Lenkijos premjeras: Baltarusijoje yra per 10.000 migrantų
„Mūsų duomenimis, Baltarusijoje yra daugiau nei 10.000, galbūt ir daug daugiau, asmenų, kurie yra perkelti iš Artimųjų Rytų, daugiausia – iš Irako, taip pat Sirijos, siekiant vykdyti hibridinę ataką“, – bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos premjere Ingrida Šimonyte Varšuvoje sakė M. Morawieckis.
Pasak jo, Minsko režimas prieš Lietuvą ir Lenkiją vykdo „provokaciją, kuri buvo įkvėpta Maskvoje“.
Lenkijos premjeras taip pat akcentavo kovos su Baltarusijos režimo propaganda svarbą, siekiant užkirsti kelią „A. Lukašenkos politikos veiksmingumui“.
„Dėl to Briuselyje kalbame vienu balsu, vienu balsu kalbame ir Jungtinėse Tautose, Vašingtone“, – aiškino M. Morawieckis.
Savo ruožtu I. Šimonytė teigė, kad šalys saugo sieną, kuri nėra tik Lietuvos ar Lenkijos, bet ir visos Europos Sąjungos. Premjerė akcentavo, kad Lietuvai tenka apsaugoti santykinai ilgą sienos ruožą, lyginant su šalies dydžiu, tad tai yra „gana didelis iššūkis“.
„Deja, bet turime imtis priemonių dėl fizinio barjero įrengimo pasienyje. Akivaizdu, kad vien tik išmanios sistemos, kurios labai tinka gaudyti kontrabandininkus, nėra iki galo tinkamos tokios hibridinės atakos atveju“, – kalbėjo ji.
Premjerė antrino M. Morawieckiui dėl kovos su propaganda svarbos.
„Aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad Rytų kaimynai pasižymi viena savybe, kurios taikymą matėme daugybę kartų. Jie yra linkę kaltinti kitas valstybes tuo, ką daro patys. Pavyzdžiui, kaltina Europą perrašant istoriją, nors patys perrašinėja istoriją iki tokio laipsnio, kad bando pamiršti Ribentropo ir Molotovo paktą“, – dėstė I. Šimonytė.
„Panašiai yra ir šiuo atveju, kai šalys, kurios gina ES rytinę sieną, yra propagandos kaltinamos žmogaus teisių pažeidimais ar tarptautinių konvencijų nesilaikymais. (...) Todėl labai svarbu, kad mes kartu nuo pat pradžių sugebėjome atskleisti, koks yra visas šitos krizės mechanizmas“, – pridūrė ji.
I. Šimonytė teigė, kad neteisėtos migracijos procesas į Lietuvą ir Lenkiją yra Minsko režimo sukurtas „pikta valia“.
„Labai svarbu, kad ES institucijos iš esmės vertina tai kaip hibridinę ataką. (...) Tai yra labai svarbu, nes apsigauti – labai lengva“, – sakė Lietuvos ministrė pirmininkė.
Ragina ES peržiūrėti migracijos politiką
Lietuvos ir Lenkijos vyriausybės penktadienį paragino Europos Sąjungą peržiūrėti migracijos politiką, sudarant galimybę Bendrijos narėms tinkamai ir laiku reaguoti į hibridines grėsmes.
Vyriausybių deklaracija paskelbta po bendro šalių ministrų kabinetų posėdžio, kuriam pirmininkavo šalių premjerai.
„Vien nacionalinio lygio priemonių nebeužtenka, reikia naujų bendrų sprendimų ES lygiu. Lenkija ir Lietuva pabrėžia būtinybę pritaikyti ES teisės aktus ir sudaryti teisines prielaidas, kad ES valstybės narės galėtų tinkamai reaguoti į sąmoningą trečiųjų šalių neteisėtos migracijos instrumentalizavimą bei taikyti veiksmingas, aiškiai apibrėžtas priemones, kurios leistų valstybėms narėms veikti greitai ir apsaugoti tiek nacionalinį, tiek visos ES saugumą“, – rašoma deklaracijoje.
Šalys pastaraisiais mėnesiais susiduria su išaugusia neteisėta migracija per sienas su Baltarusija. Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
Į Lietuvą šiemet neteisėtai per sieną su Baltarusija pateko daugiau nei 4.100 migrantų.
Abi vyriausybės taip pat pareiškė, kad toliau kartu stiprins dvišalius santykius gynybos srityje, didins Lenkijos ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą. Dokumente pabrėžiama svarba drauge plėtoti NATO iniciatyvas.
„Lenkija ir Lietuva išreiškia poreikį vystyti ES valstybių narių gynybos pajėgumus, visiškai derinant su NATO pastangomis. Vyriausybės taip pat skatins intensyvesnį ES įsitraukimą saugumo srityje Rytų partnerystės šalyse“, – rašoma deklaracijoje.
Joje akcentuojama būtinybė mažinti ES priklausomybę nuo trečiųjų šalių žaliavų, technologijų, vaistų, medicinos prietaisų.
„Subsidijos, kurias ES veikiančioms įmonėms skiria EBPO nepriklausančių šalių vyriausybės, gali iškreipti konkurenciją vidaus rinkoje ir sudaryti nevienodas galimybes. (...) Lenkija ir Lietuva remia Europos Komisijos pasiūlymą dėl naujų priemonių, skirtų sukurti vienodas veiklos sąlygas subjektams, kurie naudojasi užsienio subsidijomis veikdami ES vidaus rinkoje“, – nurodoma dokumente.
Be kita ko, šalys įsipareigojo keistis informacija apie kibernetinių atakų valdymą, ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių įgyvendinimą.
Deklaracijoje reiškiama parama perėjimui prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, tačiau pabrėžiama, kad jo tempas turi atitikti šalių „vidaus ypatumus“.
Lenkija ir Lietuva taip pat pabrėžia pasiryžimą tęsti bendrus infrastruktūros projektus, įskaitant Baltijos šalių energetikos sistemų sinchronizavimą, „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ projektus.
