Verslas laukia W ir Q įteisinimo, politikai neskuba

Atidavė Seimui pernai

Pernai rudeniop Ūkio ministerija parengė, o Vyriausybė Seimui pateikė Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimų projektus, kurie leistų juridinių asmenų pavadinimus sudaryti užsienio kalba lotyniškais rašmenimis. Vyriausybės nuomone, didesnis raidynas padėtų lietuviškam verslui lengviau įsitvirtinti tarptautinėse rinkose.

„Šie pakeitimai padėtų į eksportą nukreiptam lietuviškam verslui, nes lotyniškais rašmenimis sudaryti bendrovių pavadinimai yra lengviau įsimenami ir suprantami tarptautinėje rinkoje. Vis daugiau įmonių veiklą vykdo ne tik Lietuvoje, todėl lietuvių kalba sudaryti juridinių asmenų pavadinimai yra sunkiau suprantami, nėra atpažįstami užsienyje, taigi, sudaro kliūtis verslo plėtrai kitose šalyse“, – VŽ teigė Virginijus Sinkevičius, ūkio ministras.

Dabar galiojantys įstatymai neleidžia sudaryti įmonių pavadinimų užsienio kalba, išskyrus juridinių asmenų, susijusių su užsienio įmonėmis, pavadinimus.

Komitetai nesužavėti

Nors Seimas dar pernai sutiko, kad Vyriausybės pasiūlyti projektai būtų svarstomi, daugiau kaip metus jie laukė savo eilės parlamentiniuose komitetuose. Dabar vilkinimas tęsiasi, nors svarstymai komitetuose jau vyksta.

Prieš mėnesį po keliuose posėdžiuose vykusių svarstymų Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK) pateikė neigiamą išvadą dėl pasiūlymo lietuviškų juridinių asmenų pavadinimuose įteisinti w ir q. „Manome, kad lietuvių kalboje pakanka išteklių įvairiems pavadinimams sudaryti: galimi tarptautiniai žodžiai, įvairūs dūriniai ir junginiai, dirbtiniai žodžiai, sudaryti su skirtingomis darybos priemonėmis. Tad juridiniai asmenys, veikiantys už Lietuvos ribų, turi galimybę sudaryti pavadinimą ir lotynų kalba“, – aiškino Eugenijus Jovaiša, ŠMK pirmininkas.

Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), vadovaujamas Agnės Širinskienės. Tačiau jis neskuba svarstyti projekto, o jeigu pasvarsto – vis atideda dėl įvairių priežasčių.

Prieš kelias dienas įvykusiame TTK posėdyje p. Širinskienė pareiškė: „Turbūt nieko verslui neatsitiktų, jeigu klausimą atidėtume, surengtume klausymus, papildomas diskusijas, nes klaustukų ir teisinių pastabų tebėra.“

Vėl sugrįš sausį

Komiteto posėdyje dalyvavęs p. Sinkevičius pastebėjo, kad projektas pateiktas beveik prieš pusantrų metų, per tą laiką klausymai jau buvo surengti. „Kas dėl teisinių pastabų, tai jų tėra trys – dvi techninio pobūdžio, o pagal vieną esmingesnę projektą galima gana greitai sutvarkyti ir jam tada įjungti žalią šviesą“, – kalbėjo ūkio ministras.

Verslo organizacijų atstovai atkreipė TTK narių dėmesį, kad pataisa gal ir nėra labai reikšminga, tačiau prisidėtų prie kliūčių verslui šalinimo, o tai pakeltų Lietuvos „Doing Business“ reitingą.

„Labai palaikome šią pataisą, nes užsienyje neretai gana sunkiai suprantami lietuviški firmų pavadinimai. Tai neabejotina kliūtis vystyti verslą“, – sakė Andrius Nikitinas, Verslo konfederacijos vadovas.

„Jeigu mes apsunkiname verslu su pavadinimais, kuriais jis galėtų operuoti užsienyje, tai, žinoma, apsunkiname ir pačią veiklą, įskaitant ir eksporto plėtrą“, – jam antrino Ričardas Sartatavičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos direktorius.

Vis dėlto, TTK nusprendė iki sausio pradžios atidėti pataisų projektų svarstymą. Ponia Širinskienė užsiminė, kad į komiteto posėdį šis klausimas galėtų grįžti sausio 9 d. Esą jeigu TTK pateiks teigiamą išvadą dėl Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso pataisų, jos galėtų būti svarstomos ir galbūt netgi priimtos iki sausio 12 d. pratęstoje Seimo rudens sesijoje.

Tiesa, pripažįstama, kad didesnė tikimybė, jog w ir q įteisinimo lietuviškų firmų pavadinimuose klausimas persikels į kovą prasidedančią Seimo pavasario sesiją arba dar vėlesnį laiką.

Pažadėjo svarstyti, bet žodžio netesėjo

Ūkio ministerija VŽ informavo, kad iš pernai Valstybinei lietuvių kalbos komisijai Registrų centro pateiktų vertinti juridinių asmenų pavadinimų 13% netinkamų juridinių asmenų pavadinimų sudarė ne lietuvių kalbos netinkamai sudaryti dirbtiniai žodžiai. Tarp pateiktų pavyzdžių, kurie pavadinimai nebuvo užregistruoti, nes buvo sudaryti užsienio kalba – „AntiqueStore“, „Royal boxingclub“, „FinWell“, „Equan“ ir t. t.

Š.m. rugsėjo 1 d. duomenimis Juridinių asmenų registre buvo įregistruota daugiau kaip 233.000 juridinių asmenų.

Seime jau ne vienerius metus yra įstrigęs dar vienas su raidynu susijęs klausimas – projektai, kurie leistų vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis. Šis vilkinamas klausimas kelia tam tikrą įtampą pirmiausia Lietuvos ir Lenkijos santykiuose, nes originalios pavardžių rašybos lotyniško pagrindo rašmenimis siekia Lietuvos lenkai ir Varšuvos politikai.

Nors žadėta, kad Asmenvardžių rašybos įstatymo projektas bus svarstomas Seimo rudens sesijoje, to taip ir neįvyko.

Rašyti komentarą