teigė, kad Lenkija, Lietuva ir Latvija turėtų suvienyti jėgas kovojant su neteisėta migracija ir prašyti NATO pagalbos.
„NATO gali stabdyti tokius hibridus. Tai jau buvo daryta kelis kartus, kai kilo panašios grėsmės dėl masinių migrantų srautų. O ir tik taip galime sutelkti paramą iš kitų valstybių bei solidžiai prisijungti prie Lenkijos dabartinės situacijos“, – svarstė D. Gaižauskas.
Siūlymą vadina saliamonišku
Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė siūlymą dėl nepaprastosios padėties įvedimo pasienyje vadino saliamonišku. Pasak jos, pasienio gyventojai yra pripratę prie nuolatinio dokumentų tikrinimo.
Pasak R. Tamašunienės, teisinga, kad nepaprastoji padėtis būtų ir apgyvendinimo centruose. „Pačiuose centruose ta krizė, kaip ir vakarykščiai įvykiai rodo, situacija gali kisti ir neramumai gali kilti“, – sakė ji.
Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos atstovas Algirdas Sysas sakė, kad frakcija tikriausiai pritartų paskelbtiems Vyriausybės siūlymams, nes jiems šiuo metu „yra pateisinamos priežastys“.
„Aš manau, kad įsigilinę tikrai palaikysim, šiuo atveju aiškumas didesnis, nes (anksčiau) buvo daug kalbama ir neaišku, apie ką. Dabar kiekvienam siūlymui yra pateisinamos priežastys, kodėl siūloma“, – žurnalistams antradienį sakė A. Sysas.
„Tai nesutrukdys visos savivaldybės veiklos ir darbo, nes buvo kalbama apie pasienio savivaldybes, tai tikrai sutrukdytų žmonėms gyvenimą ir darbą, (dabartiniams Vyriausybės siūlymams), jei tikėti jūsų žodžiais, greičiausiai mūsų frakcija pritars“, – teigė socialdemokratas.
Tikimasi nutarimą priimti antradienį
Vyriausybės siūlymas dėl nepaprastosios padėties įvedimo pasienyje bus teikiamas antradienį popiet, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad jis bus ir priimtas.
VERSLO TRIBŪNA
Vidutinė vieno incidento duomenų nutekėjimo žala pasaulyje siekia 4,9 mln. JAV dolerių, o 7 iš 10 kibernetinių atakų taikosi ne į IT sistemų spragas, o į žmogaus klaidas. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, įspėja: artėjant Juodojo penktadienio ir šventiniams išpardavimams, dėl išaugusio krūvio darbuotojai gali tapti labiau išsiblaškę ir pažeidžiami. Net ir maža žmogiškoji klaida verslui gali kainuoti labai brangiai.
Tarptautinis investavimo brokeris „Freedom24“, NASDAQ kotiruojamos „Freedom Holding Corp.“ (FRHC) Europos padalinys, Vilniuje atidarė biurą. Čia dirbanti specialistų komanda užtikrins greitesnį ir kokybiškesnį klientų aptarnavimą: nuo pagalbos naudojantis investavimo platforma „Freedom24“ iki asmeninių finansinių konsultacijų ir edukacijų apie siūlomus produktus. Ši platforma suteikia prieigą prie 15 pagrindinių JAV, Europos ir Centrinės Azijos šalių biržų – daugiau kaip 1 mln. akcijų, obligacijų, biržoje prekiaujamų fondų, pasirinkimo sandorių, ateities sandorių ir kitų biržose prekiaujamų priemonių.
Diskusijos apie skaitmeninį suverenumą vis labiau įsibėgėja visame pasaulyje. Šiandienos geopolitinio neapibrėžtumo ir technologinio konkurencingumo sąlygomis natūralu ir būtina, kad valstybės siektų didesnės kontrolės savo skaitmeninei ateičiai. Tikroji dilema yra ne ar šalys turėtų siekti suvereniteto svarbiausiuose sektoriuose, bet kaip tai daryti efektyviausiai.
Kauno regionui atsiveria naujas proveržio šansas – pirmą kartą šiame finansavimo periode didelėms pramonės įmonėms skiriama galimybė gauti finansavimą investicijoms ir kurti šimtus naujų darbo vietų. Inovacijų agentūros paskelbtas kvietimas „Užsienio ir vietos investuotojų su dideliu darbo vietų kūrimo potencialu pritraukimas“ skirtas tiek užsienio, tiek Lietuvos įmonėms, pasirengusioms modernizuoti gamybą ir prisidėti prie regiono transformacijos link klimatui neutralios ekonomikos. Bendra kvietimo suma siekia 60 mln. Eur, o vienam projektui gali būti skirta iki 20,5 mln. Eur.
„Planas būtų laikytis to sprendimo, kuris buvo priimtas per seniūnų sueigą – šiandien popietinėje darbotvarkėje turėti nutarimą dėl nepaprastosios padėties paskelbimo ir tikiuosi, jį ir priimti“, – antradienį po susitikimo su Seimo frakcijų seniūnais žurnalistams sakė V. Čimlytė-Nielsen.
Pasak parlamento vadovės, nutarimo projektas turėtų būti teikiamas apie 15–16 valandą.
„Viliuosi, kad seniūnai ir apskritai visi Seimo nariai supranta, kokia sudėtinga dabar situacija prie Lenkijos sienos, ir kad mes turime būti pasirengę visiems scenarijams“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Vyriausybė siūlo nuo vidurnakčio mėnesiui įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija dėl situacijos prie kaimyninės Lenkijos sienos, kur iš Baltarusijos pusės susitelkę keli tūkstančiai migrantų.
Nepaprastoji padėtis galiotų pasienio ruože ir penki kilometrai į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.
Į Lietuvą patekusiems ir šalyje apgyvendintiems migrantams būtų ribojama teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu ir t. t., išskyrus galimybę kreiptis į valstybės institucijas ir įstaigas.
Sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo priima Seimas.
