J. Bidenas dalyvaus Briuselyje vyksiančiuose NATO ir ES viršūnių susitikimuose

Per savo pirmąją kelionę į užsienį nuo kadencijos pradžios J. Bidenas sekmadienį atskrido į Belgijos sostinę iš Jungtinės Karalystės, kur dalyvavo Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime. Atvykusį į Briuselį jį pasitiko Belgijos ministras pirmininkas Alexandera's De Croo.
Paspaudęs rankas ir persimetęs keliais žodžiais su priimančia puse prezidentas įsėdo į šarvuotą limuziną, pramintą „The Beast“ („Žvėris“), ir išvažiavo į JAV ambasadą Briuselyje, kur gyvens per šią viešnagę.
Briuselis ėmėsi griežtų saugumo priemonių, ruošiantis J. Bideno ir kitų 28 NATO valstybių lyderių atvykimui. Sostinės gyventojai buvo perspėti, kad renginiai gali sutrikdyti jų įprastą gyvenimo ritmą.
Laukiama bendro pareiškimo
Per šį viršūnių susitikimą, kaip prognozuojama, J. Bidenas vėl patvirtins JAV pagrindinį vaidmenį kariniame aljanse po sumaišties, tvyrojusios prezidentaujant jo pirmtakui Donaldui Trumpui.
Po pirmadienio popietę tris valandas truksiančio susitikimo NATO lyderiai turėtų paskelbti bendrą pareiškimą.
Tikėtina, kad jie suformuluos griežtą žinią Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, galinčią suteikti J. Bidenui tvirtesnę atramą per trečiadienį Ženevoje vyksiantį jo susitikimą su Kremliaus vadovu.
Per NATO viršūnių susitikimą tikriausiai taip pat bus aptarti saugumo klausimai, susiję su kosmosu, kibernetine erdve ir didėjančia Kinijos įtaka.
„Komunikate nepamatysite ištisų pastraipų apie Kiniją, ir kalba nebus kurstanti“, – sakė J. Bideno nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas.
„Jis bus aiškus, atviras ir tiesioginis“, – pridūrė patarėjas.
NATO sąjungininkės taip pat tikriausiai priims elgesio kodeksą, turintį padėti išsklaidyti įtampą, nulemtą JAV sprendimo pasitraukti iš Afganistano, taip pat Turkijos karinių įsikišimų Sirijoje ir Libijoje.
Po pagrindinio NATO renginio J. Bidenas tikriausiai susitiks su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Turkija yra sakiusi norinti palikti karių Afganistano sostinėje Kabule, kad užtikrintų jos oro uosto saugumą.
Antradienį J. Bidenas dalyvaus ES ir JAV viršūnių susitikime. Jis susitiks derybų su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu ir Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen.
Vis dėlto J. Bidenas nedalyvaus bendrose spaudos konferencijose su jais ir ankstyvą popietę išskris į Ženevą.
Raginimai dėl Kinijos
NATO šalių lyderiai turi parengti tvirtesnę bendrą politiką vis labiau dominuoti besistengiančios Kinijos atžvilgiu, sekmadienį pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
NATO viršūnių susitikimo Briuselyje išvakarėse duodamas interviu Kanados visuomeniniam transliuotojui „CBC“ J. Stoltenbergas pabrėžė, kad Kinijos gynybos biudžetas yra antras pagal dydį pasaulyje. Be to, ši šalis turi didžiausią pasaulyje karinį laivyną ir investuoja didžiules lėšas į naujas karines priemones, todėl visa tai „veikia mūsų saugumą“, sakė jis.
„Kinija nesilaiko mūsų vertybių. Tai matome, kai jie triuškina demokratinius protestus Honkonge, kai engia mažumas, pavyzdžiui, uigūrus“ Kinijos vakaruose, taip pat kai naudoja šiuolaikines technologijas savo visuomenei sekti – „kaip dar niekada nesame matę anksčiau“, kalbėjo J. Stoltenbergas.
„Taigi, dėl viso šito NATO svarbu parengti politiką, sutvirtinti mūsų politiką, kalbant apie Kiniją“, – pridūrė Aljanso vadovas.
Šie komentarai nuskambėjo pasibaigus Jungtinėje Karalystėje vykusiam Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimui. Jo dalyviai išsakė griežtesnę nei bet kada kolektyvinę poziciją Kinijos atžvilgiu ir pareikalavo, kad Pekinas „gerbtų žmogaus teises ir pagrindines laisves“, taip pat užtikrintų laisvą laivybą Pietų Kinijos jūroje.
J. Stoltenbergas per interviu pripažino, kad kitoms šalims svarbu palaikyti ryšius su Kinija, tariantis dėl bendrų problemų, tokių kaip klimato kaita ar ginkluotės kontrolė.
Tačiau jis pareiškė, kad dviejų Kanados piliečių – Michaelo Kovrigo ir Michaelo Spavoro – kalinimas Kinijoje dėl įtariamo šnipinėjimo yra „absoliučiai nepriimtinas“.
Otava teigia, kad šių kanadiečių kalinimas yra „nepagrįstas“, ir laiko jį atsaku į JAV pageidavimu įvykdytą Kinijos telekomunikacijų milžinės „Huawei“ vienos iš direktorių sulaikymą.
„Kai kuri nors šalis padaro kažką, kas jiems nepatinka, Kinija reaguoja agresyviai“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
Generalinis sekretorius pripažino, kad per ankstesnio JAV prezidento Donaldo Trumpo kadenciją tarp NATO sąjungininkių vyko „iššūkių keliančių diskusijų“. Visgi jis pridūrė, kad Aljansas išliko „itin patvarus ir stiprus“.
VERSLO TRIBŪNA
D. Trumpas dažnai skųsdavosi, kad kitos NATO šalys nepakankamai finansiškai prisideda prie bendrų gynybos uždavinių ir net kelis kartus užsiminė, kad Vašingtonas gali pasitraukti iš Aljanso.
Tačiau dabar J. Stoltenbergas sakė: „Turime naują JAV prezidentą – prezidentą J. Bideną, tvirtai įsipareigojusį NATO, Europos saugumui ir pasiruošusį į NATO investuoti daugiau“.