JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada sugriežtino sankcijas Baltarusijos režimui
„Asmenys, šiandien įtraukti į sankcijų sąrašą, yra įsitraukę į smurtinį taikių protestų slopinimą, yra susiję su „Ryanair“ lainerio incidentu 2021-ųjų gegužės 23 dieną arba pelnosi iš Baltarusijos režimo, arba jį išlaiko Baltarusijos žmonių sąskaita“, – sakoma JAV Iždo departamento pranešime žiniasklaidai.
Jame nurodoma, kad į sąrašą pakliuvo 23 fiziniai ir 21 juridinis asmuo.
Be kita ko, tarp jų yra Baltarusijos Nacionalinis olimpinis komitetas ir Tyrimų komitetas.
Taip pat sankcijos bus taikomos baltarusių verslininkui Aliaksejui Aleksinui, „kuris gauna naudos iš glaudžių santykių su Lukašenka ir jo šeimos nariais“. Sankcijos palies ir kelias anksčiau jam priklausiusias kompanijas.
JAV iždo departamento pranešime spaudai A. Aleksinas vadinamas Baltarusijos valdžios institucijų pajamų iš tabako pramonės šaltiniu.
Sankcijos taip pat buvo paskelbtos Baltarusijos verslininkui Mikalajui Varabejui, anot Vašingtono, „artimai susijusiam su Lukašenka“, ir kelioms su juo susijusioms kompanijoms.
Be to, į sankcijų sąrašą įtrauktas verslininkas Nebojsa Karičius, kuris Vašingtone laikomas režimo finansavimo iš statybų pramonės šaltiniu. Sankcijos bus taikomos daugeliui su šiuo verslininku susijusių struktūrų.
Taip pat sąraše atsidūrė Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“, kuri yra viena didžiausių šios produkcijos gamintojų pasaulyje ir laikoma svarbiu Minsko režimo pajamų šaltiniu.
Sankcijos taip pat palies Baltarusijos tyrimų komitetą ir jo vadovybę.
Dėl incidento, kai Minske buvo priverstinai nutupdytas „Ryanair“ lėktuvas, sankcijos buvo paskelbtos penkiems Baltarusijos pareigūnams, įskaitant Baltarusijos transporto ir ryšių ministrą Aliaksejų Avramenką ir šios ministerijos Aviacijos departamento direktorių Arciomą Sikorskį.
Galiausiai JAV sankcijų sąraše atsidūrė baltarusių sportininkas Dzmitijus Šakuta, kuris, pasak Vašingtono, dalyvavo „smurtiniame išpuolyje prieš Baltarusijos karo veteraną ir taikų protestuotoją Ramaną Bandarenką“ ir kuris dalyvauja rengiant „vidaus karius“ iš Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos.
Naujos JK sankcijos
JK, kuri irgi pirmadienį sugriežtino sankcijas Baltarusijai, užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas sakė, kad „A. Lukašenkos režimas tebežlugdo demokratiją ir pažeidžia žmogaus teises Baltarusijoje“.
„Šios sankcijos rodo, kad JK nesitaikstys su A. Lukašenkos veiksmais, daromais nuo suklastotų rinkimų dienos“, – pridūrė britų diplomatijos vadovas.
Naujausios priemonės buvo įvestos dėl „tolesnio A. Lukašenkos režimo kenkimo demokratijai ir žmogaus teisių pažeidimų“, pažymėjo JK vyriausybė.
Naujas paketas apima draudimą Baltarusijos oro linijų orlaiviams skraidyti virš JK arba nusileisti jos teritorijoje, taip pat draudimą teikti „techninę pagalbą“ A. Lukašenkos privatiems lėktuvams.
Taip pat uždrausta prekyba kalio karbonatu, naftos produktais, perėmimo ir stebėjimo įranga, cigarečių gamyboje naudojamomis medžiagomis ir „dvejopos paskirties“ prekėmis, kurios gali būti naudojamos tiek civiliais, tiek kariniais tikslais.
Be to, bus ribojamas draudimo paslaugų Baltarusijos vyriausybinėms agentūroms teikimas. Šios priemonės taip pat paveiks kai kuriuos Baltarusijos valstybinių bankų paslaugų aspektus.
Užsienio, Sandraugos ir plėtros biuras (FCDO) pareiškė, kad tokios priemonės „sumažins Lukašenkos režimo gaunamas pajamas ir apribos jo prieigą prie objektų, galinčių sudaryti sąlygas vidinėms represijoms“.
Papildomų sankcijų paskelbė ir Kanada
Kanada paskelbė, kad įveda papildomų sankcijų pagrindiniams Baltarusijos ekonomikos sektoriams, tikėdamasi, kad tai sumažins režimo prieigą prie tarptautinių finansų, sakoma kanadiečių vyriausybės paskelbtame pranešime.
Naujosios sankcijos apima finansinių ir draudimo instrumentų, skolų finansavimo, naftos ir kalio produkcijos sektorius.
Pasak Kanados užsienio reikalų ministro Marco Garneau, naujas sankcijų paketas paskelbtas reaguojant į Baltarusijoje besitęsiančius sisteminius žmogaus teisių pažeidimus.
Pareiškime pažymima, kad jau praėjo metai nuo ginčijamų Baltarusijos prezidento rinkimų ir „nuo to laiko nesiliovė siaubingos Baltarusijos valdžios skriaudos prieš savo žmones“.
VERSLO TRIBŪNA
Pastaraisiais metais sparčiai populiarėjęs integruoto finansavimo (angl. embedded finance) modelis toliau auga ir didina apimtis tarp verslo vartotojų. Prognozuojama, kad pernai 80 mlrd. eurų apyvartą generavę sprendimai, jau iki 2030 m. visame pasaulyje paaugs dar daugiau nei tris kartus - iki 270 mlrd. eurų. Verslininkų laiką taupantys sprendimai vis dažniau pastebimi ir Lietuvos rinkoje.
Bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu UAB „Spinter tyrimai“ šiemet atlikta apklausa rodo, kad didžiausia vertybe šalies gyventojai laiko asmeninę ir šeimos gerovę – taip mano 82 proc. apklaustųjų. Pasaulyje tvyrantis neapibrėžtumas koreguoja ir darbdavių prioritetus: formuodamas papildomų naudų krepšelį darbuotojams, verslas vis dažniau atsižvelgia į konkrečius jų poreikius ir akcentuoja sprendimus, kurie stiprina finansinio saugumo jausmą.
Apie perdegimą šiandien kalbama vis dažniau, tačiau sveikatos priežiūros specialistų bendruomenėje jis vis dar dažnai lieka nepastebėtas. Nuolatinė atsakomybė už pacientų sveikatą, įtampa dėl klaidų kainos ir ilgos darbo valandos sukuria emocinį krūvį, dažnai slepiamą po profesine ramybe. Kol šypsena tampa kauke, o vidinis nuovargis – kasdieniu, bet nutylimu palydovu.
Spalio 14 d. „Microsoft“ nutraukia populiariausios pasaulyje operacinės sistemos „Windows 10“ nemokamą palaikymą. Ką toliau daryti naudojantiems „Windows 10“, kokie pavojai jiems gresia, kokių sprendimų patartina imtis? Į šiuos klausimus atsako Jonas Černauskis, valdomų „Cloud“, „DevOps“ ir IT paslaugų teikėjo „Skaylink Lietuva“ projektų vadovas.
„Šios priemonės toliau darys spaudimą Baltarusijos vadovybei ir duos aiškų signalą Baltarusijos žmonėms, kad Kanada ir toliau palaikys jų pastangas gyventi taikiai ir nebijant persekiojimo atviroje ir demokratinėje visuomenėje“, – pabrėžiama pranešime.
A. Lukašenka savo šalį geležiniu kumščiu valdo nuo 1994 metų.
