Tikintis investicijų Šventosios uostas atiduodamas Palangai
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje buvo pritarta įstatymų projektams, numatantiems Šventosios uosto statuso ir valdymo pertvarkymą. Projektai atiduoti Seimui priimti.
Šiuo metu galiojančiuose įstatymuose numatyta, kad Šventosios jūrų uostas yra valstybinis, jo teritorija, akvatorija ir visa turima infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė, o jo steigėja yra Vyriausybė. Šventosios valstybinį jūrų uostą valdo valstybės įmonė „Šventosios uosto direkcija“, kuriai pavestas funkcijas vykdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Seimui siūlomais projektais numatyta, kad Šventosios uostas praranda valstybinį statusą, jo „žemę, akvatoriją, ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdytų, naudotų ir ja disponuotų Palangos miesto savivaldybė“. Ši savivaldybė tvirtintų Šventosios uosto naudojimo ir laivybos taisykles.
„Atsisakoma nepagrįstų išlygų, kada Šventosios jūrų uosto žemė gali būti išnuomojama ne konkurso tvarka, t. y. atsisakoma nuostatų, kad minimo uosto žemė gali būti išnuomojama pirmumo tvarka juridiniams asmenims, kurie joje įsigijo statinius“, – teigiama Vyriausybės priimtojo nutarimo aiškinamajame rašte.
Taip pat atsisakoma Šventosios uosto rezervinių teritorijų reglamentavimo.
Rokas Masiulis, susisiekimo ministras, aiškino, kad naujieji įstatymai yra reikalingi, siekiant ieškoti būdų pritraukti investuotojus į Šventosios uostą, nes esą „kažką reikia daryti“.
Kita vertus, Susisiekimo ministerija atkreipė dėmesį, kad atsižvelgus į tai, kad Šventosios uosto žemė, akvatorija ir infrastruktūra yra ir išliks Lietuvos valstybės turtas, priėmus naująjį įstatymą, „išlieka rizika, kad Šventosios jūrų uosto infrastruktūrai statyti, jai registruoti valstybės vardu ir išlaikyti reikės skirti valstybės biudžeto lėšų, nes tikėtina, kad iš Šventosios uosto veiklos gaunamų pajamų neužteks jo funkcijoms užtikrinti, taip pat Palangos savivaldybė negalės subnuomoti turto uosto naudotojams“.
Seimo prašoma šiuos Vyriausybės teikiamus projektus patvirtinti ypatingos skubos tvarka.
Išgilintas ir išvalytas Šventosios uostas jau buvo atidarytas 2011 m. birželį, tačiau veikė vos kelias dienas, nes įplaukos kanalas vėl buvo užneštas smėliu. Pripažinta, jog buvo padaryta klaida, kad uostas gilintas neatstatant molų, todėl šįkart atstatymo darbus numatyta pradėti būtent nuo molų statybos. Šventosios uoste iki 2015 m. buvo atlikta darbų už 2,45 mln. Eur, iš kurių 1,84 mln. Eur – Europos Sąjungos lėšos.
Tačiau uostas iki šiol merdėja, jo dugnas vėl užsinešė smėliu ir dumblu. Todėl dabar ieškoma lankstesnių galimybių pritraukti investuotojus į uosto gilinimą ir jo paruošimą bent žvejų naudojimui ir rekreacijai, pvz., jūrinių jachtų prisišvartavimui.
„Šventosios uosto atstatymo projekte svarbiausia – įrengti šiuolaikišką, patogią priekrantės žvejams infrastruktūrą ir sukurti turistų traukos centrą. Planuojami pokyčiai turės keleriopą naudą: administruoti uostą savivaldos institucijai bus paprasčiau, uosto atstatymui bus galima panaudoti ES lėšas“, – apie trečiadienį priimtuosius teisės aktus pranešė Vyriausybė.
