I. Ruginienė žada spausti Kiniją atsakyti į pasiūlymą dėl santykių atkūrimo
„Pas mus yra transformacija, keičiasi Vyriausybė. Tai kalbėjomės su (užsienio reikalų – BNS) ministru, kad, matyt, jau susiformavus naujai Vyriausybei reikės kelti šitą klausimą ir paraginti Kiniją dėl atsakymo“, – teigė paskirtoji premjerė.
Pastaruosius kelerius metus Vilnius ir Pekinas nesutaria, kaip atkurti diplomatinį atstovavimą abiejose šalyse.
Birželį tuometinis premjeras Gintautas Paluckas užsiminė, jog Kinijai yra pateiktas pasiūlymas dėl santykių atkūrimo, tačiau jo nedetalizavo.
Tiesa, eksministras pirmininkas tvirtino, kad jame nėra numatytas 2021-aisiais rudenį Lietuvoje atidarytos Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimas, būtent ir sukėlęs Pekino ir Vilniaus ginčą.
Tą patikino ir I. Ruginienė. Anot jos, nėra jokios intencijos vykdyti pokyčius, kurie būtų susiję su atstovybe.
„Dėl Taivano atstovybės tikrai nėra jokios intencijos, kad būtų kažkokie pokyčiai. Tai apie tai tikrai nekalbam ir negalvojam, bet tam tikrų diplomatinių santykių normalizavimas, aš manau, tai yra mūsų planuose“, – sakė ji.
Taip pat klausykite VŽ podkastą su I. Ruginiene – apie „Ignitį“, mokesčius bankams, trumpesnę darbo savaitę ir požiūrį į V. Landsbergį
Kęstutis Budrys, užsienio reikalų ministras, praėjusią savaitę sakė, jog uždavinys normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija išlieka, tačiau, pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, „ne viskas tik nuo mūsų pastangų priklauso“.
Lietuvoje nuo gegužės vidurio nebeliko akredituotų Kinijos diplomatų ar kitų personalo narių.
Siūlo diskutuoti Palestinos pripažinimo klausimu
Vis daugiau šalių pranešus apie planus pripažinti Palestinos valstybę, I. Ruginienė sako suprantanti šio klausimo jautrumą, tačiau ragina pradėti diskusiją.
„Aš galvoju, kad mes niekada, tiesą sakant, to klausimo ir nediskutavome. Tai jeigu mes diskutuotume, tai galbūt ir kažkokia ir pozicija būtų. Tai yra mūsų visuomenei labai jautrus klausimas. Bet aš manau, kad diskutuoti visais klausimais yra verta. Ir net pačiais jautriausiais ir tikrai labai būtų naudinga išgirsti visuomenės nuomonę apie tai“, – kalbėjo paskirtoji premjerė.
Šią savaitę apie planus rugsėjį vyksiančioje Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje pripažinti Palestinos valstybę pranešė Belgijos užsienio reikalų ministras.
Liepą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad per Niujorke rugsėjo 9–23 dienomis vyksiantį JT susitikimą oficialiai pripažins Palestinos valstybę. Dabar jau daugiau kaip 140 šalių, įskaitant keliolika Europos valstybių, ketina pripažinti palestiniečių valstybingumą.
Tarp šalių, paskelbusių planus pripažinti Palestinos valstybę, yra Jungtinė Karalystė.
Australija, Kanada ir Europos šalys palestiniečių valstybingumo pripažinimą sieja su sąlyga, kad Palestinos autonomija vykdys reformas. Tačiau ši yra labai nepopuliari tarp palestiniečių; ji laikoma korumpuota ir negalinčia efektyviai valdyti. Izraelis nepritaria tam, kad ši institucija po karo gautų reikšmingesnį vaidmenį Gazos Ruože.
Palestiniečiai siekia nepriklausomos valstybės okupuotame Vakarų Krante, aneksuotoje Rytų Jeruzalėje ir Gazos Ruože. Šias teritorijas Izraelis okupavo per 1967 metų Artimųjų Rytų karą.
Praėjusiais metais LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa parodė, jog didesnė dalis Lietuvos gyventojų mano, kad šalis turėtų pripažinti Palestinos valstybę, vis dėlto 39% neturi nuomonės šiuo klausimu.
