Intrigos finišo belaukiant
Kaip ir priklauso įpusėjus rinkiminėms varžyboms, intriga išlieka – pagrindinių partijų lyderiai konkrečių galimos koalicijos partnerių neįvardina, kalba atsargiai ir gana aptakiai. Galutinis sprendimas rasis po dviejų savaičių, kai paaiškės visi vienmandatininkai.
Politologai sutinka, kad po šių Seimo rinkimų yra bent keli galimi koalicijų formavimo scenarijai. Greičiausiai tai būtų arba centro dešinės, arba centro kairės valdančioji koalicija.
Pagal naktį suskaičiuotus rezultatus pirmojo turo lyderiais tapo konservatoriai, surinkę beveik 25% rinkėjų balsų, antri su beveik 18% — Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), trečiąja vieta dalinasi Darbo partija (DP) ir Lietuvos socialdemokratų partija, surinkusios beveik po 10%. Į naująjį Seimą tai pat patenka Laisvės partija ir Lietuvos liberalų sąjūdis.
Kaip ir rodė apklausos, rinkėjų pasitikėjimą atgavo „iš pelenų“ pakilusi DP, tačiau Aušrinės Armonaitės vedina „Laisvės partija“, ko gero, nustebino daugelį – Seimo rinkimų naujokė surinko beveik 9% rinkėjų balsų.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento Mažvydo Jastramskio teigimu, neabejotinu šių rinkimų netikėtumu tapo būtent ši partija, puikiai pasirodžiusi ne tik didmiesčiuose, kur jų sėkmė buvo prognozuota, bet ir mažesniuose miestuose. „Panašu, kad gal jie paima tą jaunesnį ir viltingą rinkėją, kuris tikisi kažkokių pokyčių į gera, progresyvesnės politikos“, – mano jis.
Pagal ryte paskelbtus rezultatus į Seimą patenka šešios minėtos partijos. Tad pusė Seimo kitoje kadencijoje atrodys taip: 24 konservatoriai, 16 valstiečių, po 9 „darbiečius“ ir socialdemokratus, 8 Laisvės partijos nariai ir 6 nariai iš Liberalų sąjūdžio. 2 Lenkų rinkimų akcijos kandidatai laimėjo pirmajame ture. Kita pusė Seimo paaiškės po rinkimų rezultatų vienmandatėse, čia į antrąjį turą pirmaudami išėjo 36 konservatoriai. Tiesa, TS-LKD sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė jau turi naują mandatą – ji pirmame ture laimėjo Vilniuje, Antakalnio rinkiminėje apygardoje.
Politologai aiškina, kad centro dešinė pasirodė geriau nei tikėjosi pačios partijos. G. Landsbergis rinkimų naktį tik prognozavo, kad šįkart galėtų būti plati koalicija – jo žodžiais, santarvės koalicija. Ramūnas Karbauskis, LVŽS pirmininkas, tikisi, kad po rinkimų jo partija vėl dirbs valdančiojoje daugumoje: „Mūsų noras yra būti daugumoje, pratęsti tuos darbus, kuriuos darėme.“ Itin atsargiai rinkdamas žodžius valstiečių vedlys rinkimų naktį aiškino, kad kalbėtųsi su visomis partijomis.
[infogram id="d55e732f-672f-4048-8346-fe0b4f8f8433" prefix="5fj" format="interactive" title="seimo rinkimai 2020 mandatai"]
Pagal dabartinius rezultatus konservatoriai kartu su abiem liberaliomis partijomis turi apie 60 mandatų, centro kairę galinčios formuoti partijos – valstiečiai su galimais sąjungininkais – apie 50. Kol kas jose daugiausia pirmų vietų vienmandatėse apygardose turi konservatorių kandidatai, po jų seka valstiečiai.
Ar šiemet vėl aplankys mus deja vu jausmas? Prieš ketverius metus po pirmojo rinkimų turo irgi pirmavo konservatoriai, tačiau antrajame ture jų pergalę nugvelbė valstiečių vienmandatininkų gausa. Politologai aiškina, kad tuomet buvo kiek kitokia politinė situacija – rinkėjai balsus atidavė valdžioje nebuvusiai partijai, dabar valstiečių gali laukti rūstesnis „teismas“. Daug ką lems ir tai, kokią politinę jėgą palaikys į antrąjį turą nepatekusių partijų rinkėjai.
5% kartelės neįveikė dabartinės valdančiosios koalicijos partneriai – Lietuvos socialdemokratų darbo partija, kol kas ji per aukšta ir Lietuvos lenkų rinkiminės akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungai. Net pirmosios partijos atstovas Linas Linkevičius prarado galimybę kautis antrajame rate, lenkai kol kas turi galimybę iškovoti kelias pergales vienmandatėse apygardose – dvi jau turi dabar. Lenkų partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis rinkimų naktį atrodė vilties dar nepraradęs ir eilinį kartą suokė komplimentus savo „geram ministrui“ Jaroslavui Narkevičiui.
Antausį gavo ir parlamento senbuviai: į Seimą nepateko „socialdarbiečių“ atstovai Gediminas Kirkilas, Juozas Bernatonis, Irena Šiaulienė. Jie Seime dirbo po septynias, šešias kadencijas. Seime nebeliks ir kito senbuvio – Rimanto Jono Dagio. Jo šiemet įkurta Krikščionių sąjunga nesurinko nė 1% balsų. Rinkėjai nepasitikėjo ir buvusiais Seimo pirmininkais Loreta Graužiniene, Artūru Paulausku bei Vydu Gedvilu.
VŽ kartu su visa Lietuva lauks antrojo rinkimų turo, po kurio galutinai paaiškės, kokį Seimą turėsime artimiausius ketverius metus. Pasak M. Jastramskio, antrajame ture bus galima stebėti panašią dviejų komandų kovą, kokia buvo 2016 metų rinkimuose, tačiau skirtingai nei tuomet, kai tarpusavyje varžėsi konservatoriai ir valstiečiai, šiuose rinkimuose galima stebėti platesnių politinių komandų susidūrimą. Pasak politologų, intriga lieka ir tai, prie kurio iš šių blokų šliesis socialdemokratai, kurie, nepaisant kuklaus pasirodymo rinkimuose, bus svari jėga.
[infogram id="570c46d1-6a58-4d7b-ad42-42c3dd4ab613" prefix="4AF" format="interactive" title="Gautų mandatų skaičius pagal partijas 2020 10 11"]
