Verslas ir baltarusiška „laisvė“

Europos Sąjungos ministrai, reaguodami į brutalų Baltarusijos valdžios susidorojimą su protestuotojais, sutarė sudaryti sąrašą, kam šioje šalyje bus taikomos naujos sankcijos. Lietuvos, Estijos ir Latvijos vadovai šeštadienį pasmerkė smurtą ir paragino surengti naujus rinkimus. Vakar Aliaksandras Lukašenka valdžios mitinge liejo apmaudą dėl Vakarų valstybių pozicijos, pykčio dozė teko ir Lietuvai. Situacija kaimyninėje šalyje darosi vis labiau įtempta, juolab kad Vladimiras Putinas pažadėjo suteiksiąs „reikiamą paramą“ baltarusiškam kolegai. Nesuspėjama įvykių eiga verčia suklusti ir Lietuvos verslininkus - neatmetama galimybė, kad A. Lukašenkos rūstybė gali smogti verslui, tarp kurio - ir Klaipėdos jūrų uostas.Taip ir neradę alternatyvaus krovinių srauto uostas ir jame dirbančios kompanijos rizikuoja prarasti apie trečdalį visos krovinių apyvartos.

Dėl žmogaus teisių pažeidimų bei smurto prieš taikius ir beginklius piliečius apie sankcijas prabilo ne tik ES ministrai: JAV valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo prieš kelias dienas pareiškė, kad Vašingtonas neatmeta galimybės paskelbti sankcijų Baltarusijai, skelbia BNS. „Dar nenusprendėme, koks būtų tinkamas atsakas, bet galiu pasakyti, kad bendradarbiausime su mūsų draugais europiečiais, su mūsų laisvę mylinčiais draugais, kurie yra lygiai taip pat susirūpinę dėl to, kas įvyko. Norime gerų rezultatų Baltarusijos žmonėms ir imsimės atitinkamų veiksmų“, – teigė valstybės sekretorius.

Kai kurie ekspertai abejoja, ar Baltarusijai bus įvestos ekonominės sankcijos – pasak jų, greičiausiai tai gali būti tikslinės sankcijos, nutaikytos į konkrečius diktatoriškam režimui lojalius politikus, ko, gero neaplenkiant nė paties diktatoriaus. Tačiau net ir tuo atveju su Baltarusija dirbantys verslininkai greičiausiai pajustų, švelniai tariant, ekonominį šaltuką – ne paslaptis, kad verslas šioje šalyje dirba tiek „laisvai“, kiek to nori ir leidžia jų Batka.

Kaip ir tai, kad krovinių srautas į Klaipėdos uostą vienaip ar kitaip priklauso nuo A. Lukašenkos „malonės“. Baltarusija seniau jau yra grasinusi savo krovinius nukreipti iš Lietuvos į kitas šalis. Ir nors šie grasinimai niekuomet nevirto realiais veiksmais, pavojus netekti baltarusiškų krovinių egzistuoja, o alternatyvos šiems kroviniams nėra. Jei sankcijų į kampą įspeistas A. Lukašenka imtųsi atsakomųjų veiksmų, Klaipėdos uostas, jame veikiančios krovos kompanijos ir „Lietuvos geležinkeliai“ tai pajustų gana stipriai: uostas skaičiuoja, kad baltarusiški kroviniai sudaro apie 30% visos krovinių apyvartos. Panaši baltarusiškų krovinių dalis – ir „Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ krepšelyje.

VŽ primena: ES sankcijas Baltarusijai taikė nuo 2004 m. - dėl nedemokratiško režimo ir žmogaus teisių pažeidimų šalyje. Kelionių draudimai, sąskaitų įšaldymo sankcijos buvo nukreiptos prieš A. Lukašenką ir jam artimus žmones, taip pat su gynyba susijusias bendroves. 2016 m. šios sankcijos buvo atšauktos, tačiau 2012 m. Vladimiras Dražinas, tuometinis Baltarusijos ambasadorius Vilniuje, nedviprasmiškai leido suprasti, kad baltarusiai svarsto atsisakyti krovinių tranzito per Klaipėdą.

„Manau, Lietuva supranta sankcijų pasekmes savo ekonomikai. Jei mes šiandien nutrauksime krovinių pervežimą per Klaipėdą, Lietuva praras 7 mlrd. litų. Jei ES eis baltarusiškų prekių atsisakymo užsienio rinkose keliu, kaip tai gali nutikti, tai Baltarusija bus priversta imtis adekvačių priemonių“, – tuomet aiškino V. Dražinas.

Tačiau tiek uostas, tiek „LTG Cargo“ dabar tikisi, kad nepaisant to, kaip klostysis įvykiai Baltarusijoje ir kokios sankcijos bus taikomos, nusvers ekonominiai argumentai ir Baltarusija savo kroviniams gabenti kitų kelių ieškoti nesiims. Visgi įmonės atstovai pripažįsta, kad alternatyvos baltarusiškiems kroviniams bent jau šiuo metu nėra.

Uoste veikiančios krovos kompanijos santykių su Baltarusija ir galimų sankcijų įtakos jų veiklai nekomentuoja ir teigia, kad kalbėti būtų galima, jei kas nors imtųsi realių veiksmų, o kol kas viskas tėra kalbų lygyje. „Mūsų tikslas – išlaikyti investicijų tęstinumą ir stengtis teikti kokybiškas paslaugas klientams. Pradedame pernai Vyriausybės patvirtinto uosto bendrojo plano įgyvendinimą, kuriuo sieksime didesnės uosto paslaugų paklausos diversifikacijos“, – aiškina Artūras Drungilas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius. Pasak jo, pagrindinis argumentas, dėl kurio baltarusiai neturėtų atsisakyti klaipėdiečių paslaugų – logistikos grandinės kaštai bei suteikiamų paslaugų kokybė. „Klaipėdos uoste verslas yra pastatęs specializuotus krovinių terminalus, kurie yra skirti krauti Baltarusijos gamintojų produktus. Sukurta infrastruktūra, uosto ir „Lietuvos geležinkelių“ suteikiamas paslaugų kokybės ir kainos santykis patenkina Baltarusijos eksportuotojų lūkesčius, todėl tikimės išlaikyti ekonominio bendradarbiavimo pagrindus“, – sako pašnekovas. Apie Baltarusijos verslą tenkinančias lietuvių paslaugų kainas ir ekonominį jų patrauklumą kalba ir Egidijus Lazauskas, „LTG Cargo“ generalinis direktorius. Jis sako nepastebintis jokių ženklų, kad tendencijos keistųsi.

Verslininkai tikina aktyviai stebintys situaciją Baltarusijoje, bendraujantys su klientais. VŽ nuomone, tai yra gana rimti argumentai, kaip ir tai, kad lietuviškos krovos kompanijos drauge su Klaipėdos jūrų uostu yra ekonomiškai patrauklūs Balarusijos verslams. Tačiau vis dėlto reikėtų nepamiršyti, kad ir „patrauklumas“, ir „ekonominiai argumentai“ priklauso tik nuo vieno žmogaus Baltarusijoje nuomonės - būtent dabar kaimynų Batka yra visiškai neprognozuojamas, todėl rizikuoti trečdaliu krovinių apyvartos, neturint (ar neieškant?) alternatyvos, nėra nei saugu, nei stabilu.

Komentarai