G. Landsbergis aiškinosi teismui dėl pažinties su R. Kurlianskiu 

Į teismo posėdį atvykęs p. Landsbergis patvirtino pažįstantis p. Kurlianskį, taip pat byloje kaltinamus politikus, išskyrus Šarūną Gustainį.

„Aš turėjau tris susitikimus su ponu Kurlianskiu“, – teismui teigė politikas.

Pasak p. Landsbergio, pirmas susitikimas įvyko 2015 metų pavasarį, kai jis buvo išrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku.

Parlamentaro teigimu, susipažįstant su p. Kurlianskiu tarpininkavo viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus, bet susitikime jis nedalyvavo.

Pono Landsbergio pokalbis su p. Kurlianskiu įvyko jo kabinete „MG Baltic“ būstinėje Vilniuje.

„Tai nebuvo draugiškas susitikimas. Man rodos, kad galėjau susidaryti įspūdį, kad pono Kurlianskio nuomonė apie mane nebuvo pozityvi“, – kalbėjo politikas.

Jis teigė negalintis tiksliai nusakyti, kodėl susitikimas nebuvo malonus: „Jeigu mėginčiau dabar atkurti jums žodyną, (...) tai nebūtų tikslu todėl, kad aš neturiu įrašo to pokalbio“.

Seimo narys tvirtino, kad šio susitikimo metu jokių lūkesčių neturėjo, o pokalbio detalių sakė neatsimenantis.

Tvirtina sumokėjęs už pietus

Jo teigimu, kitas susitikimas restorane įvyko 2015 metais, jame dar kaip koncerno atstovas dalyvavo valdybos narys, teisininkas Romanas Raulynaitis.

„Ir tada, ir dabar susitinku su tais žmonėmis, jeigu aš manau, kad tai yra įdomu, reikalinga, neperžengiant etikos ir įstatymų ribų“, – tvirtino p. Landsbergis.

Politikas teigė, kad per susitikimą aptartos politinės aktualijos.

„Gal jūs pasakykite galų gale, kas mokėjo už tuos pietus?“ – replikavo p. Kurlianskis.

„Aš mokėjau“, – jam atsakė p. Landsbergis.

Pasak politiko, trečias susitikimas su p. Kurlianskiu įvyko 2016 metais, artėjant Seimo rinkimams.

Ponas Landsbergis teigė, kad tada susitiko su daugelio žiniasklaidos priemonių atstovais ir pristatė jiems konservatorių rinkimų programą.

„Susitikimų turėjo būti daugiau nei dešimt“, –  tvirtino konservatorių lyderis.

Parlamentaras teigimu, trečio susitikimo metu R. Kurlianskis pareiškė, kad koncernas turi galimybių paremti partiją, tačiau to jis griežtai atsisakė.

Ponas Landsbergis teigė per šį susitikimą pareiškęs, kad žiniasklaidos priemonės turi būti objektyvios.

„Tai buvo iš pokalbio išėjusi abstrakti mintis. Tai nebuvo jokiu būdu implikuojama, kaip prašymas“, – sakė Seimo narys.

Kurlianskis: sakiau, kad galiu paremti

Ponas Kurlianskis penktadienį patvirtino, kad prieš kelerius metus užsiminė apie finansinę paramą konservatorių lyderiui, bet šis jos atsisakęs.

„Kad koncernas galėtų skirti paramą, nepasiūliau, o, kaip fizinis asmuo, jau esu minėjęs, kad galiu remti 30.000–40.000 Eur, tiek mano pajamos leidžia. Aš nepasiūliau, bet pasakiau, kad jeigu reikės, galiu. Bet jis atsisakė“, – žurnalistams Vilniaus apygardos teisme sakė p. Kurlianskis, įpusėjus konservatorių lyderio apklausai.

Jis tvirtino paramą pasiūlęs, nes „partijos yra demokratijos garantas“.

„Šiaip verslininkai yra dešinieji savo matymu. Paprastai dešinieji galvoja apie verslą, kuria jam normalias veikimui sąlygas. Tai natūralus požiūris“, – kalbėjo verslininkas.

Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas tvirtino, kad iš pradžių p. Landsbergiui nesimpatizavo, bet nuomonė pasikeitė po jų susitikimo 2015 metais.

„Aš manau, kad jis yra labai perspektyvus politikas. (...) Aš gi kalbėjau su žmogumi, mačiau, kaip jis galvoja, ir pakeičiau nuomonę“, – teigė p. Kurlianskis.

Ponas Landsbergis per apklausą prokurorams taip pat liudijo, kad p. Kurlianskis buvo užsiminęs apie galimą paramą, bet patvirtino jos atsisakęs.

A. Zuoko apklausą nukėlė

Penktadienį taip pat baigta žiniasklaidos agentūros „PHD Lietuva“ vadovo Daliaus Dulevičiaus apklausa.

Jis aiškinosi dėl „MG Baltic“ valdomos LNK grupės nuolaidos Darbo partijai už politinę reklamą. Šią nuolaidą prokurorai laiko p. Kurlianskio kyšiu buvusiam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui.

Popiet buvo planuojama apklausti Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininką, sostinės tarybos narį Artūrą Zuoką, tačiau jo apklausa „MG Baltic“ byloje nukelta į sausį. Tai nuspręsta padaryti užsitęsus konservatorių lyderio G. Landsbergio apklausai. Ponas Zuokas į teismą bus kviečiamas atvykti sausio 9 dieną.

V. Gapšys prašo teismo panaikinti ribojimus išvykti iš šalies

Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje kaltinamas buvęs „darbietis“  Gapšys penktadienį paprašė Vilniaus apygardos teismo panaikinti prokurorų jam skirtus ribojimus išvykti iš šalies.

„Prašau nevaržyti mano konstitucinių teisių su šeima laisvai pasirinkti savo laisvalaikį, kurio ne tiek daug ir turiu dėl teismo posėdžių, ir darbų“, – posėdyje sakė eksparlamentaras.

Advokatas Saulius Juzukonis teigė, kad p. Gapšys tvarkingai lanko teismo posėdžius ir netrukdo baudžiamajam procesui, o nuo kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – paskyrimo praėjo daugiau nei dveji su puse metų.

Prokuroras Justas Laucius tokiam prašymui prieštaravo.

Jis tvirtino, kad apribojimas išvykti į užsienį p. Gapšiui turi likti, kad buvęs Seimo narys toliau tvarkingai dalyvautų posėdžiuose.

„Iš to, kaip V. Gapšys dabar dalyvauja teismo posėdžiuose, matau, kad ši kardomoji priemonė veikia“, – teigė p. Laucius, tuo sukėlęs teisėjų, kaltinamųjų ir jų advokatų juoką.

Teismas sprendimą dėl kardomosios priemonės naikinimo paskelbs kitą dieną.

Ponas Gapšys kaltinamas ėmęs kyšį iš buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio.

Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas kaltinamas davęs kyšių ir kitiems politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.

Byloje, be p. Kurlianskio ir p. Gapšio, korupcija kaltinami buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas p. Gustainis. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Kaltinimai oficialiai pateikti ir Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.

Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.