Seimas po svarstymo pritarė pensijų reformai

Už tokį sprendimą balsavo 66 Seimo narių, prieš buvo 18, susilaikė dar 17. Galutiniam reformos patvirtinimui ketvirtadienį bus rengiamas dar vienas balsavimas.

Pagal reformą numatyta, kad pensijų įmoka būtų mokama darbuotojo ir valstybės biudžeto lėšomis: darbuotojo dalis sudarytų 3%, o valstybės įmoka – 1,5%. Toks pokytis numatytas dėl darbuotojo ir darbdavio mokamų mokesčių sujungimo.

Jeigu reformai bus galutinai pritarta, numatytas automatinis asmenų įtraukimas į pensijų kaupimą, nors įstatymo projekte pats žodis „automatinis“ yra išbrauktas.

Automatiškai į pensijų kaupimą nuo 2019-ųjų pradžios pilnamečiai asmenys iki 40 m. būtų įtraukiami kas trejus metus, tačiau ne daugiau kaip tris kartus. Tokiu būdu į pensijų kaupimą įtraukti dalyviai atsitiktine tvarka po lygiai būtų paskirstomi visoms automatinio įtraukimo dieną veikiančioms pensijų kaupimo bendrovėms. Dalyviai priskiriami tik toms pensijų kaupimo bendrovėms, kurioms per praėjusius 3 metus nebuvo taikytos poveikio priemonės už šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų kaupimo bendrovių veiklą, pažeidimus. 

Asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., iki 2019 m. birželio 30 d. pensijų kaupimo bendrovei galėtų pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba stabdyti pensijų įmokų pervedimą. Taip pat ketinama numatyti galimybę laikinai stabdyti pensijų kaupimą, tačiau šis laikotarpis negali viršyti 12 mėnesių.

Nuo 2020-ųjų numatoma, kad centralizuoti anuitetų tiekėju taps „Sodra“. Šiuo metu pensijų anuitetus platina gyvybės draudimo bendrovės.

Pagal reformą, įtvirtinamos šios pensijų  išmokų rūšys: pensijų anuitetas (įvedant dvi anuitetų rūšis: atidėtąjį ir standartinį), o pensijų anuiteto privalomumo ribą siūloma nustatyti ties 10.000 Eur; vienkartinė pensijų išmoka (kai sukauptas turtas mažesnis nei 3.000 Eur) ir periodinės pensijų išmokos (kai sukauptas turtas nuo 3.000 iki 10.000 Eur).

Pagal pensijų reformą, „Sodros“ pervedimai į antros pakopos fondus bus nutraukti, tačiau 1 procentiniu punktu sumažinus „Sodros“ įmoką ir gyventojų pajamų mokesčio tarifą, gyventojai turės galimybę šiuos pinigus skirti pensijos kaupimui. Todėl pokyčiai nepalies kaupiančiųjų pagal schemą „2+2+2“, nes valstybės skatinamoji įmoka ir toliau sudarys 2% nuo vidutinio darbo užmokesčio, o jie patys pridės 4%.

Tačiau tiems, kurie pensijų fonduose šiuo metu kaupia tik 2% „Sodros“ mokamą įmoką arba nedalyvauja kaupime, numatomas terminas per penkerius metus pasiekti „4+2“ schemos įmokoms. Šiuo metu pensijas kaupia daugiau nei 1 mln. šalies gyventojų.

Anksčiau valstybė įstatymuose buvo įsipareigojusi nuo 2020-ųjų į antrosios pakopos dalyviams mokėti 3,5% įmoką, tačiau to dabar atsisakoma.

Reformos projekte numatyta mažinti atskaitymus iš pensijų turto pensijų kaupimo bendrovėms: 2019 m. jie siektų 0,8%, metais vėliau – 0,65%, 2021-aisiais – 0,5% pensijų fonde dalyvio sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės. 

Kritikavo automatinį įtraukimą

Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas kalbėjo, kad ši reforma padės sustiprinti antrąją pensijų pakopą, tačiau tai bus pasiekta ne „Sodros“ sąskaita.

„Esminiai šios reformos komponentai yra antrosios pakopos sustiprinimas, kad ji taptų pensijų sistema, labiau finansuojama privačiais ištekliais“, – teigė politikas. Jis akcentavo, kad turi baigtis „vienkartinių išmokų epopėja“.

Opozicijos atstovai daugiausiai kritikavo automatinio įtraukimo principą. Konservatorė Gintarė Skaistė teigė, kad automatinis įtraukimas galimai prieštarauja ne tik Civiliniam kodeksui, bet ir Konstitucijai. Apie užprogramuotus teisinius konfliktus kalbėjo ir konservatorius Rimantas Jonas Dagys.

„Išbraukė „automatiškai“, bet esmė liko ta pati. Jos autoriai taip ir nepasakė, kodėl priimant į fondą sutarties nereikia, bet išstoti – reikia“, – teigė socialdemokratas Algirdas Sysas. 

Jis akcentavo, kad po reformos „Sodros“ pajamos mažės, o tai reiškia, kad didesnių pensijų ateityje nebus.

Kritikuoja Konkurencijos taryba

VŽ jau rašė, kad Konkurencijos tarybos nuomone, Pensijų kaupimo įstatymas, kuriame numatytas pensijų anuitetų mokėjimo funkcijos perdavimas išimtinai „Sodrai“, nusižengia konkurencijos principams. Į ją birželio pradžioje kreipėsi Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija.

Tarybos penktadienį pateiktoje išvadoje pažymima, jog įstatymo projekte nėra aiškiai pagrindžiama, kodėl pensijų anuitetų mokėjimo funkciją būtina perduoti „Sodrai“. Toks sprendimas iš srities visiškai eliminuotų privačias bendroves, mat valstybė negali teikti paslaugų, kurias jau siūlo verslas. Maža to, atkreipiamas dėmesys, kad būtent konkurencija, kurią visiškai sunaikintų įstatymas, yra esminė sąlyga, užtikrinanti kokybiškų paslaugų pasiūlą.

Išvadoje teigiama, jog dėl to visų pirma nukentėtų šalies piliečiai. Įstatymo projektas vertinamas kaip varžantis vartotojų teisę laisvai priimti sprendimą dėl pensijos kaupimo bei disponavimo savo pajamomis, o tai kelia abejonių dėl tokių veiksmų proporcingumo siekiamiems tikslams. 

Rašte konstatuojama, jog įstatymo projektą ruošusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neįvertino galimo jo poveikio tiek šiuo metu veikiantiems rinkos dalyviams, tiek vartotojams. Esą siekiant išvengti susidariusios situacijos, derėjo atidžiai įvertinti galimą įstatymo poveikį konkurencinei aplinkai ir pasirinkti tinkamiausias sprendimų alternatyvas.

Anuitetų mokėjimo funkcijos perdavimą išimtinai „Sodrai“ yra palaiminęs ir Lietuvos bankas, kuriam pasiūlyta pensijų reforma tiko, o pastabų turėta tik mokesčių reformai.