Kitąmet pakils pareiginė bazinė alga

Tokį susitarimą pirmadienį Vyriausybės rūmuose, dalyvaujant premjerui Sauliui Skverneliui, pasirašė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ir kai kurios profesinės sąjungos – „Sandrauga“, Profesinių sąjungų konfederacija ir Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga.

Susitarimas numato, kad bazinė alga didės nuo esamų 132,5 Eur iki 134,21 Eur pagal dabartinę mokesčių sistemą arba 173 Eur pagal naująją, t. y. po kitąmet įsigaliosiančios mokesčių konsolidacijos.

Pabrėžiama, kad nuo bazinės algos dydžio priklauso valstybės ir savivaldybių darbuotojų, mokytojų, socialinių darbuotojų, statutinių tarnautojų ir kt. biudžetininkų darbo užmokestis.

Galutinį sprendimą dėl bazinės algos didinimo nuo 2019-ųjų pradžios per artimiausius du mėnesius turės priimti Seimas, svarstantis ateinančių metų biudžeto projektą. Preliminariai skaičiuojama, kad bazinės algos padidinimas iš biudžeto pareikalaus apie 33 mln. Eur.

Be to, dar 16 mln. Eur bus skirta biudžetininkų algų koeficientų pakoregavimui. Tad skaičiuojama, kad kitų metų biudžete viešajame sektoriuje dirbančiųjų atlyginimų padidinimui bus numatyta beveik pusšimtis milijonų eurų.   

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, padidinus bazinį dydį, nuo kitų metų apie 180.000 biudžetininkų algos didėtų nuo 6 iki 42 Eur „į rankas“.

Pareiginės algos bazinį dydį kasmet nustato Seimas, pernai gruodį jis buvo padidintas nuo 130,5 iki 132,5 Eur. Tai buvo pirmasis bazinės algos padidinimas per pastaruosius beveik dešimt metų nuo pat krizės, kai visos valstybės išlaidos buvo gerokai apkarpytos.

Iki 2009 m.pareiginės algos bazinis dydis siekė 141,9 Eur, tačiau dėl krizės buvo sumažintas iki 137,57 Eur, o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. apkarpytas iki 130,33 Eur lygio. 

Statistikos departamento duomenimis, iš biudžetų finansuojamo viešojo sektoriaus darbuotojų priskaičiuotasis darbo užmokesčio vidurkis 2017 m. sudarė 830,3 Eur, privataus sektoriaus – 833,7 Eur. Iš biudžetų finansuojamas viešasis sektorius neapima viešųjų įstaigų ir įmonių, kuriose 50% ar daugiau nuosavybės priklauso valstybei ar savivaldybėms.

Vyriausybės ir dalies profsąjungų atstovų pirmadienį pasirašytoje Nacionalinėje sutartyje taip pat numatoma skirti papildomą vieną atostogų dieną profesinių sąjungų nariams, kuri galės būti išnaudojama per vienerius metus. Be to, jiems galės būti suteikiamos 10 darbo dienų mokymosi atostogos, mokant jo vidutinį darbo užmokestį, arba 20 darbo dienų atostogos, mokant 50% vidutinio darbo užmokesčio.