Švedijoje pandemijos įkarštyje užfiksuotas rekordinis BVP nuosmukis
Švedijos BVP antrąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, traukėsi 8,2%. „Bloomberg“ ekonomistai prognozavo, kad Švedijos BVP antrąjį metų ketvirtį, palyginti su laikotarpiu prieš metus, trauksis 7,4%.
VŽ jau rašė, kad antrąjį metų ketvirtį euro zonos ekonomika, palyginti su pirmuoju metų ketvirčiu, traukėsi 12%. Ispanijoje užfiksuotas rekordinis – 18% nuosmukis. Vokietija taip pat jau yra paskelbusi, kad šalies ekonomika traukėsi labiausiai per pastaruosius 50 metų.
Per patį pandemijos įkarštį antrąjį šių metų ketvirtį Vokietijos BVP susitraukė 10,1%. Kaip paskelbė „destatis“, Vokietijos statistikos biuras, palyginti su laikotarpiu prieš metus, Vokietijos BVP susitraukė 11,7%.
Tai buvo didžiausias Vokietijos ekonomikos susitraukimas nuo 1970 m., kai pradėtas skaičiuoti ketvirtinis BVP. Per praėjusią finansų krizę 2009 m. didžiausias Vokietijos BVP susitraukimas siekė 4,7%.
Geresnius rezultatus Švedijos ekonomikai pavyko pademonstruoti dėl sprendimo neįvesti griežtų ekonominės veiklos ribojimų net ir pandemijos akivaizdoje. Tokia Švedijos strategija sulaukė tiek tarptautinės, tiek vietos mokslininkų kritikos. Šalyje per pandemiją veikė mokyklos, restoranai, barai, sienos liko atviros. Švedija pirmajame metų ketvirtyje buvo viena iš nedaugelio Europos šalių, kuri fiksavo BVP augimą. Švedijos statistikos tarnybos patikslintais duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį šalis sukūrė 0,1% solidesnį nei ankstesnį laikotarpį bendrąjį vidaus produktą.
Pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Švedijos ūkis paaugo 0,4%.
Tiesa, VŽ primena, kad Lietuvos BVP realus pokytis 2020 m. antrąjį ketvirtį – patį pandemijos nulemtų ekonomikos ribojimų įkarštį – pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką buvo neigiamas ir sudarė –5,1%, palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu.
Lyginant su 2019 m. antruoju ketvirčiu, Lietuvos ūkis susitraukė 3,7% – gerokai mažiau, nei prognozavo ekspertai.
Latvijos BVP taip pat traukėsi mažiau negu Švedijos ir antrąjį metų ketvirtį patyrė 7,5% nuosmukį.
VŽ primena, kad Švedijoje dėl pasirinktos strategijos mirtingumo rodiklis nuo COVID-19 infekcijos, tenkantis vienam gyventojui, yra didesnis negu kaimyninėse šalyse, tokiose kaip Norvegija, Danija ar Suomija.
[infogram id="332efbaa-b866-4f62-91a6-c40843d05ebb" prefix="6AL" format="interactive" title="Euro zona_verslo aplinka"]
