Valdančiųjų dovana profsąjungoms – jos bus prilygintos partijoms
Penktadienį Seimas daugiausiai valdančiųjų balsais po svarstymo pritarė Gyventojų pajamų mokesčio bei Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms, numatančioms, kad profesinėms sąjungoms galima kasmet pervesti po 1% nuo savo sumokėto GPM.
Šiuo metu gyventojai 2% sumokėto GPM gali skirti įvairiems labdaros ir paramos gavėjams, įskaitant ir profsąjungas, o dar 1% – politinėms partijoms. Jei Seimas kitą savaitę balsuos dėl naujos įstatyminės iniciatyvos priėmimo, profesinės sąjungos bus išskirtos iš paramos gavėjų, bet joms bus galima atskirai skirti šimtąją dalį savo sumokėto GPM. Tokiu atveju bendra paramai skiriamų lėšų suma išaugs iki 4% GPM.
Opozicija apkaltino valdančiąją koaliciją, kad tokiu įstatymu yra, pasak konservatoriaus Jurgio Razmos, „faktiškai paperkamos profsąjungos, kad jos mažiau protestuotų dėl valdžios priimamų sprendimų“.
Grupė opozicijai priklausančių Seimo narių pasiūlė panaikinti išimtinę nuostatą dėl 1% GPM pervedimo atskirai profsąjungoms, kaip „diskriminacinę tiek labdaros ir paramos organizacijų, tiek ir politinių partijų atžvilgiu“. Tačiau Seimas balsų dauguma atmetė tokį siūlymą.
70 parlamentarų buvo už tai, kad pateiktoms pataisoms būtų pritarta po svarstymo, 4 buvo prieš, susilaikė 19 Seimo narių.
Kitą savaitę numatoma galutinai balsuoti dėl šio pasiūlymo priėmimo. Jeigu projektas bus priimtas ir jį pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė, naujasis įstatymas įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d., tad jau kitąmet deklaruojant pajamas bus galima 2% GPM pervesti paramos gavėjams ir po 1% – partijoms bei profsąjungoms.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė yra teigusi, kad „atskira parama yra būtina“: „Ne paslaptis, kad tie žmonės, kurie skiria 2% paramą, dažniausiai turi vaikus, kurie vaikšto į darželį, mokyklą arba yra kažkokiuose būreliuose. Reikia būti teisingiems, sąžiningiems ir pasakyti, kad visos tos įstaigos priverstinai renka tą procentą, todėl profesinės sąjungos didžiosios dalies tų pinigų netenka.“
Todėl, anot jos, profesinės sąjungos sutinka atsisakyti galimybės gauti 2% paramos, dėl kurios turi konkuruoti su kitais gavėjais, į galimybę gauti tik joms skirtą 1% paramos dalį.
Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas, tuo tarpu kritikavo iniciatyvą.
„2% nėra vienintelis profesinių sąjungų finansavimo šaltinis, jos turi kitų ir kitų galimybių, kuriomis kitos nevyriausybinės organizacijos negali pasinaudoti“, – p. Šilėnas.
Pagal dabar galiojančią tvarką gyventojai profsąjungoms per metus skiria apie 200.000 Eur paramos. Finansų ministerija prognozuoja, kad pasikeitus tvarkai, didelių pasikeitimų neturėtų būti.
