Politinė švytuoklė linksta į dešinę, bet rinkimų kova dar nebaigta
- Konservatoriai užtikrintai laimi pirmąjį rinkimų turą, į Seimą patenka dar penkios partijos.
- Netikėtumu tapo Laisvės partijos rezultatas.
- Lenkų rinkimų akcija lieka už 5% ribos.
- Pirmame ture išrinkti tik trys vienmandatininkai.
- Viltį formuoti naują koaliciją kol kas išlaiko visi.
- „Baigėsi pirmasis turas, tegyvuoja antrasis“.
Preliminarūs Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys rodo, kad Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje pirmauja opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), surinkusi daugiau kaip 24%. Tai jai jau dabar garantuoja 23 mandatus.
Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) su beveik 18% balsų gauna 16 mandatų. Iki šiol Seime savo frakcijos neturėjusi Darbo partija (DP) surenka bemaž 10% (9 mandatai), jai ant kulnų lipa opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – daugiau kaip 9% (8 mandatai).
TAIP PAT SKAITYKITE: Intrigos finišo belaukiant Išsamūs rezultatai vienmandatėsePirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvaujanti Laisvės partija (LP), negalutiniais duomenimis, surinko beveik 9% balsų ir turi 8 mandatus. Opozicinis Liberalų sąjūdis (LS) – bemaž 7% (6 mandatai).
Pirmoji už rinkimų barjero lieka valdančioji Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), už kurią balsavo 4,82% rinkėjų. Į Seimą nepatenka ir valdančioji Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDP).
[infogram id="449ee22b-57bc-4d0e-8d88-3d55b301f756" prefix="8K9" format="interactive" title="Kiek partijos daugiamandatėje apygardoje 2016-2020 m. surinko balsų ir gavo mandatų?"]
Išrinkti tik trys vienmandatininkai
Daugiamandatėje apygardoje partijos dalijasi 70 Seimo nario mandatų iš 141. Dar 71 parlamentaras yra renkamas vienmandatėse apygardose.
Jau pirmame ture, kaip ir prieš ketverius metus, išrinkti tik trys vienmandatininkai.
Tai TS-LKD atstovė Ingrida Šimonytė, Antakalnio apygardoje surinkusi daugiau kaip 60% balsų, bei du LLRA-KŠS atstovai – Česlavas Olševskis ir Beata Petkevič. Seimo narys Č. Olševskis Medininkų apygardoje surinko beveik 53% balsų, Šalčininkų rajono vicemerė B. Petkevič, gavusi beveik 60% balsų, išrinkta Šalčininkų-Vilniaus apygardoje.
68-ose vienmandatėse apygardose spalio 25 d. įvyks antrasis Seimo rinkimų turas. Jame dalyvaus po du daugiausiai balsų pirmajame ture surinkę kandidatai.
[infogram id="570c46d1-6a58-4d7b-ad42-42c3dd4ab613" prefix="hEu" format="interactive" title="Gautų mandatų skaičius pagal partijas 2020 10 11"]
Preliminariais duomenimis, į antrąjį turą daugiausiai pateko konservatorių – beveik keturios dešimtys, antroje vietoje yra LVŽS, trečioje – LSDP.
36-iose vienmandatėse apygardose pirmajame rate geriausiai pasirodė TS-LKD kandidatai, 13-oje – LVŽS, 5 – LS kandidatai, 4 – socialdemokratai, 2 – LSDDP kandidatai.
Taip pat yra po vieną apygardą, kur pirmajame ture daugiausia balsų gavo LP, „Laisvės ir teisingumo“, Lietuvos žaliųjų partijos ir DP kandidatai. Keturiose apygardose pirmauja patys save išsikėlę kandidatai.
Lietuvoje iš viso registruota beveik 2,45 mln. rinkėjų. Seimo rinkimų pirmame ture dalyvavo daugiau kaip 47%. Tai kiek mažiau nei per pastaruosius kelis nacionalinius rinkimus.
[infogram id="4de87f3b-fa93-4a99-9828-fe5c44a899bc" prefix="h2k" format="interactive" title="Rinkėjų skaičius Lietuvoje 2020 10 11"]
Viltį suformuoti Vyriausybę išlaiko visi
Konservatoriai lyderiai santūriai kalba apie galimybę burti plačią koaliciją, tuo metu LVŽS ir LSDP neatmeta galimybės, kad valdžioje įsitvirtins centro kairės dauguma. DP kol kas atsisako įvardyti, su kuo labiausiai būtų linkusi bendradarbiauti naujajame Seime ir Vyriausybėje.
Konservatorių sąrašo lyderė I. Šimonytė rinkimų naktį sakė: „Demokratinė tradicija reikalauja, kad tas, kas turi didžiausią pasitikėjimą, bent jau pabandytų suburti koaliciją.“
Tuo metu Gabrielius Landsbergis, TS-LKD pirmininkas, „kaip esminį uždavinį šiandien“ įvardijo „plačios koalicijos formavimą“.
VERSLO TRIBŪNA
Rugsėjo 25 d. Vilniuje vyksianti tarptautinė konferencija ES+U kviečia verslo lyderius, politikos formuotojus ir viešojo sektoriaus atstovus diskutuoti apie Europos Sąjungos investicijų poveikį ir Lietuvos strateginę vertę Europai. Pagrindinis konferencijos pranešėjas – Klismanas Murati, geopolitikos ekspertas ir „Pareto Economics“ įkūrėjas, pristatys pasaulinį galios indeksą, aptars mažų valstybių strateginį potencialą ir Lietuvos vietą kintančiame geopolitiniame kontekste.
Švedų tyrimų bendrovė paskelbė kasmetinio teisinio paslaugų rinkos tyrimo Baltijos šalyse rezultatus. Stambiųjų verslų savininkų, valdybos narių, vadovų ir tų įmonių teisininkų vertinimu, kurių tyrimo metu apklausiama net keli šimtai – advokatų kontora „Ellex“ ženkliai pranoksta kitus ir rinkoje yra pirmi.
Kibernetinio saugumo klausimai šiandien organizacijų dienotvarkėje įrašyti dėl daugybės priežasčių. Viena jų – dilema, kaip užtikrinti tinklo saugumą dinamiškoje aplinkoje. IT infrastruktūros nuolat kinta, auga, todėl tradiciniai saugumo sprendimai ima nebeveikti arba veikia apribodami verslo poreikius. Dėl to vis dažniau kalbama apie savaime apsisaugančius tinklus, turinčius jau integruotą gynybos funkciją. Vieną pažangiausių sprendimų šįmet pasiūlė pirmaujantis gamintojas „Cisco“: naujos kartos komutatorius jis sujungė su „Hypershield“ technologija.
Kasmet Vilnius tampa vieta, kur susitinka Europos ir pasaulio transporto ateitį formuojantys lyderiai. Spalio 15 - 16 dienomis LITEXPO rūmuose vyks 7-asis tarptautinis Transporto inovacijų forumas (TIF 2025) - renginys, į kurį suvažiuoja transporto, logistikos, mobilumo, energetikos ir technologijų ekspertai, politikai bei verslo novatoriai iš daugiau nei 15 šalių.
Į ją esą galėtų įeiti konservatoriai, abi liberalios partijos, taip pat galbūt „darbiečiai“, socialdemokratai.
Tačiau tiek I. Šimonytė, tiek ir G. Landsbergis pabrėžia, kad konkretesni pokalbiai apie koalicijas galimi tik po antrojo rinkimų turo.
Tą patį sako ir centro kairiųjų partijų atstovai, neprarandantys vilties išlaikyti Vyriausybės formavimo iniciatyvą savo rankose.
LVŽS sąrašo vedlys, premjeras Saulius Skvernelis rinkimų naktį sakė, kad jau pirmadienį pasistengs su centro kairės partijų atstovais aptarti politines perspektyvas. „Bet pagal pirminius rezultatus, tai matytųsi LVŽS, LSDP, DP koalicija“, – teigė jis.
„Koalicijas formuoja žmonės. Jeigu jie išdalijo mandatus centro kairės partijoms ir čia yra jų daugiau negu centro dešinėje, visiškai natūralu, kad formuosis centro kairės koalicija. Ir atvirkščiai – jeigu centro dešinės partijos turi daugiau mandatų, jie savo formuos. Nenatūralu būtų kažkokia vaivorykštė, nematau prielaidų ir priežasčių tokiai situacijai šiandien“, – pareiškė Gintautas Paluckas, socialdemokratų vadovas.
Tuo metu Viktorija Čmilytė-Nielsen, LS pirmininkė, sutinka, kad dar per anksti kalbėti apie koalicijos formavimą. „Dar neturint galutinių rezultatų apie koalicijas dar šiek tiek ankstoka kalbėti, bet su „valstiečiais“ sąlyčio taškų per pastaruosius ketverius metus praktiškai neturėjome“, – pastebėjo ji.
DP pirmininkas Viktoras Uspaskichas branginasi: „Mes vardan postų neaukosim pakankamai gerai subalansuotos programos, ji nė vienuose rinkimuose nebuvo tokia gera. Jei pagrindinių dalykų negalėsim įtraukti į bendrą koalicijos programą, aš agituosiu partiją likti opozicijoje.“
„Baigėsi pirmasis turas, tegyvuoja antrasis“
Politologai komentuoja, kad didžiausiu šių Seimo rinkimų netikėtumu tapo Laisvės partijos sėkmė, tuo metu LSDP rezultatai buvo nelauktai prasti.
„Akivaizdu, kad didžiausias nusiminimas partijų gretose yra būtent socialdemokratų: aš nemanau, kad mažiau kaip 10% ir devyni mandatai yra tai, ko jie tikėjosi daugiamandatėje apygardoje“, – BNS sakė politologė Rima Urbonaitė.
Politologo Mažvydo Jastramskio teigimu, neabejotinu šių rinkimų netikėtumu tapo LP, gerai pasirodžiusi ne tik didmiesčiuose, kur jų sėkmė buvo prognozuota, bet ir mažesniuose miestuose: „Panašu, kad gal jie paima tą jaunesnį ir viltingą rinkėją, kuris tikisi kažkokių pokyčių į gera, progresyvesnės politikos. Ne tokia didelė staigmena, bet įdomiai atrodo socialdemokratų pasirodymas ir atsilikimas nuo DP.“
Jis svarstė, kad LSDP buvo nustelbta „darbiečių“ reklamos ir ryškaus pasirodymo viešojoje erdvėje likus keliems mėnesiams iki rinkimų. Taip pat šie rinkimai atskleidė smūgį, kurį kairiosioms politinėms jėgoms turėjo skilimas, kai nuo socialdemokratų atsiskyrė LSDDP.
„Ambicijų susidūrimas lėmė tai, kad teks susitaikyti su antraeile role politinėje sistemoje“, – teigė M. Jastramskis.
Besidėliojant galimiems centro dešinės arba centro kairės koalicijų scenarijams intriga, pasak politologų, greičiausiai išliks iki antrojo turi pabaigos.
M. Jastramskio teigimu, stebint rinkimų rezultatus dėliojasi dviejų galimų būsimų koalicijų kontūrai: „Gali būti labai apylygis reikalas.“
„Vis dėlto aš šiandien sakyčiau, kad pirmasis turas baigėsi, tegyvuoja antras turas, nes niekas dar yra neaišku“, – tvirtino R. Urbonaitė.
Pasak M. Jastramskio, antrajame ture bus galima stebėti panašią dviejų komandų kovą, kokia buvo 2016 m. Seimo rinkimuose, tačiau skirtingai nei tuomet, kai tarpusavyje varžėsi konservatoriai ir valstiečiai-žalieji, šiuose rinkimuose galima stebėti platesnių politinių komandų susidūrimą.
Pasak politologų, intriga lieka ir tai, prie kurio iš šių blokų šliesis socialdemokratai, kurie, nepaisant kuklaus pasirodymo rinkimuose, bus svari jėga.
R. Urbonaitės teigimu, antra likusi LVŽS vis dėlto gali džiaugtis neblogais rezultatais.
„Būnant valdžios partija daugiamandatėje būti pirmiems tikrai yra labai sudėtinga, ir iš esmės rinkėjai bando ieškoti alternatyvų, tačiau nepaisant visko, aš pripažinsiu, kad nėra blogi rezultatai kaip valdžioje esančiai partijai ir jie visai neblogai pasirodė“, – teigė politologė.
