2020-10-11 23:00

Rinkimų apylinkės uždarytos, skaičiuojami balsai

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Sekmadienį 20 val. baigėsi balsavimas naujos kadencijos Seimo rinkimų pirmajame ture. Balsavimo apylinkės uždarytos, skaičiuojami balsai. Tikimasi, kad naktį į pirmadienį jau bus aiškios bent rezultatų tendencijos.

Sekmadienį vakare Lietuvoje uždaryta beveik du tūkstančiai balsavimo apylinkių – pradėti skaičiuoti balsavimo Seimo rinkimuose rezultatai.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė teigia, kad dėl labai aktyvaus balsavimo iš anksto biuletenių skaičiavimas gali užtrukti kiek ilgiau nei įprasta:

Aktyvumas per išankstinį balsavimą siekė 11,64%, t. y. daugiau kaip 280.000 rinkėjų.

Sekmadienį balsavimas nuo 7 iki 20 val. vyko 1.989 balsavimo apylinkėse, iš kurių pusšimtis yra ne Lietuvoje, bet įvairiose užsienio šalyse.

VRK preliminariais duomenimis, išankstiniame balsavime nuo pirmadienio iki šeštadienio dalyvavo ir į apylinkes sekmadienį atėjo 51% rinkėjų. Tai kiek daugiau nei per 2016 m. prezidento rinkimus, kai iš viso balsavo 49,9%.

Seimo rinkimai daugiamandatėje apygardoje yra laikomi įvykusiais, kai prie balsadėžių ateina ne mažiau kaip 25% įregistruotų rinkėjų.

Balsavimui Seimo rinkimuose artėjant prie pabaigos, VŽ pasiekė informacija, kad prie kai kurių rinkimų apylinkių driekiasi eilės ir balsuotojai baiminasi, kad iki 20 val. jie nespės balsuoti.

VRK jau anksčiau yra išaiškinusi, kad rinkimų komisijos turi užtikrinti sąlygas balsuoti visiems žmonėms, atvykusiems iki apylinkės laiku, bet dėl objektyvių priežasčių, pvz., dėl susidariusių ilgesnių nei įprasta eilių nespėjus laiku patekti į apylinkę ir prie balsadėžių.

„Tai reiškia, kad, kaip ir ankstesniuose rinkimuose, jeigu žmogus prie balsavimo apylinkės atvyko iki 20 val., bet į ją laiku nepateko, jis tikrai nebus pavarytas lauk ir jam bus sudarytos sąlygos atiduoti savo balsą“, — VŽ sakė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Balsavimo teisę turi 2,49 mln. įregistruotų rinkėjų.

Šiemet Seimo rinkimuose iš viso dalyvauja 17 partijų ir 1.754 partiniai bei savarankiškai išsikėlę kandidatai. Palyginti su 2016 m. rinkimais, į Seimą kandidatuoja 339 žmonėmis daugiau.

70 mandatų rinkimų metu išdalinama partijoms, kurių kandidatų sąrašai daugiamandatėje apygardoje peržengs 5% balsų barjerą.

Likusi 71 vieta parlamente atiteks vienmandatėse apygardose laimėjusiems kandidatams. Tose apygardose, kuriose šį sekmadienį nei vienas kandidatas nesurinks daugiau kaip 50% balsų arba su mažiau kaip 40% aktyvumu gavęs bent penktadalį visų tos apygardos rinkėjų balsų, spalio 25-ąją bus surengtasis antrasis rinkimų turas. Jame dalyvaus du daugiausiai balsų pirmame ture surinkę kandidatai.

Paprastai tik keliose vienmandatėse apygardose Seimo narys išrenkamas jau pirmajame ture. 2016-aisiais tokių apygardų tebuvo trys.

Šiuose rinkimuose pirmą kartą sudaryta atskira apygarda užsienio lietuviams – Pasaulio lietuvių, atsižvelgus didelį skaičių užsienyje dalyvavusių rinkėjų per pastaruosius rinkimus.

Seimo rinkimų pirmojo turo ir rezultatus VRK patvirtins iki spalio 18 d. 

Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Išrinktas Seimo narys įgaliojimus įgyja tik po priesaikos.

Įprastai pirmas naujojo Seimo posėdis, šaukiamas prezidento, įvyksta lapkričio viduryje.

52795
130817
52791