Vėl siūloma V. Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą
Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso projektą registravo Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnė Seimo narė Ieva Pakarklytė, konservatorė Paulė Kuzmickienė.
Projekte siūloma įtvirtinti, kad „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.
Įstatyme būtų įrašyta, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas pagal 1990 metų kovo 11 dienos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą buvo aukščiausiu Lietuvos pareigūnu ir „nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. lapkričio 25 d. turėjo ir vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus“.
Valstybės prestižo reikalas
Pats Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis sako, kad pripažinti šias pareigas ėjusį žmogų šalies vadovu yra valstybės prestižo reikalas.
„Kad nebūtų kalbų, kad valstybė 1990 metų kovo 11 dieną atsirado nežinia kokiu būdu ir net neturėjo vadovo“, – BNS sakė V. Landsbergis.
„Faktinę padėtį visi žino ir prisimena, bet formaliai tai nėra tais žodžiais pasakyta, o paskui atsiranda gudruolių, kad to meto aukščiausias valstybės pareigūnas nebuvo vadovas“, – tvirtino V. Landsbergis.
Jis pastebėjo, kad buvęs Estijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Arnoldas Ruutelis jau kurį laiką įstatymu yra pripažintas valstybės vadovu savo šalyje.
V. Landsbergis teigė, kad šalies vadovo statuso suteikimas jam nebūtų svarbus asmeniškai.
„Tai asmeniškai svarbu mano velionei žmonai, ji jausdavo tą neteisybę“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Vykdė valstybės vadovo įgaliojimus
Iniciatoriai teigia projektą parengę „įvertinę politines, istorines ir teisines aplinkybes ir atliktą darbą, lėmusius Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išskirtinį konstitucinį, politinį ir teisinį statusą, vykdant tautos atstovų jam pavestą darbą“.
Aiškinamajame rašte pažymima, kad Aukščiausiosios Tarybos vadovas turėjo įgaliojimus atstovauti Lietuvai tarptautiniuose santykiuose, pasirašyti įstatymus, derėtis ir pasirašyti tarptautines sutartis, priimti užsienio diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus ir t. t.
„Taigi, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui, kaip aukščiausiajam Lietuvos pareigūnui, Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme priskirti įgaliojimai ir atliktas darbas rodo, kad jis vykdė įgaliojimus ir atliko darbą, kuriuos turi ir vykdo valstybių vadovai“, – konstatuojama aiškinamajame rašte.
Jame tarp įstatymo projekto iniciatorių papildomai įvardijami ir premjerė Ingrida Šimonytė, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Seime jau buvo bandoma suteikti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui praėjusią kadenciją, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.
Opozicija greičiausiai nepritars
Seimo opozicija greičiausiai nepalaikys valdančiųjų iniciatyvos Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį pripažinti valstybės vadovu, teigia opozicijos lyderis Saulius Skvernelis.
Opozicija sprendimą žada aptarti antradienį, opozicinių frakcijų susitikime.
„kiek buvo iš anksčiau žinomos nuomonės, tai manau, kad palaikymo čia sunku būtų tikėtis. Matyt, valdantieji to ir nenori, nes jeigu būtų norėję, tai tokiu klausimu būtų pasiderinę ir išgirdę opozicijos nuomonę“, – BNS pirmadienį sakė S. Skvernelis.
Anot jo, konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė jį informavo, kad bus teikiamas toks įstatymo projektas, tačiau su opozicija jis nebuvo derintas. S. Skvernelio nuomone, tokiu svarbiu klausimu reikėtų ieškoti platesnio sutarimo.
„Nežinau, ar baigiantis sesijai vėl reikėtų grįžti prie to klausimo. Matėme bandymą Seime Emanuelio Zingerio paruoštą rezoliuciją prastumti, matėme ankstesnius bandymus“, — kalbėjo Seimo opozicijos lyderis.
Anot jo, tai jau istorija, yra žmonės, kurie pripažįsta, kad V. Landsbergis buvo faktinis vadovas ir „Ar tą reikia įstatymiškai įrašyti?“, — klausė S. Skvernelis.
VERSLO TRIBŪNA
Įmonės „Vilmers“ vadovo Ovidijaus Jalonskio karjeros istorija netelpa į įprastus rėmus – vadovu jis tapo vos 27-erių. Per šešerius metus šiame vaidmenyje jam teko patirti ir spartų augimą, ir sudėtingus laikotarpius, per kuriuos jis išmoko ne vieną verslo pamoką. Visgi O. Jalonskis įsitikinęs – visko savo patirtimi net ir per ilgiausią karjerą neišsiaiškinsi. Prieš kurį laiką jis nusprendė žengti žingsnį, kuris nustebino ne vieną – grįžo į studijų auditoriją.
Suomijos „Rani Group“, viena sėkmingiausių pakuočių verslo įmonė, beveik prieš metus įsigijo vieną didžiausių Baltijos šalyse polietileno plėvelių ir pakuočių gamintoją UAB „Umaras“. Naujieji „Umaro“ savininkai ir Lietuvoje laikosi savo veiklos ir rėmimo filosofijos – planuoja įmonės plėtrą, pasirašyta rėmimo sutartis su Utenos krepšinio klubu „Juventus“.
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Šiemet „Eurovaistinė“ pripažinta geriausiai klientus aptarnaujančiu vaistinių tinklu Lietuvoje. Rugpjūtį tyrimų bendrovės „DIVE Lietuva“ paskelbti vaistinių sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai rodo, kad bendrus kriterijus tinklas išpildė 85,28 procentais ir užėmė sektoriaus lyderio poziciją. „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vadovas Laurynas Mickevičius sako, kad sėkmė nėra atsitiktinumas – bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų mokymus, vaistinių modernizavimą ir klientų patirties valdymą.
