Migracijos stabdymo priemonės gali pažeisti žmogaus teises

Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Žmogaus teisių centras, nevyriausybinė organizacija „Diversity Development Group“ bei Lietuvos Raudonasis Kryžius kreipėsi į Vyriausybę, Seimą ir Vidaus reikalų ministeriją, ragindamos „persvarstyti įstatymo pakeitimus“.

„Nors įstatymo pakeitimai inicijuojami atsižvelgiant į Lietuvoje paskelbtą ekstremalią situaciją dėl padidėjusio pabėgėlių srauto, nevyriausybinės organizacijos ragina pakeitimus koreguoti, kad krizė būtų valdoma, nepažeidžiant pagrindinių žmogaus teisių bei neįstumiant pažeidžiamų žmonių, kurių esama tarp migrantų – motinų su vaikais, nelydimų nepilnamečių, besilaukiančių moterų – į tokias situacijas, kuriose jų saugumui ir sveikatai grėstų pavojus“, – teigiama bendrame organizacijų pranešime.

Parlamentarai antradienį planuoja priimti pataisas, kurios prieglobsčio prašymo procedūras sutrumpintų iki dešimties dienų.

Be kita ko, Vyriausybės teikiamos pataisos apribotų neteisėtai sieną kirtusių migrantų laisvą judėjimą Lietuvos teritorijoje, susiaurintų kitas jų teises, kai šalyje paskelbta ekstremali situacija, taip pat grąžinant migrantus suteiktų daugiau galių Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Migracijos departamentui.

Kiek anksčiau pirmadienį paklausta, ar tokie pakeitimai nepažeidžia žmogaus teisių, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sakė, kad Lietuvoje „migracijos sistema yra naudojamasi“, todėl pakeitimai yra būtini ir svarbūs.

„Situacija yra ekstremali. (...) Tai nėra įprasta migracija, tai nėra įprastas migracijos kelias, tai yra prieš mus vykdomas hibridinis karas, todėl atsakas turi būti adekvatus“, – teigė ji.

Savo ruožtu prezidento vyriausias patarėjas Darius Kuliešius sakė, kad šį projektą vertino teisininkai, o jie „neįžvelgė tokių paminėtų rizikų“.

Pažeidžiamiausios grupės

Nevyriausybininkų teigimu, visi suvaržymai bei numatyti laisvių ribojimai be jokių išimčių būtų taikomi ir pažeidžiamiems žmonėms – mamoms su vaikais, suaugusiųjų nelydimiems nepilnamečiams, besilaukiančioms moterims.

Lietuvos Raudonasis Kryžius sako, kad situacija sulaikymo ir laikino apgyvendinimo vietose jau dabar kelia nerimą, o šiems žmonėms neteikiant jokios specializuotos pagalbos, jų sveikatai ir saugumui gali iškilti labai reali grėsmė.

Pasak Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovės, informacijos nesuteikimas sulaikytiems žmonėms gali iššaukti neramumus, o tokiu atveju iškiltų pavojus ir vaikų bei kitų pažeidžiamų asmenų sveikatai bei saugumui.

Situacijos įkaitai

„Diversity Development Group“ atstovės Akvilės Kriščiūnaitės teigimu, numatomos laisvių apribojimo priemonės stipriai pažeis pagrindines žmogaus teises bei Europos Sąjungos teisės normas.

Pasak jos, apmaudžiausia, kad šios priemonės būtų taikomos žmonėms, kurių didžioji dalis tapo įkaitais nepaskelbtame kare tarp autoritarinio režimo ir Europos „su minimaliomis jiems likusioms teisėmis – teise į maistą, lovą (čiužinį) ir į prieigą prie skubiosios medicinos pagalbos.

Anot jos, pagreitinus procedūras ir apribojus galimybes kreiptis teisinės pagalbos, „galima daryti prielaidą, kad teisiniai procesai vyktų neatsižvelgiant nei į prieglobsčio motyvų rimtumą, nei į žmogaus pažeidžiamumus“.

Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė atkreipė dėmesį, kad „prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas“.

„Prieglobsčio paprašęs žmogus yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl neteisėto sienos kirtimo, pripažįstant, kad nuo persekiojimo, karo ar kitų pamatuotų grėsmių bėgantis žmogus gali neturėti legalių galimybių pasitraukti iš jam grėsmę keliančios aplinkos ir gali būti priverstas kirsti sieną neteisėtai“, – sakė J. Juškaitė.

Pavyzdžiu ji nurodė ir Baltarusijoje likusius režimo opozicijos bei nepriklausomos žiniasklaidos atstovus.

Žmogaus teisių organizacijų atstovai sako, kad šiuo metu planuojamas visiškas užsieniečių judėjimo laisvės panaikinimas pagal tarptautinę teisę yra bene rimčiausias nusižengimas.

„Suprantame, kad ypatinga situacija reikalauja ypatingų priemonių. Ir esame pasiruošę padėti valstybei visomis galimybėmis, kurias turime ir kurias dar galime pasitelkti, kad situacija būtų suvaldyta, einant žmogiškumo keliu. Tačiau taip pat kviečiame tiek valstybės institucijas, tiek visuomenę ne vien reaguoti į šios situacijos keliamas grėsmes bei asmenines baimes, bet ir įvertinti žmogiškus aspektus“, – teigė K. Meidė.

Šiemet Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje iš viso sulaikyti 1.676 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra daugiau kaip dvidešimt kartų didesnis nei buvo per visus 2020-uosius.

Minskas tvirtina migrantų Baltarusijos teritorijoje nebestabdantis dėl ES sankcijų.