Šioje šalyje nėra vietos „Senukams“

Į prekybos tinklo Senukai sprendimą stabdyti atsiskaitymus su tiekėjais nedelsiant sureagavo ir verslo bendruomenė, ir Vyriausybės atstovai. Formuojasi pavojingas precedentas bandymas spręsti savo problemas tiekėjų sąskaita yra žalingas žingsnis, galintis sukurti grandininės reakcijos efektą ekonomikoje.
Primename: Senukai viceprezidento Baltijos šalyse pasirašytame dokumente, kuriuo su VŽ pasidalijo du tarpusavyje nesusiję šaltiniai, tiekėjams pranešama apie stabdomus mokėjimus ir prekių užsakymus. Senukų tiekėjams išsiųstame dokumente nurodoma, kad šis sprendimas grindžiamas nenugalima jėga (force majeure), leidžiančia nesilaikyti sutartyse numatytų įsipareigojimų. Tačiau ekspertai perspėja: Senukų padarytos išvados, kad susiklosčiusią situaciją derėtų vertinti kaip nenugalimą jėgą, gali būti gerokai per ankstyvos. VŽ gavo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rašto, išsiųsto įmonei Kesko Senukai Lithuania, kopiją. Dokumente ministerijos ekspertai teigia, kad pats ekstremaliosios situacijos paskelbimas automatiškai neatleidžia verslo subjektų nuo sutartinių prievolių vykdymo.
Stebint 199899 ir 200809 ekonomines krizes, pastebėjau, kad dalis nukentėjusių yra tikrai nukentėję, dalis garsiai šaukia ir siekia iš to pasipelnyti. Perfrazuojant Senukų lozungais: verslumo dvasia, socialinė atsakomybė ar lietuviškas apsukrumas. Sudėtinga atskirti viena nuo kito, nes įmonės moka puikiai pasiteisinti. Esminis klausimas: kaip greitai išplis šis Nemoku virusas. Įdomu, kiek dar nugludintų ir teisiškai sterilių PR pranešimų gausime iš korporacijų a la Senukai, retoriškai klausia Merkys Saukevičius, UAB Pirkimų sprendimai vadovas.
Neabejotina, kad su problemomis susidurs nemenka dalis įmonių ir joms spręsti bus imamasi įvairių būdų. Tačiau neramu, kad didžiųjų rinkos žaidėjų iniciatyva formuojasi pavojingas ir žalingas precedentas spręsti savo problemas tiekėjų sąskaita jis gali sukelti domino efektą, o tada greitas ir liūdnas pasekmes ekonomikai bus sunku net prognozuoti. Daugiau galių turinčių didžiųjų bendrovių elgesys yra stebimas, o tokio, turinčio dešimtis tūkstančių tiekėjų, juo labiau. Nevykdymas įsipareigojimų tiekėjams per visą tiekimo grandinę labai greitai sukeltų komą visai Lietuvos ekonomikai. Toks Senukų elgesys primena 4 Oskarais apdovanoto filmo Šioje šalyje nėra vietos senukams herojų Mosą, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo artimųjų gerove besirūpinantis asmuo, bet iš tikrųjų tikras gobšuolis, pasirengęs net mirti dėl lagamino pinigų.
Kokių veiksmų reikėtų imtis šioje situacijoje? Vyriausybė: turi labai greitai sukurti mechanizmus, leidžiančius išsaugoti sunkumus patiriančių įmonių gyvastį savotiškų plaučių ventiliavimo aparatų, kad ligonė-bendrovė galėtų išgyventi kritinį ligos etapą. Galbūt valdžia, esant sunkiai situacijai, net galėtų perimti svarbių Lietuvai įmonių valdymą (beveik nacionalizuoti), kaip ketina elgtis prancūzai. Verslas savo ruožtu turėtų aktyviai ieškoti veiklos alternatyvų, kurios leistų bent iš dalies amortizuoti katastrofiškus pandemijos padarinius. Gal motyvacijos verta semtis iš restoranų savininkų, kurie kuria bent minimalias paslaugų grandines (maisto gamyba ir pristatymas dirbančioms bendrovėms, į namus ir pan.), internetinės prekybos greitas vystymas (beje, Senukai turi ir tokią galimybę tik didink apsukas), kaip tai daro prekybos tinklai ir kt., vadinasi, ir pajamų šaltinius.
VŽ nuomone, Senukai ir kiti, kuriems gali kilti panašių taktinių pagundų, turėtų atminti, kad toks kelias yra ne tik netinkamas verslo etikos požiūriu, bet ir amoralus bei griaunantis tarpusavio pasitikėjimą, todėl gali išprovokuoti ir tiekėjus imtis drastiškų atsakomųjų priemonių, pavyzdžiui, kelti bankroto bylas, sutarus nebetiekti prekių ir pan., o tai neabejotinai sukeltų problemų veiklos tęstinumui. Akcininkai privalo imtis skubių kitokių priemonių, pavyzdžiui, nedelsiant parduoti nebūtiną turtą (pastatus, tragikomiškai atrodantį šioje situacijoje keliolika milijonų kainuojantį privatų lėktuvą), įlieti papildomo kapitalo ir pan.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti