Tvorą pasienyje statys „Epso-G“, opozicija žada pritarti statyboms

Publikuota: 2021-08-05
Atnaujinta 2021-08-05 12:32
Premjerė I. Šimonytė susitiko su parlamentinių partijų atstovais aptarti migrantų krizės sprendimo būdus. Laimos Penek (Vyriausybės kanceliarija) nuotr.
svg svg
Premjerė I. Šimonytė susitiko su parlamentinių partijų atstovais aptarti migrantų krizės sprendimo būdus. Laimos Penek (Vyriausybės kanceliarija) nuotr.

Tvoros pasienyje su Baltarusija įrengimo projektą bus pavesta įgyvendinti vienai valstybės energetikos grupės „Epso-G“ įmonių. Tai patvirtino premjerė Ingrida Šimonytė. Tuo metu Seimo opozicija žada palaikyti sprendimą statyti fizinį barjerą, teigė opozicijos lyderis Saulius Skvernelis.

Tekstas papildytas politikų ir pareigūnų komentarais.

Ketvirtadienį Vyriausybės vadovė susitiko su parlamentinių partijų atstovais aptarti migracijos krizės sprendimo būdų. Be kita ko buvo kalbama ir apie ateinančią savaitę numatomą Seimo neeilinę sesiją, kuriai Vyriausybė teikia paketą įstatymų projektų, tarp jų ir dėl tvoros pasienyje su Baltarusija statybų paskelbimo valstybinės reikšmės projektu.

Imsis įmonė „Tetas“?

„Kuri konkrečiai bendrovė bus pasirinkta, tą dar pasakysime vėliau, bet tai bus energetikos sektoriaus įmonė. Kuri praktiškiausiai galėtų būti, dar turime aptarti, bet su grupe yra šitas sprendimas sutartas, kad ieškosime praktiškiausio sprendimo „Epso-G“ grupėje“, – po susitikimo spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Grupė vienija elektros ir gamtinių dujų perdavimo bendroves „Litgrid“ ir „Amber Grid“ – abi jos įgyvendina strateginius Lietuvos energetikos projektus, be to, grupėje yra pramonės statinių, elektros pastočių, linijų bei specialiųjų elektros įrenginių statybos įmonė „Tetas“. 

„Teto“ generalinis direktorius Gediminas Mažeika BNS patvirtino, kad įmonė būtų pajėgi įgyvendinti projektą, jos jau buvo klausta apie techninius sprendimus, bet konkretaus užsakymo ji neturi.

„Tikrai taip, savo esme projektas tikrai labai nesudėtingas, tiesiog apimtis yra didelė,bet daug kartotinių, paprastų operacijų. Sudėtingumas atsiras, jei bus labai agresyvūs terminai, tada atsiranda tam tikrų dalykų – tiekimo grandinės, pikinis resursų poreikis“, – sakė G. Mažeika.

Anot jo, didžiausia problema būtų įvairios procedūros, kurioms paprastai reikia daug laiko: „Reikia statybą leidžiančių dokumentų, reikia projektuoti, reikės kažkur sklypų paskirtį keisti, reikės leidimo nukirsti medį, kuris trukdo. Bus daug procedūrinių dalykų, kurie dabar normaliai įstatymuose užkliūna. Čia turbūt yra didžiausias iššūkis.“

G. Mažeika pastebėjo, kad „normaliomis sąlygomis“ projekto įgyvendinti iki pavasario būtų neįmanoma, tam reikėtų, kad valstybė supaprastintų biurokratines procedūras.

„Pasirengimo darbai turbūt užtruktų metus – kalbu apie projektavimus ir taip toliau, bet kai šaliai reikia, tada kitaip darbuojamės ir mes. Atsiras ir 24 val., ir trys pamainos. Jeigu darys kažkas kitas, tai manau, kad remiantis tais pačiais principais irgi bus pajėgus padaryti“, – sakė jis. 

„Epso-G“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis BNS patvirtino, kad šiuo metu grupė „jokių pavedimų dėl tokio projekto įgyvendinimo nėra gavusi“.

Opozicija neprieštaraus

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį sakė, kad projektą galėtų įgyvendinti valstybinė energetikos įmonė, tačiau jos neįvardijo. 

„Manau, kad tai galėtų būti viena iš energetikos įmonių, kurios turi patirties įgyvendinant infrastruktūros projektus“, – interviu portalui „15min“ sakė šalies vadovas. 

I. Šimonytė trečiadienį teigė, kad Vyriausybė penktadienį ketina patvirtinti tvoros statybai paspartinti būtinus teisės aktų projektus, kurie kitą savaitę bus teikiami Seimo neeilinei sesijai. 

Opozicijos lyderis S. Skvernelis ketvirtadienį po susitikimo su premjere sakė, kad opozicinės partijos iš principo pritaria tvoros pasienyje statybai ir, atitinkamai, įstatymų projektams dėl šių statybų paskelbimo valstybinės svarbos, kas leistų supaprastinti ir gerokai sutrumpinti viešųjų pirkimų procedūras.

„Manau, kad principinis palaikymas tikrai bus dėl fizinio barjero“, – teigė jis.

Pasak ekspremjero, nekyla abejonių, kad plūstant neteisėtiems migrantams tvora pasienyje reikalinga: „Tai bus ilgalaikė, tvari investicija. Mano manymu, pokyčių Baltarusijoje tikėtis artimiausiu metu sunku būtų, tai bus tikrai ne mėnesio ir ne vienų metų investicija.“

„Tai yra valstybinis reikalas“

Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas po susitikimo pažymėjo, kad užtvaro statybos „yra valstybinis reikalas, tai nėra vienos kurios partijos reikalas“.

„Siena turi būti ir ją reikia padaryti kuo greičiau, aišku, žiūrint ir į kainas, nes dažniausiai paklausai didėjant ir kainos kyla. Man atrodo, kad projektas, kuris pristatytas, optimaliai sudėliotas, suprantu, kad didžiausia problema, buitiškai pasakysiu, kad būtų drato (vielos) daug, ta tvora jau ir būtų“, – po susitikimo sakė A. Sysas.

Valdančiosios Laivės partijos frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė teigė, kad frakcija pritaria fizinio barjero įrengimui: „Tai yra kietoji projekto dalis, Laisvės partija pritaria, kad procesas būtų greitesnis, sklandesnis, ir mes nestrigtumėm biurokratinėse procedūrose, ir tikrai buvo bendras požiūris visų frakcijų atstovų, kad turime judėt kuo greičiau.“

Ji taip pa teigė, kad reikia vykti ir vadinamus minkštuosius projektus, atgrasant migrantus nuo bandymų pasiekti Europą per Baltarusiją.

Spaudos konferencijoje kalbėję politikai taip pat sakė pritariantys vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės sprendimui dėl galimybės apgręžti migrantus.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sakė, kad sprendimas apgręžti migrantus „veda į kokybiškai naują situaciją“.

„A. Lukašenka rizikuoja paspringti tais srautais, kuriuos inicijavo, ir jei Lietuva tęs situaciją su migrantų apgręžimu, įsivaizduokime, kas atsitinka Baltarusijoje, visiškai neplanuota situacija“, – sakė E. Gentvilas.

„Mūsų diplomatijos uždavinys yra parodyti, kad tai yra pabėgėlių srautai, kurie neatitinka pabėgėlių konvencijų, todėl Lietuva negali ir nėra pajėgi laikytis tų konvencijų reikalavimų žmogaus teisių požiūriu, nes tai stumiamas, prievartinis arba hibridinės agresijos instrumentu paverstas pabėgėlių srautas“, – kalbėjo politikas.

Ir „Concertina“, ir tvora

I. Šimonytė žurnalistams sakė, kad Vyriausybė linkusi pritarti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) parengtam siūlymui, kokią tvorą statyti.

VSAT siūlo statyti tinklinę 4 m aukščio tvorą – ji būtų pagaminta iš suvirinto strypinio tinklo, viršuje baigtųsi Y formos strypais, ant kurių būtų montuojama pjaunanti viela, vadinamoji „Concertina“. Tokio fizinio barjero įrengimas bendrai kainuotų daugiau kaip 152,46 mln. Eur.

VSAT vadas Rustamas Liubajevas po susitikimo komentavo, kad pasienyje su Baltarusija planuojama įrengti dvigubą užtvarą – nutiesti „Concertiną“ ir pastatyti vielinę tvorą.

„Toks fizinis barjeras būtų iš dviejų pagrindinių elementų. Pirmoji apsaugos linija būtų „Concertina“, kuri būtų montuojama ant sienos linijos, šalia jos būtų diegiama ir apsauginė tvora“, – tvirtino VSAT vadas.

„Concertinos“ buvimas pirmiausia apsunkintų prieigą prie apsauginės tvoros, kad ji nebūtų apeita, pažeista ar sunaikinta“, – teigė jis.

Pasak R. Liubajevo, toks fizinio užtvaro modelis pasirinktas įvertinus sienos specifiką, šalies geografinę padėtį.

Pjaunamos vielos „Concertinos“ užtvaras pasienyje su Baltarusija jau pradėtas statyti, o metalinės tvoros statyba dar planuojama.

VSAT vadas informavo, kad tvora būtų statoma 508 km pasienio ruože, daugiau kaip 150 km pasienyje ji nebus įrengiama dėl landšafto ypatybių.

Nutarta betoninio pamato visai tvorai nelieti – įbetonuojami bus tik vielą laikantys stulpeliai, dalis tvoros bus įkasama į žemę. Be to, žadama diegti ir kitus apsaugos elementus.

„Kai kurie jų jau ir šiuo metu egzistuoja, pvz., pėdsakų kontrolės juosta, taip pat bus stebėjimo kameros, optoelektroniniai kabeliai ir vadinamasis patrulinis kelias, kuris naudojamas sienos stebėjimui ir kontrolei“, – sakė R. Liubajevas.

Kad fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija yra būtinas, pirmadienį sakė ir ten apsilankiusi Europos Komisijos narė Ylva Johansson. Bet ji teigė kol kas negalinti atsakyti, ar tvoros įrengimas galėtų būti finansuojamas iš ES fondų.

Pjaunančios vielos tvorą pasienyje nutarta statyti, siekiant apsisaugoti nuo iš Baltarusijos į Lietuvą plūstančių neteisėtų migrantų – šiemet jų skaičius jau viršijo 4.000.

Nepritaria pataisoms dėl karių

Nors ir remia projektus dėl tvoros statybos, opozicija kritikuoja taip pat Seimo neeilinei sesijai teikiamas Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtąsias pataisas dėl papildomų įgaliojimų kariams ekstremaliosios situacijos atveju. S. Skvernelio vertinimu, tokios pataisos iš esmės leistų trims žmonėms „įvesti šalyje karo padėtį, dar esant taikos sąlygoms“.

„Vietoje to, kad būtų priimami ryžtingi sprendimai įvesti ar neįvesti nepaprastąją padėtį pasienio su Baltarusija ruože, KAM siūlo keisti teisės aktus taip, kad iš esmės trys žmonės valstybėje galės suteikti Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms analogiškus įgaliojimus, kurie numatyti Karo padėties įstatyme“, – ketvirtadienį paskelbtame pranešime spaudai sakė S. Skvernelis.

Jis pažymi, kad suteikti kariams įgaliojimus, kurie analogiški kaip esant ypatingajai padėčiai, pakaks ekstremaliosios situacijos ir labai neapibrėžtų sąlygų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė pataisoms dėl didesnių įgaliojimų kariams, kariuomenei padedant valdyti kilusią migrantų krizę. Būtų keičiami Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas bei Karinės jėgos naudojimo statutas. Pataisos leistų ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai įvykio mastas sparčiai didėja, siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, pasitelkti karinius vienetus. Tam reikėtų Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko rašytinio prašymo, suderinto su prezidentu, ir krašto apsaugos ministro įsakymo.

Kaip teigia S. Skvernelis, trims žmonėms suteikus teisę spręsti dėl įgaliojimų kariams, iš sprendimų priėmimo pašalinamas Seimas, „kurio ir yra pareiga įvesti karo ir nepaprastąją padėtį, skelbti mobilizaciją ir priimti sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas“.

„Primenu tiems, kas bijo nepaprastosios padėties pasienio ruože – dėl tokio sprendimo balsuoja ir jį priima taip pat Seimas. Jį gali priimti ir prezidentas tarp Seimo sesijų. Tačiau sprendimą vis tiek turi patvirtinti parlamentas, tik jis nustato sąlygas ir būtinus ribojimus“, – akcentuoja S. Skvernelis.

Opozicijos lyderis nurodo, kad registruos teisės aktų pataisas, kad tokie sprendimai dėl karinės jėgos naudojimo ekstremalios situacijos metu būtų priimami ne pavienių asmenų, o tik Vyriausybės teikimu ir Seimo nutarimu.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Advokatai neigia FNTT kalbas, neva jie padeda apeiti sankcijas

Nėra nustatyta faktų, jog Lietuvos advokatai prisidėtų apeinant Rusijai taikomas sankcijas, sako juos...

J. Bidenas sveikina paliaubas Gazos Ruože

JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį pasveikino Izraelio ir „Islamo džihado“ kovotojų paliaubas, kuriomis...

Verslo analitikos įrankiai: kaip pasirinkti tinkamiausią? Verslo tribūna

Šiandien visame pasaulyje veikiantiems verslams duomenų reikšmė yra kaip niekada didelė. Įmonės, ieškančios...

Tvarka su properšomis 1

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
05:50
Nepateikusiems duomenų JANGIS – ne viskas taip baisu, be bankų paslaugų jie kol kas nelieka Premium

Apie 110.000 juridinių asmenų – du trečdaliai turėjusių tai padaryti – dar nėra pateikę duomenų apie savo...

Finansai
05:45
Lenkija tolsta nuo ES atsigavimo fondo lėšų, griežta EK pozicija nustebino Varšuvą Premium

Lenkijos valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ („PiS“) dėl augančios infliacijos kupros pralaimi...

Prof. V. Sinkevičius: 1992-aisiais Konstituciją pagimdė žirklės, klijai ir... apsauginio mesta moneta Premium

Šiemet minimi dviejų Lietuvos Konstitucijų jubiliejai – 1922-ųjų ir dabartinės, priimtosios lygiai prieš tris...

Šią savaitę: rusų anglies embargas, „Perlo energijos“ akibrokšto įvertinimas, premjerės atostogos Premium

ES įsigalioja sankcijos rusiškai angliai, paskutiniai lietuviški bankai nutraukia mokėjimus Rusijos rubliais,...

Vadovo nepriimtų sprendimų kaina: kas stabdo Lietuvos lyderius? Verslo tribūna

Pagrindinė vadovo pareiga priimti sprendimus – tai daryti ne tik kokybiškai, bet ir greitai, mat delsimas...

Vadyba
05:00
Izraelis ir „Islamo džihadas“ derasi dėl paliaubų

Palestiniečių kovotojų grupuotės „Islamo džihadas“ šaltinis sekmadienį sakė, kad po tris dienas trunkančių...

Verslo aplinka
2022.08.07
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
A. Blinkenas atvyko į Afriką – bandys atsverti Kremliaus įtaką 1

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sekmadienį atskrido į Pietų Afrikos Respubliką (PAR) pradėti...

Verslo aplinka
2022.08.07
J. Bideno COVID-19 baigėsi – izoliacija nutraukta

JAV prezidento Joe Bideno COVID-19 testas buvo neigiamas ir jam leista nutraukti izoliaciją.

Verslo aplinka
2022.08.07
Pirmos ukrainietiškų grūdų siuntos pristatymas į Libaną atidėtas 2

Pirmoji ukrainietiškų grūdų siunta iš Odesos pagal svarbų susitarimą dėl Maskvos jūrinės blokados Juodojoje...

Verslo aplinka
2022.08.07
„Energoatom“: į Zaporižios AE naktį paleistos dar trys raketos 7

Praėjusią naktį Rusijos pajėgos vėl paleido raketas į Zaporižios atominę elektrinę (AE) ir pataikė tiesiai į...

Verslo aplinka
2022.08.07
Vakarai nerimauja dėl Turkijos suartėjimo su V. Putinu: galvoja ir apie sankcijas Premium

Po to, kai Recepas Tayyipas Erdoganas, Turkijos prezidentas, ir Vladimiras Putinas, Rusijos lyderis, susitarė...

Verslo aplinka
2022.08.07
Per Izraelio aviacijos smūgį žuvo antras „Islamo džihado“ aukšto rango vadas

Per Izraelio aviacijos smūgį žuvo palestiniečių kovotojų grupuotės „Islamo džihadas“ aukšto rango vadas,...

Verslo aplinka
2022.08.07
Kinija užbaigia didžiausias karines pratybas aplink Taivaną

Kinija sekmadienį užbaigia didžiausias karines pratybas aplink Taivaną, surengtas po JAV Atstovų Rūmų...

Verslo aplinka
2022.08.07
V. Zelenskis: nuo invazijos pradžios atkovota daugiau kaip tūkstantis gyvenviečių

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios buvo atkovota 1.060...

Verslo aplinka
2022.08.07
Turkija: iš Ukrainos uostų išplaukė 4 pakrauti laivai

Pagal liepos 22 d. Turkijoje pasirašytą susitarimą dėl grūdų eksporto koridoriaus iš Odesos ir Černomorsko...

Pramonė
2022.08.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku