Seimas: A. Lukašenkos režimas – neteisėtas, ES raginama įvesti sankcijas
Tokią rezoliuciją Seimas priėmė antradienį susirinkęs į neeilinę sesiją. Už ją balsavo 120 Seimo nariai, prieš nebuvo nei vieno, susilaikė 2.
Reikalauja naujų rinkimų
Rezoliucijoje nurodoma, kad Seimas nelaiko A. Lukašenkos legitimiu Baltarusijos prezidentu ir ragina šioje šalyje surengti naujus, skaidrius, demokratiškus valstybės vadovo rinkimus.
Rezoliucija siūloma, kad būtų įvestos europinės sankcijos A. Lukašenkos režimo pareigūnams. Tokios sankcijos, anot Lietuvos parlamentarų turi apimti draudimą atvykti ir lėšų įšaldymą asmenims „už žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus ir kitus nusikaltimus“.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/549?placement=
Priimtuoju dokumentu Seimas taip pat paragino skirti paramą baltarusių nevyriausybinėms organizacijoms, surengti neeilinį Europos Vadovų Tarybos posėdį situacijai Baltarusijoje aptarti, įskaitant ir visos ES embargo Baltarusijos atominės elektrinės Astrave gaminamai elektrai klausimą.
Jau pranešta, kad ES Vadovų taryba trečiadienį renkasi į neeilinį nuotolinį posėdį, skirtą aptarti situaciją Baltarusijoje bei galimas sankcijas A. Lukašenkos režimui.
Analogiški Latvijos ir Estijos pareiškimai
Panašų pareiškimą dėl padėties Baltarusijoje antradienį priėmė ir Latvijos parlamentarai, taip pat susirinkę į neeilinį posėdį Rygoje, pranešė BNS.
Saeima paragino Baltarusiją surengti pakartotinius rinkimus ir leisti juose opozicijai dalyvauti lygiateisėmis sąlygomis. Šimtą vietų turinčioje Saeimoje už šį dokumentą nubalsavo 80 įstatymų leidėjų. Rezoliucijos projektui palaikymą anksčiau išreiškė parlamento Užsienio reikalų komitetas.
Latvijos parlamentarai paragino Minską surengti naujus prezidento rinkimus, laikantis tarptautinės bendrijos pripažįstamų demokratijos standartų, užtikrinti vienodą opozicijos prieigą prie visų valstybinės žiniasklaidos kanalų ir sudaryti sąlygas opozicijos kandidatams sąžiningai varžytis.
Saeima taip pat išreiškė susirūpinimą dėl represijų ir smurto prieš Baltarusijos pilietinės visuomenės veikėjus ir nepriklausomą žiniasklaidą. Parlamentas atkreipė dėmesį, kad žodžio ir susirinkimų laisvė yra vienos iš pagrindinių žmogaus teisių. Įstatymų leidėjai paragino paleisti visus pastarosiomis dienomis neteisėtai sulaikytus opozicijos protestų dalyvius ir politinius kalinius.
Estijos vyriausybė antradienį irgi paskelbė nepripažįstanti Baltarusijoje anksčiau šį mėnesį įvykusių prezidento rinkimų rezultatų ir paragino surengti pakartotinį balsavimą, kurs būtų laisvas ir sąžiningas.
Jeigu nebus europietiškų sankcijų, bus nacionalinės
Premjeras Saulius Skvernelis tvirtina, kad jeigu nepavyks dėl sankcijų Baltarusijos valdžios atstovams susitarti visos ES mastu, jas Lietuva siektų įvesti kartu su kaimyninėmis šalimis. Tą patį antradienį pareiškė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Aš manau, kad reikia dabar, ką ir mūsų diplomatija stengiasi padaryti, suburti sąjungininkus, kad tos sankcijos taptų ES sankcijomis, skirtos asmenims – tai gali būti nuo pačio aukščiausio pareigūno iki tų žmonių, kurie ir rinkimų rezultatus klastojo, „organizavo“ rinkimus, iki žmonių, kurie davė nurodymus ir įsakymus smurtauti, pralieti kraują Minsko gatvėse“, – Seime žurnalistams antradienį sakė S. Skvernelis, pranešė BNS.
„Jeigu nepavyktų susitarti globaliai, tada, manau, kad reikia daryti antrą žingsnį, kas irgi daroma šiuo metu, – burti sąjungininkus artimiausius, mūsų kaimynines valstybes“, – pridūrė jis.
Lietuvos premjeras taip pat pareiškė tikįs, kad Baltarusijoje surengus demokratinius prezidento rinkimus, nauja šios šalies valdžia priimtų racionalesnį sprendimą dėl Astravo atominės elektrinės likimo.
„Nestabilumas valstybėje, turinčioje tokią jėgainę, yra dar didesnė grėsmė. Galime dar pasidžiaugti, kad elektrinė nėra aktyvuota ir paleista ir turėti optimizmą ir viltį, kad pasikeitus politiniam režimui Baltarusijoje, surengus demokratinius rinkimus galbūt ir naujoji Baltarusijos valdžia galėtų turėti racionalesnę poziciją šitos elektrinės atžvilgiu“, – teigė S. Skvernelis.
Pakvietė į Baltarusijos 30-metį „be A. Lukašenkos“
Lietuvos Seimo neeilinėje sesijoje apie žmogaus teisių ir politinę padėtį šalyje, Baltarusijai reikalingą paramą antradienį nuotoliniu būdu kalbėjo Baltarusijos opozicijos, nevyriausybinių organizacijų atstovai, tarp jų – Baltarusijos Nacionalinio kongreso koordinatorius Vladzimiras Niakliajevas, rinkimų Baltarusijoje stebėsenos projekto „Zubr“ vadovas Pavelas Maryničas, nesuklastoto balsų skaičiavimo projekto „Balsas“ vadovas Pavelas Liberas.
Kalbėdamas Seimo posėdyje buvęs Baltarusijos Vieningosios pilietinės partijos pirmininkas Anatolis Liabedzka paragino A. Lukašenką trauktis, taip pat suteikti teisę opozicijos kandidatei Sviatlanai Cichanouskajai surengti „naujus laisvus ir teisingus parlamento ir prezidento rinkimus“ bei grąžinti iki 1994-ųjų veikusią šalies Konstituciją: „Kol laukiame tarptautinės bendruomenės pozicijos, reikia užfiksuoti faktą, kad A. Lukašenka yra nelegitimus, tai pat palaikymo visuomenei, kuri patyrė represijas. Trečia – vizų ir finansinės sankcijos tiems asmenims, kurie organizavo ir palaikė rinkimų falsifikaciją, taip pat davė įsakymus vykdyti prievartos veiksmus. Manau, kad Lietuva gali išnaudoti ir nacionalines priemones, kaip Magnitskio įstatymas.“
Anot Baltarusijos atstovo, taip pat iš tarptautinės bendruomenės laukiama „aiškios žinutės Maskvai“, kad ši „turi gerbti Baltarusijos žmonių pasirinkimą“.
„Lietuva šiemet švenčia savo atkurtos nepriklausomybės 30-metį. Baltarusijoje tokia pat sukaktis bus minima kitąmet. Neabejoju, kad Baltarusijos nepriklausomybės atkūrimo 30-metį švęsime jau be A. Lukašenkos, todėl kviečiu Lietuvos atstovus kitąmet kartu paminėti šią sukaktį. Už jūsų ir mūsų laisvę!“, – iš Seimo tribūnos antradienį kalbėjo Olga Karač, Baltarusijos žmogaus teisių apsaugos organizacijos „Mūsų namai“ vadovė.
Lenkų rinkimų akcija diskusijoje nedalyvavo
Diskusijoje Seime kalbėjęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabrėžė, kad „suverenitetas Baltarusijoje priklauso tautai, tad Lietuvos užduotis yra padėti kaimyninei broliškai tautai įtvirtinti tą suverenitetą“.
VERSLO TRIBŪNA
Kauno „Žalgiris“ prisijungė prie pasaulinių sporto komandų, išleidusių savo vardo mokėjimo korteles, klubo. „Manchester United“, Madrido „Real“, „Barcelona“, Miuncheno „Bayern“, Bostono „Celtics“ – tai sporto pasaulio vardai, kuriems nereikia papildomo pristatymo. Tai ne tik sporto klubai, bet ir galingi prekių ženklai, kurie savo sirgaliams siūlo daugiau nei tik rungtynes – jie atvėrė duris į finansų pasaulį, pristatydami mokėjimo korteles su klubo atributika.
Lietuva planavo du po 700 MW jūrinio vėjo parkus, tačiau vienas konkursas neįvyko, kitas – įstrigęs. Tai nėra bloga žinia, tai tik ženklas, kad šalis turi iš naujo įvertinti pernelyg optimistines vartojimo prognozes ir suskaičiuoti realią naudą. Be elektros jungties į Vokietiją, jūrinis vėjas būtų brangus ir žalą vartotojams darantis projektas.
Vilniuje miesto gyvenimo centre „Europoje“ atsinaujinęs „Lemon Gym“ kelia čia besikuriančio sporto, grožio ir sveikatingumo „hubo“ kartelę dar aukščiau. Sporto klubų tinklas modernizuoja esamus klubus, atveria naujus ir siūlo paslaugas, kurių iki šiol sporto klubų narystėse nebuvo. Vienas ryškiausių to pavyzdžių – atnaujintas ir dar didesnis „Lemon Gym“ klubas „Europoje“. Per paskutinius kelerius metus į klubo atnaujinimą, praplėtimą, naujų paslaugų įvedimą buvo investuota beveik 400 tūkstančių eurų.
Augant kibernetinių grėsmių skaičiui, didėja poreikis apsaugoti strateginės reikšmės objektus. Vienas iš būdų sustiprinti savo organizacijos sistemų atsparumą – saugumo operacijų centrų (SOC) paslauga, kuria pradėjo naudotis Ignalinos atominė elektrinė. Agnės Pastalienės, „Telia“ kibernetinio saugumo produktų vadovės, teigimu, tinkamas šios paslaugos teikėjo pasirinkimas gali lemti sėkmingą organizacijos veiklos tęstinumą.
Opoziciniai konservatoriai priminė, kad yra sudarę sankcijų vertų beveik keturių dešimčių Baltarusijos aukštų pareigūnų sąrašą.
Diskusijos metu Seimo narys Vytautas Bakas siūlė į rezoliuciją įrašyti nuostatą dėl to, kad A. Lukašenka „galimai yra padaręs nusikaltimus žmoniškumui, kurie turi būti ištirti ir tarptautiniu mastu įvertinti“. Tačiau Seimas balsuodamas apsisprendė, kad pateiktojo rezoliucijos projekto nekoreguos ir patvirtins jį tokį, koks buvo pasiūlytas. Rezoliucijos tekstui pastabų turėjo ir socialdemokratas Algirdas Sysas, bet ir joms nebuvo pritarta.
„Nevilkinkim laiko, priimkime rezoliuciją dar iki ES Vadovų tarybos posėdžio. Taip, rezoliucijos tekstas nėra tobulas, bet mes privalome jau dabar, nevilkindami patvirtinti savo poziciją, kad Europos vadovai ją žinotų, kai posėdžiaus“, – kalbėjo rezoliucijos iniciatorius konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Seime surengtoje diskusijoje apie situaciją Baltarusijoje dalyvavo visų Seime esančių frakcijų atstovai, išskyrus Lenkų rinkimų akcijos narius. Šios partijos atstovas Zbignevas Jedinskis šiomis dienomis liūdnai pagarsėjo pareiškęs, kad represijas ir smurtą naudojantys „Baltarusijos pareigūnai gina šios šalies konstituciją ir tvarką“.
Ruošiasi vykti į Baltarusiją
Grupė Lietuvos parlamentarų susirengė vykti į Baltarusiją susipažinti su situacija vietoje. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas pranešė, kad komitete yra sudaryta darbo grupę, „kuri, vėliau suderinus su Užsienio reikalų ministerija, su kitų komitetų nariais, apsispręstų vykti į Baltarusiją stebėti įvykių“. Darbo grupėje yra po tris valdančiosios koalicijos ir opozicijos narius. Grupei vadovaus Seimo vicepirmininkas, „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas.
Pasak D. Gaižausko, dar anksti kalbėti apie konkrečią darbotvarkę ar tai, kada galėtų būti vykstama į Baltarusiją: „Kol kas labai anksti apie tai kalbėti – turėtume susėsti trijų komitetų nariai ir apsispręsti dėl tos mūsų darbotvarkės, planą, ką mes numatytume daryti, nes iš tiesų kliūčių irgi yra nemažai, nes Baltarusija gali ir neįsileisti, vėliau saviizoliacijos klausimas, ir taip toliau.“
Baltarusijos valdžiai paskelbus, kad A. Lukašenka per prezidento rinkimus surinko 80% balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai, šalyje kilo ir iki šiol tęsiasi tūkstantiniai protestai. Jie malšinami smurtu – sulaikyta apie 7.000 žmonių, sulaikytieji praneša apie kankinimus sulaikymo įstaigose.
