Vakcina Lietuvoje: kas, kur, kada, kiek, kam, kaip...
Kaip skelbta, pirmadienį Europos vaistų agentūra ir Europos Komisija patvirtino farmacijos kompanijų „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtą vakciną nuo COVID-19. Jos firminis pavadinimas yra „Comirnaty“.
Netrukus turėtų būti svarstoma ir dėl kompanijos „Moderna“ vakcinos patvirtinimo Europos Sąjungoje. Be to, eilėje laukia ir „AstraZeneca“ bei dar bent trijų kompanijų sukurtos vakcinos nuo koronaviruso.
Lietuvos Vyriausybė iš viso yra rezervavusi apie 7,6 mln. dozių iš šešių gamintojų. Iš jų vien „Pfizer“/„BioNTech“ – apie 1,8 mln. dozių.
Kitų metų biudžete vakcinai įsigyti yra numatyta skirti 65 mln. Eur. Jeigu šios sumos nepakaktų, Vyriausybė iš savo rezervo, kuris kitąmet dėl pandemijos iššūkių bus pustrečio karto didesnis nei šiemet, pasirengusi operatyviai išskirti papildomus bent 40 mln. Eur.
Atgabens į valstybės rezervo sandėlį
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad pirmasis vakcinos krovinys bus atgabentas į Lietuvą šį šeštadienį, gruodžio 26 d. Jis bus patalpintas Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėliuose.
Anot SAM pranešimo, „siekiant užtikrinti vietos, kuriose saugomas valstybės rezervas, slaptumą“, šių sandėlių buvimo vieta nėra atskleidžiama.
Penktadienį pranešta, kad krovinys iš Belgijos, kur yra „Pfizer“ gamykla, Lietuvą pasieks sausuma, prie sienos su Lenkija jį pasitiks policijos ekipažai.
„Vakcina jau vyksta į Lietuvą iš Belgijos. Ji vyksta sausumos transportu. Jos atvykimo į Lietuvą laukiame tarp 9-13 val. 26 d. Kai vakcinos priartės prie Lietuvos sienos, vakcinų saugumą užtikrins policijos ekipažai, kurie lydės tiek į sandėlius, tiek į 5 didžiąsias ligonines, kuriose ir bus skiepijama“, – LRT radijui sakė Jurgita Grebenkovienė, SAM kanclerė.
Tačiau vis dar nėra praneštas gabenamos vakcinos kiekis. Iki šiol skelbta, kad pirmajame krovinyje turėtų būti apie 10.000 dozių vakcinos. Jo esą pakaks paskiepyti panašų kiekį žmonių.
J. Grebenkovienė teigia, kad antroji vakcinos partija Lietuvą turėtų pasiekti dar iki gruodžio 31-osios ir „paskui, sausį bei vasarį, vakcinos partijos bus teikiamos reguliariai, kas savaitę“.
Antanas Matulas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, teigė turįs informacijos, kad jau sausį kas savaitę Lietuvą pasiekiančios vakcinos partijos sudarys po maždaug 20.000 dozių.
Kadangi „Pfizer“/„BioNTech“ vakcina vienam žmogui turi būti suleidžiama per du kartus su 21 dienos pertrauka, nors atgabenamų dozių skaičius ir padvigubės, dalis jų bus skiriama jau pirmą kartą paskiepytiems, tad bent kurį laiką pilnai vakcinuotų žmonių skaičius išliks panašus – po maždaug 10.000 per savaitę. Bet jau po kelių savaičių jis galėtų palengva didėti.
Vienu metu penkiose klinikose
Arūnas Dulkys, sveikatos apsaugos ministras, pranešė, kad vakcinavimo kampanija penkiose klinikose Lietuvoje prasidės vienu metu – šį sekmadienį, gruodžio 27 d., 8 val. ryto.
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio klinikose pirmiausia bus skiepijami medicinos darbuotojai.
Po to, kaip teigė A. Dulkys, bus imtasi vakcinuoti slaugos įstaigų darbuotojus ir gyventojus. Šių dviejų grupių paskiepijimo procesą tikimasi atlikti per sausio-vasario mėnesius, priklausomai nuo vakcinos tiekimo grafiko.
„Prognozė būtų, kad sausio mėnesį galėtume teigti, jog medikų bendruomenė yra paskiepyta ir pirmame sveikatos apsaugos sistemos bastione turime tvirtesnes pozicijas“, – sakė ministras.
Jis teigė, kad jau yra suplanuota, kaip ir kokia tvarka medikai bus skiepijami nuo koronaviruso.
A. Dulkys pripažino, kad skiepyti „Pfizer“/„BioNTech“ sukurta vakcina bus sudėtinga dėl jos saugojimo, transportavimo ir pakavimo ypatumų. Anot jo, vienoje šios vakcinos pakuotėje yra 975 dozės, kurias reikia sunaudoti per tam tikrą laiką, tad ją bus paprasta naudoti didžiuosiuose centruose, tačiau mažesnės gydymo įstaigos gali turėti sunkumų.
„Comirnaty“ vakcina gali būti pusę metų saugoma bent –70 laipsnių šalčio temperatūroje. Lietuvoje yra bent keli šaldytuvai, kuriuose palaikoma tokia žema temperatūra. Į kiekvieną jų telpa po kelis tūkstančius dozių.
Atgabenta į skiepijimo vietą vakcina iki injekcijos gali būti iki 5 d. laikoma 2–8 laipsnių temperatūroje (taigi, šį laiką gali būti laikoma ir paprastame šaldytuve) arba iki 2 val. temperatūroje iki +30 laipsnių.
Tolimesnę tvarką sudėlios ekspertai
A. Dulkys pabrėžė, kad dėl to, kokia tvarka bus skiepijama likusi dalis visuomenės, spręs premjerės Ingridos Šimonytės sudaryta ekspertų taryba, tačiau tiksli informacija bus žinoma tik tuomet, kai bus aišku, kokie ir kokios vakcinos kiekiai atkeliauja į Lietuvą. Po medikų ir socialinės globos įstaigų darbuotojų bei gyventojų paskiepijimo eilėje prie vakcinos galės išsirikiuoti vyresni nei 65 m. amžiaus bei lėtinių ligų turintys asmenys.
VERSLO TRIBŪNA
Pasaulinė mobiliųjų vertimo technologijų lyderė „Vasco Electronics“ oficialiai pradeda veiklą Lietuvoje. Šiuo žingsniu siekiama Lietuvos įmonėms pasiūlyti visame pasaulyje pasiteisinusius sprendimus, kurie supaprastintų vidinius procesus, leistų komandoms bendrauti be kalbos barjerų.
2024 metais Lietuvos rinkai pristatyta skaitmeninės medicinos platforma „uhealth" skelbia apie strateginį pokytį, galintį iš esmės prisidėti prie sveikatos sistemos efektyvinimo. Nuo 2026 metų sausio mėnesio prie platformos prisijungti ir teikti skaitmeninės medicinos paslaugas savo pacientams.galės visos šalyje veikiančios gydymo įstaigos.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos pavasarį sudarė naują Kibernetinio saugumo subjektų registrą. Registre esančių organizacijų skaičius išaugo beveik penkis kartus – jame daugiau kaip 1.400 organizacijų iš 11 ypatingos svarbos ir 7 itin svarbių sektorių. Pagal atnaujintą Kibernetinio saugumo įstatymą (KSĮ) šios organizacijos privalo užtikrinti ir laikytis aukštesnių kibernetinio saugumo standartų. Didesnė dalis naujai įtrauktų organizacijų priklauso privačiam sektoriui.
Tai, kas dar neseniai atrodė kaip išimtis, šiandien tampa nauja norma – nealkoholiniai ir mažai alkoholio turintys gėrimai sparčiai įsitvirtina tiek pasaulio, tiek Lietuvos rinkose. Ekspertai ir gėrimų gamintojai pastebi, kad šis pokytis rodo fundamentalią vartotojų elgsenos kaitą: sveikas gyvenimo būdas ir sąmoningumas tampa vis svarbesniais kriterijais renkantis, ką pilti į taurę.
Skaičiuojama, kad išlaikius bent po 10.000-20.000 žmonių per savaitę vakcinavimo tempus, iki gegužės pabaigos Lietuvoje galėtų būti paskiepyta ne mažiau kaip pusė milijono gyventojų.
Plačiųjų gyventojų sluoksnių vakcinavimą SAM organizuos kartu su savivaldybėmis. Pastarosios skirtingai planuoja šią kampaniją. Antai, Vilniuje numatoma skiepyti poliklinikose, o Kauno miesto savivaldybė apsisprendė, kad visuomenę nuo koronaviruso skiepys Centrinio pašto pastate. Tiesa, Povilas Poderskis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, neatmeta, kad „gavus aiškesnę informaciją iš SAM, bus svarstoma galimybė įkurti vakcinacijos centrus ir sostinėje“.
Anot Ievos Bajoriūnienės, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojos, persirgusiems COVID-19 liga ir įgijusiems imunitetą žmonėms skiepytis nėra būtina. Ji pripažino, kad dalis skiepytis ketinančių žmonių gali būti jau persirgę šia liga to net nežinodami, tačiau dėl to „jokio pavojaus arba pašalinių reakcijų nebuvo pastebėta klinikinių tyrimų metu“.
Iki šiol Lietuvoje koronavirusu persirgo apie 61.000 žmonių, dar bemaž 64.000 serga šiuo metu.
Apklausos rodo skirtingus rezultatus
Vakcinavimas nuo koronaviruso jau kurį laiką vyksta Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje. Preliminariais duomenimis, iki šio penktadienio visose šiose šalyse buvo paskiepyta bemaž 2 mln. žmonių.
Siekiant įgyti vadinamąjį „kolektyvinį imunitetą“, vakcinuotis arba jau būti persirgus COVID-19 liga turėtų apie 70% gyventojų. Lietuvos atveju tai būtų maždaug 1,9 mln. žmonių.
Skirtingos apklausos Lietuvoje rodo skirtingą visuomenės pasirengimą dalyvauti vakcinavimo kampanijoje. Viena jų parodė, kad du trečdaliai šalies gyventojų, kurie yra vyresni nei 18 m., planuoja skiepytis nuo COVID-19.
„Klausimas buvo formuluotas, ar žmonės sutiktų skiepytis jiems prieinama ir saugia vakcina. Konkrečiai 68% atsakė, kad tikrai taip ar greičiau taip. Tai reiškia, kad jie planuoja skiepytis“, – informavo Simonas Krėpšta, prezidento patarėjas.
Tuo metu LRT užsakymu „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, 45% šalies gyventojų skiepytųsi, 22% skiepytis nesutiktų, o trečdalis dar neapsisprendė. Kitose Vakarų šalyse irgi netrūksta vakcinavimosi skeptikų.
