Naujajame ES biudžete – daugiau lėšų IAE uždarymui

Pirminiai neformalūs pasvarstymai buvo kuklesni

Trečiadienį Europos Komisijos (EK) paskelbtame naujajame ES ilgamečio biudžeto projekte IAE uždarymui per septynerius metus numatyta 552 mln. Eur (vertinant einamosiomis kainomis, t. y. įskaitant ir infliaciją). Skaičiuojant šių metų kainomis ir be infliacijos rodiklio šis suma siektų 490 mln. Eur.

Tai yra gerokai daugiau, nei tikėjosi Lietuva. Be to, tai daugiau, nei einamosiomis kainomis IAE uždarymo projektui ES skiria dabartinėje septynmetėje finansinėje perspektyvoje – 450 mln. Eur.

EK paskelbtame pirminiame biudžetiniame pasiūlyme numatyta, kad IAE uždarymui pinigai būtų skirti atskira eilute, kai tuo tarpu Bulgarijoje ir Slovakijoje veikusių branduolinių jėgainių uždarymui skirtos lėšos projekte susumuotos į vieną bendrą eilutę.

VŽ rašė, kad EK jau anksčiau siūlė, jog IAE uždarymo projektas gautų atskirą biudžeto eilutę tolesnėje ES finansinėje perspektyvoje. Tai yra Lietuvai palankesnis finansavimo būdas nei kiti Briuselyje skambėję pasiūlymai. Atskira išlaidų eilutė ES biudžete reiškia, kad branduolinės jėgainės uždarymo projektui nereikės dėl finansavimo varžytis su kitais projektais, kartu kiti projektai nenukentės dėl vykdomo Ignalinos AE uždarymo.

Atskira išlaidų eilutė ES biudžete reiškia, kad branduolinės jėgainės uždarymo projektui nereikės dėl finansavimo varžytis su kitais projektais, kartu kiti projektai nenukentės dėl vykdomo IAE uždarymo.

Neoficialiomis žiniomis, ES anksčiau buvo nusiteikusi šiam tikslui skirti iki 370 mln. Eur.

Dabartinis kur kas palankesnis Lietuvai siūlymas, diplomatinių šaltinių teigimu, jau vargu ar bus sumažintas net ir per tarpvalstybines derybas dėl viso ilgamečio biudžeto. Apie tai, kad ES skirs pakankamas lėšas IAE uždarymui buvo užtikrinęs ir vasarį į Vilnių atvykęs Jeanas Claude‘as Junckeris, EK pirmininkas.

Sveikino išskyrimą į atskirą eilutę

Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį dar nebuvo detaliai susipažinęs su naujuoju EK finansiniu pasiūlymu, tačiau atkreipė dėmesį, kad IAE uždarymo finansavimo išskyrimas į atskirą eilutę yra sveikintinas dalykas: „Svarus dalykas, kad turime atskirą eilutę IAE uždarymui.“

„EK pateiktas siūlymas yra ilgo kelio pradžia, tačiau tai suteikia tvirtą ir gerą startinę poziciją deryboms dėl tolesnio IAE uždarymo finansavimo su ES valstybėmis narėmis ir Europos Parlamentu“, – trečiadienį pareiškė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Pasak jo, pradėjus derybas dėl dabartinės 2014–2020 m. finansinės perspektyvos, EK pirminis siūlymas buvo IAE uždarymui skirti tik 229 mln. Eur. Tuomet Lietuva prašė 770 mln. Eur. Po intensyvių derybų IAE eksploatavimo nutraukimui 2014–2020 m. buvo skirta 450 mln. Eur – du kartus daugiau nei iš pradžių siūlė EK.

Dabar skaičiuojamas ES finansavimo poreikis IAE uždarymo darbams 2021–2027 m. – 780 mln. Eur. Ši suma pagrįsta 2014 m. patvirtintu ir su EK suderintu Galutiniu IAE eksploatavimo nutraukimo planu.

Kaip VŽ informavo energetikos ministerija, šiuo metu IAE uždarymui jau išleista 1,1 mlrd. Eur europinės paramos ir 165 mln. Eur Lietuvos biudžeto lėšų. Tai reiškia, kad ES paramos intensyvumas IAE ligšioliniu laikotarpiu siekė beveik 87%.

Pernai Vyriausybė priėmė sprendimą, kad Lietuva nacionalinio biudžeto lėšomis finansuos ne mažiau 14% projekto išlaidų iki projekto pabaigos. Ji šiuo metu planuojama 2038 m., 9-eriais metais vėliau, nei tikėtasi iš pradžių, kai planuota darbus baigti 2029 m. Grafikas buvo pavėlintas 2014 m.

Kiti konkretūs skaičiai – vėliau

Kitos biudžeto detalės apie kiekvieną atskirą ES valstybę turėtų būti paskelbtos maždaug po mėnesio – gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje. Tuomet ir paaiškės, kokią bendrą ES paramos apimtį siūloma skirti Lietuvai 2021–2027 m. laikotarpiu.

Iš trečiadienį paskelbto pirminio EK apibendrintojo pasiūlymo aišku, kad mažės sanglaudos politikos fondai: visos ES mastu vidutiniškai apie 7%, tačiau Lietuvos ir kitų mažiau išsivysčiusių Bendrijos valstybių atžvilgiu mažėjimas gali būti ir iki penktadalio.

Be to, panašu, apie 5% sumažės ir bendras žemės ūkiui skiriamų lėšų kapšas, bet, kaip tikisi Lietuvos diplomatai, šis mažėjimas greičiausiai nepalies mūsų šalies, nes bus atliekamas tiesioginių išmokų Vakarų žemdirbiams proporcingo sumažinimo sąskaita. Nauja žemės ūkio finansavimo formulė leis tikėtis, kad jau 2021 m. Lietuva bei kitos Rytų ir Vidurio Europos šalys visiškai priartės prie Vakarų pagal tiesiogines išmokas žemdirbiams, nes dabar rytinėje ES dalyje jos tesiekia 75% Vakarų ūkininkams skiriamų išmokų lygio.

Lietuvos valdžios atstovai tikisi, kad struktūrinių fondų bendrosios apimties sumažėjimas nesutrukdys EK skirti pakankamas lėšas svarbiausiems Lietuvoje vykdomiems projektams – europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybos ir elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarais projektui.

„Ruošiamės mažėjančioms pajamoms, reikia tik dabar pasižiūrėti kokios srityse ir kokiose eilutėse koks tas mažėjimas bus, kol kas sunku kalbėti. Padarėme viską, kad tas mažėjimas kuo mažiau priklausytų nuo mūsų bendrojo vidaus produkto augimo ir vidurkio, nes tą mes pasiekėme dėka sostinės Vilniaus. Dabar vyks intensyvios derybos, kad mes galėtume užsitikrinti pirmiausiai tą finansavimą, kuris mums yra strategiškai svarbus: IAE atskira eilutė, transporto infrastruktūra ir t. t.“, – trečiadienį pareiškė p. Skvernelis.

Dabartinė EK tikisi, kad dėl maždaug 1,2 trilijono Eur apimties bendrojo ES 2021–2027 m. biudžeto bus susitarta dar iki kitąmet įvyksiančių naujojo Europos Parlamento rinkimų. Tačiau daugelis diplomatų skeptiškai vertina tokius planus, tvirtindami, kad derybos užtruks kiek ilgiau ir užsitęs tikriausiai iki bent 2019-ųjų pabaigos.