Labas rytas, premjere
Nuoširdžiai jaudina tėviškas rūpinimasis ir vaikais, ir pensininkais, ir valstybės tarnyboje darbo valandų neskaičiuojančiais patarėjais, padėjėjais, partijos rėmėjais, tėviškės keliais dulkėtais.
Geradarystė, dosnumas ir dėmesys artimui – ko gero, gražiausi žmogaus bruožai. Tik žavėtumės ir plotume, jei tai būtų daroma, kaip liaudyje sakoma, iš savųjų. Bet čia – milijardiniai kreditai Lietuvai visų mūsų vardu. O juk milijardus, tegul ir pigius, teks atiduoti per ateinančius dešimtmečius, vadinasi, juos reikės kažkaip uždirbti.
Štai čia ir yra ta didžioji galvasopė, kuri, atrodo, kankina tik tuos, kurie žino, kas yra asmeninė atsakomybė ir kaip sunkiai yra uždirbami pinigai. Diduma jų dirba privačiame versle ir iš savo patirties galėtų jums pasakyti, kaip netoliaregiška tokios pandemijos akivaizdoje yra ignoruoti auksinius kiaušinius dedančias vištas. Papjovus jas, antroji premjeravimo kadencija, jeigu tokia pasitaikytų, būtų vaikščiojimas aštriais kadagiais nubarstytais takais su sunkiai pakeliamo svorio skolų maišu.
Jums leidus, grįžkime iš labdaros šventės į gyvenimo realybę pasitelkę jūsų finansų ministro Viliaus Šapokos vakar pateiktą statistiką: valstybės biudžeto pajamos gegužę, preliminariais duomenimis, buvo maždaug 30% mažesnės, nei prognozuota, ir apie 20% (kiek daugiau nei 150 mln. Eur) mažesnės nei 2019-ųjų gegužę. Tai reiškia, kad uždirbame vis mažiau ir metas rimtai susirūpinti verslo skatinimo programa, kuri tik pro jūsų kabineto langą atrodo veiksminga. Oficiali statistika nemeluoja: per 2,5 mėnesio verslą pasiekė vos 7% iš 1,3 mlrd. Eur paramos fondo. Jei ir toliau tokiu tempu – gali nutikti, kad biudžetą reikės pildyti karpant taip dosniai dalytas socialines dotacijas ir pensijas. Juo labiau kad ekonomistų prognozės Lietuvai ir Europai pyragų nežada – Europos Sąjungos BVP nuosmukis gali siekti 8–12%. Kaip tvirtina europarlamentaras Petras Auštrevičius, sveika žiūrėti realybei į akis, nes tokiomis aplinkybėmis sprendimai bus atsakingesni.
[infogram id=“dca9bdda-eae0-482e-be3e-0c542f9bb4d0“ prefix=“ZEl“ format=“interactive“ title=“06 01 invegos panaudotos lėšos 2020-06-01“]
Drįstame pasirodyti nemandagūs, bet vėl lendame į jūsų daržą, kuriame ekonomikai akivaizdžiai skiriama per mažai dėmesio: nuo galimybės teikti paraišką gauti nuomos subsidiją praėjo kone mėnuo, tačiau nuomos subsidijos teikimo rezultatas – apgailėtinas. Karantino išvargintų įmonių sąskaitas iš Vyriausybės pažadėtų 100 mln. Eur kol kas pasiekė vos 280.000 Eur, arba 0,28%! Ir taip yra ne todėl, kad įmonės neatitiktų reikalavimų ar nesuprastų, kaip pildyti paraiškas. O todėl, kad jau keturias savaites neįmanoma prasibrauti pro pačių institucijų sukurtus biurokratinius vijoklius. Patekti į Registrų centrą užtrunka savaitę ir ilgiau, o nunešus šimtus puslapių nuomos sutarčių gali tekti apsisukti atgal; „Invegos“ ir kitų įstaigų sistemos stringa, „nesusikalba“ tarpusavyje, todėl verslininkai net negali baigti pildyti paraiškų – esą jų pateikiama informacija klaidinga.
Kad neatrodytume tušti priekabiautojai, paminėsime ir sektiną pavyzdį apie subsidijas mikroįmonėms – pagal 2019 m. sumokėtą GPM. Nuo gegužės 12 iki 22 d. buvo išmokėta 51,8 mln. Eur – daugiau kaip pusė iš numatytų 100 mln. Eur. Patys verslininkai rinkoje kalba, kad tikrai gavo per 3 dienas nuo paraiškos pateikimo, paprastai ir lengvai. Įdomu, kad kai tik ši priemonė buvo paskelbta, mechanizmas atrodė sudėtingas, nes pinigai eina per 3 institucijas: VMI gauna paraiškas, jas tvirtina Ekonomikos ir inovacijų ministerija, išmoką administruoja mažai žinomas Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras. Vadinasi, kai norima – viskas išeina. Ar ne puiki jums reklama, kuriai nereikia nei Vyriausybės organizuojamų koncertų, nei reklaminių straipsnių pirkimo žiniasklaidoje?
Tiesa, tokią subsidiją gali gauti tik įmonės, be kitų kriterijų, įtrauktos į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, sudaromą VMI. Yra nukentėjusių, bet neįtrauktų – kodėl, premjere, ir joms nepagelbėjus? Taip taip, jos gali pačios prašytis būti įtrauktos į minimą nukentėjusiųjų sąrašą, bet tai papildomas laikas, kol gal ir neliks pinigų...
Pabaigoje šokiruojantys skaičiai apie vieną svarbiausių, ekonomika besirūpinančių valstybės institucijų – Ekonomikos ir inovacijų ministeriją. Šią savaitę „Kauno diena“ pranešė, kad ministerijai trūksta ketvirtadalio darbuotojų – 60,5 iš 233 pareigybių yra laisvos. Ministerija neturi ne tik nuolatinio politinio, bet ir administracijos vadovo – kanclerio, Inovacijų ir pramonės departamento direktoriaus – jo kėdė tuščia jau pusantrų metų, nuo 2018-ųjų gruodžio pabaigos. Taip pat trūksta minėto departamento padalinio Inovacijų politikos skyriaus vedėjo.
Nuo pernai liepos vidurio nėra ir Įmonių teisės skyriaus, nuo lapkričio pabaigos – Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus vedėjų, šį pavasarį laisvos liko Turizmo politikos skyriaus, Strateginių sprendimų paramos grupės vadovų pareigybės.
Ekonomikos ir inovacijų ministro pareigos laisvos nuo praėjusio gruodžio, kai buvęs ministras Virginijus Sinkevičius pradėjo eiti aplinkos eurokomisaro pareigas. Gal čia slypi jūsų ir verslo bendruomenės problemos, kurios gresia peraugti į rimtesnius sunkumus Lietuvai, kai kreditoriai prisuks dosnumo kranelius ir ims išrašinėti sąskaitas už kažkaip panaudotus kreditus...
