V. Čmilytė-Nielsen pritaria nepaprastosios padėties įvedimui pasienyje

„Tai galėtų būti logiškas žingsnis, matant tam tikrą antrąjį etapą hibridinės A. Lukašenkos atakos, nes pirmasis etapas buvo sėkmingai atremtas ir Lietuvos, ir Latvijos, ir Lenkijos, todėl dabar ieškoma naujų būdų. Natūralu, kad Lietuva savo ruožtu taip pat turi svarstyti įvairias reakcijas“, – pirmadienį BNS sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, situacija pasienyje su Baltarusija nuolat stebima, sprendimai priklausys nuo to, kaip ten klostysis padėtis.

„Dabar esame situacijoje, kuri nuolat keičiasi, mes ją stebime gyvai, ir priklausomai nuo to, kaip ji vystysis, bus priimami vienokie ar kitokie sprendimai“, – teigė parlamento pirmininkė.

Pasak jos, kilus reikalui, sprendimai būtų priimti nedelsiant.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį pranešė, kad reaguojant į neteisėtų migrantų susitelkimą ties siena Baltarusijos siena su Lenkija, ministerija siūlo Lietuvos pasienio su Baltarusija savivaldybėse įvesti nepaprastąją padėtį.

Lenkijoje prie sienos su Baltarusija dislokuotos pajėgos pirmadienį užkirto kelią migrantų bandymui prasiveržti į šalies teritoriją iš Baltarusijos. Į šalį, anot pareigūnų, siekė patekti šimtai migrantų. 

Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos vado Rustamo Liubajevo teigimu, įvairių šaltinių duomenimis, pasienyje su Lenkija gali būti sutelkta nuo 1.000 iki 5.000 neteisėtų migrantų.

Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko per 4.200 migrantų, tačiau rugpjūtį pasieniečiams pakeitus taktiką į šalį neįleisti dar beveik 6.000 asmenų.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.