Antanas Kulakauskas: valstybė neišvengiamai augs ir keisis

Publikuota: 2018-02-16
Istorikas Antanas Kulakauskas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Istorikas Antanas Kulakauskas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Tarpukariu gimusioje modernioje Lietuvoje pristigome demokratijos, bet įtvirtinome tautinę valstybę, daliai šiuolaikinės visuomenės sovietmetis tebekelia nostalgiją, bet vargu ar būtų daug norinčių į jį grįžti, nepasitikėjimas partine sistema nulemtas ir nusivylimo dėl išsikerojusios korupcijos, teigia Antanas Kulakauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojas.

Absoliutizmo laikų posakį „Valstybė – tai aš“ demokratinių respublikų sąlygomis pakeitė „Valstybė – tai mes“. Ar kalbėdami tiek apie tarpukario Lietuvą, tiek apie šiuolaikinę visuomenę jau galime konstatuoti, kad iš tiesų ši „valstybė esame mes“?

Toks suvokimas ir to įtvirtinimas visuomenėje yra idealas. Lietuvoje iki jo realizavimo dar turbūt toloka.

Kita vertus, nelabai ir suvokiame, kas tai yra. Nes pilietiškumas Lietuvoje tebėra ugdomas labiau pagal individualistinį valstybės suvokimo šūkį. Tai yra iš principo neteisinga. Nes mūsų valstybė turi būti pirmiausia „mes visi“, tai, be kita ko, reiškia ir mokėjimą susitarti su kitu dėl bendrų valstybės reikalų.

O individualistinis „aš“, net jeigu ir apvelkamas tokiu demokratiškumo šydu, vis vien reiškia tai, kad valstybė yra tik tokia, kokią aš ją asmeniškai suvokiu ir suprantu, o jeigu kas nors daro ir supranta kitaip, tada tai negera valstybė, ne mano valstybė.

Juk tikram demokratui nevalia laikytis principo „Valstybė – tai aš“. Jis turi ginti idėją „Valstybė – tai mes“.

Ko gero, iš visų pasaulio valstybių arčiausiai tokio idealo yra Suomija.

Ne „visuotinių referendumų karalystė“ Šveicarija?

Ji, be abejo, taip pat labai netoli idealo. Yra daromi tokie valstybės tvarumo indeksai. Tuose valstybės demokratiškumo, išsivystymo, korupcijos lygio ir dar daugelį kitų rodiklių parodančiuose indeksuose jau pastaruosius 15 metų pirmauja Suomija. Vadinasi, galime sakyti, kad būtent šioje Šiaurės Europos šalyje demokratijos ir idėjos „Valstybė – tai mes“ suvokimas yra bene aukščiausias. Šveicarija priklauso pirmajam penketukui.

Lietuva šiame indekse užima 37 vietą. Tai ne taip jau blogai, bet tikrai yra dar kur pasitempti visai visuomenei.

Taigi susivokimo čia dar nelabai teturime. Dar mokomės ir ieškome.

Šimto metų, padalytų į dvi lygias laisvės ir nelaisvės dalis, tam nepakako? Bet juk esame istorijos vėtyti ir mėtyti. Kodėl tada šios patirties nepakako ir vis dar mokomės?

Tai kad, ko gero, būtent tas vėtymas nepadėjo mums stabilizuotis savo susivokimu. Juk, pvz., Lietuvoje tebėra gana gajus ir stiprus autoritarinio šeimininko, stiprios rankos ilgesys. Menkokas suvokimas, kad ne valdžia, ne tas šeimininkas viską padarys už mane, o pačiam reikia dėti pastangas.

Štai, tarkime, tarpukario Lietuva. Tuomet faktiškai tik 6–7 metus pagyventa santykinai demokratiškai – iki 1926 m. gruodžio 17-osios perversmo. Paskui atėjo stiprios rankos valdžia, kuri – nereikia slėpti – padarė ir klaidų. Jos lėmė menką pasipriešinimą visuomenėje 1938–1940 m. įvykiams, kai Lietuvai pasipylė ultimatumų kruša, imta atplėšti teritorijas, o galop ir ji pati prarado nepriklausomybę.

Ir tik pokariu, kai jau buvome patyrę 1940–1941 m. sovietų okupacijos pradžios pasekmes, Lietuvoje kilo stiprus partizaninis pasipriešinimas. Pagaliau susivokta, kad anos stiprios rankos pakeitimas šia stipria ranka gali atvesti ir prie tautos sunaikinimo. Tiesa, tuomet jėgos buvo nelygios ir geopolitinė padėtis susiklostė tokia, kad teko kelis dešimtmečius įšaldyti aktyvią kovą už laisvę.

O kodėl, nepaisant tarpukario Lietuvos ir sovietinės okupacijos patirties, nemenka dalis dabartinės visuomenės vis dar ilgisi stiprios rankos?

Visas kompleksas priežasčių. Nusivylimas demokratija, korupcija, partijų rietenomis, nostalgija sovietmečio jaunystės, sovietmečio aplinka ir tų laikų išauklėjimas bei išsilavinimas, pereinamojo laikotarpio į nepriklausomą gyvenimą praradimai ir didžiuliai sunkumai. Visa tai gimdo gana natūralų bent dalies visuomenės, ypač vyresnės, norą, kad rastųsi menamas šeimininkas, kuris pasirūpintų visais sunkiai besiverčiančiais.

Toks tas lietuviškas charakteris? Trūksta kantrybės, racionalumo ir pragmatiškumo?

Tai irgi. Reikia pripažinti, kad dėl istorinių aplinkybių turime kiek mažiau pragmatiško išskaičiavimo nei kaimynai latviai ir estai. Tikriausiai tai susiję ir su religija – protestantai labiau racionalūs nei katalikai. Mes labiau romantiški nei pragmatiški. Ir kiek labiau radikalūs, linkę viską piešti viena aiškia spalva, nepripažinti atspalvių.

Ar derėtų idealizuoti tarpukario Lietuvą, jei ji turėjo trūkumų, pvz., buvo užgniaužta demokratija?

Labiau taip nei ne. Pirmiausia, vienas didžiausių ir svarbiausių to laikotarpio pasiekimų buvo tas, kad per dvidešimtmetį pagaliau susikūrė politinė tauta. Anksčiau to nebuvo. Buvo tik Rusijos imperijos nacionalinė mažuma, o dar anksčiau – bajorų valstybė.

O dėl demokratijos tais laikais trūkumo – nepamirškime, kad nei demokratija nereiškia šimtaprocentinės laisvės, nei autokratija – šimtaprocentinės nelaisvės. Tam tikros laisvės ribos egzistavo. 1926–1940 m. turėjome palyginti švelnią autokratiją, kai aplink siautėjo tikrai griežtos diktatūros – bolševikinė, nacių, fašistų.

Ar viena iš didžiausių sėkmių tarpukario Lietuvoje laikytina žemės reforma?

Be abejo. Norinčiai išsilaikyti Lietuvai labai reikėjo žemės reformos. Pramonės Lietuvoje po Pirmojo pasaulinio karo faktiškai nebuvo. O daugiau kaip pusę žemės valdė dvarininkai, iš jų apie 80% buvo už Lenkiją. Todėl norint išlaikyti lietuviškumą ir vystyti tautinę valstybę, o ne ištirpdyti Lietuvos Lenkijoje, derėjo imtis žemės reformos. Ir ji gana greitai bei veiksmingai buvo įvykdyta.

Politinių laisvių tais laikais daug nebuvo, o ekonominės laisvės indeksą galime išvesti?

Lietuvoje turėjome tiek ekonominės laisvės, kiek tuomet buvo ir likusioje Europoje. Gal tik artėjant Antrajam pasauliniam karui labiau sustiprėjo valstybės vaidmuo reguliuojant ekonomiką. Tačiau tai buvo padiktuota siekio sutvarkyti kai kuriuos socialinės lygybės reikalus.

Sovietiniais laikais socialinės lygybės gal buvo dar daugiau? Būtent todėl dalis visuomenės tą laikotarpį idealizuoja ir jo ilgisi?

Čia galime konstatuoti tam tikrą prieštaravimą. Jeigu tie laikai, ta santvarka, visas to laikotarpio gyvenimo būdas ir tvarka būtų dabar staiga grąžinti, po metų ar dvejų tikrai jos atžvilgiu kiltų tokia neapykanta, kokios nebuvo tada, kai jos pagaliau atsikratėme.

Žmonės ne visada deramai įvertina, ką tuo momentu turi, – mūsų atveju pasirinkimo, judėjimo po visą pasaulį laisvę, galimybę kitur ieškotis socialinio teisingumo ir socialinių garantijų, gerovės, jeigu manome, kad čia to nėra. Sovietiniais laikais tokios galimybės nebuvo. Kaip sakoma, virėme savo sultyse ir neturėjome pasirinkimo.

Tarpukario ir dabartinė Lietuva bent kiek panašios?

Abu kartai, kai iškovojome nepriklausomybę, yra beveik tapatūs istorinės eigos ir aplinkybių atžvilgiu – ir 1918–1920, ir 1988–1991 m. Abu kartus laisva valstybė atsirado palankiomis istorinėmis ir geopolitinėmis aplinkybėmis. Tik tiek, kad XX a. pabaigoje jau ir patys gerokai prisidėjome prie tų aplinkybių kūrimo, nes griovėme Sovietų Sąjungą ir komunizmą. Skirtingai nuo 1918-ųjų, kai, galima sakyti, nuo Lietuvos niekas nepriklausė ir kai tiesiog meistriškai pasinaudojome susidariusiomis palankiomis aplinkybėmis.

„Tada“ ir „dabar“ nesiskiria tik tuo, kad esame nepriklausomi ir orientuojamės į Vakarus. O visa kita smarkiai skiriasi – ir situacija daugelyje sričių šalies viduje, ir padėtis aplink Lietuvą. Esminis skirtumas – esame Europos Sąjungos ir NATO nariai. Tai smarkiai pakeitė mūsų valstybingumo padėtį.

Į gera ar į bloga?

Atsakymas – akivaizdus: juk dabar esame įvairiomis prasmėmis saugesni, turime aiškų vakarietišką plėtros vektorių ir, nors lėtai, vis labiau integruojamės į Vakarus, turime demokratinio pasirinkimo laisvę, laisvus rinkimus. Tiesa, trūksta pasitikėjimo partine demokratija ir realios savivaldos. Bet visa tai turbūt keisis vystantis pačiai valstybei.

Kaip sakė Valdas Adamkus, pirmą kartą tapdamas prezidentu: „Lietuva augs, ji privalo augti. Kartu su ja augsime ir mes.“ Sutinkate?

Žingsnis po žingsnio augsime. Ir kartu su visu pasauliu keisimės. Susidurdami su problemomis, su iššūkiais. Bet judėsime priekin, net neabejoju.

Žvelgti 100 ar net ir 50 metų į priekį turbūt būtų pernelyg sudėtinga. Bet, tarkime, po 20–30 metų, kai Vasario 16-ajai jau bus 120 ar 130 metų, jūs įsivaizduojate Lietuvą tokią pačią kaip Švedija?

Ne. Pirmiausia, vienas Dievas težino, kokios per artimiausią dvidešimtmetį bus perturbacijos, kokie sukrėtimai. Antra, mes judame į priekį, bet ir Vakarai juk nestovi vietoje.

Ir pagaliau – nors nuolat vakarėjame, nacionalinis identitetas ir nacionaliniai ypatumai, o ir geopolitiniai ypatumai išlieka. Jų taip paprastai nesuniveliuosi. Todėl nėra galimybių prognozuoti, kad Lietuva per artimiausius 30 metų taps tokia pati kaip Švedija, Belgija, Ispanija ar Portugalija. Nes Lietuva išliks Lietuva.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuva Jungtinėse Tautose palaikė pabėgėlių paktą 1

Pirmadienį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimtas pabėgėlių paktas.

Verslo aplinka
2018.12.17
Daugiau Lietuvos gyventojų norėtų, kad šalyje liktų vasaros laikas 4

Daugiau Lietuvos gyventojų norėtų, kad Europos Sąjungoje (ES) atsisakius kasmetinio laiko sukiojimo šalyje...

Verslo aplinka
2018.12.17
Šiaulių savivaldybėje tęsiasi atleidimų banga

Šiaulių m. savivaldybės meras pasirašė potvarkį dėl Marijaus Veličkos, administracijos direktoriaus...

Verslo aplinka
2018.12.17
Kultūros ministerija – prieš R. Karbauskio pataisą dėl LRT valdymo

Kultūros ministerija prieštarauja valdančiųjų „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio inicijuotai...

Rinkodara
2018.12.17
Laukiant „Sodros“ vadovo konkurso pasirašytas šio fondo biudžetas 1

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė praėjusią savaitę Seimo priimtą „Sodros“ biudžetą, siekiantį daugiau...

Verslo aplinka
2018.12.17
Italija pasidavė EK spaudimui ir koreguoja savo biudžeto planą 4

Giuseppe Conte, Italijos premjeras, įtikino šalies populistų koalicinės vyriausybės lyderius pateikti Europos...

Verslo aplinka
2018.12.17
Kandidatas į kultūros ministrus nekomentuoja pirmtakės atleidimo  

Į kultūros ministrus siūlomas literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas nelinkęs komentuoti savo pirmtakės...

Verslo aplinka
2018.12.17
Naujasis Europos e. ryšių kodeksas: „gigabitinis“ ryšys visiems

Pirmadienį paskelbtas naujasis Europos elektroninių ryšių kodeksas, kuris įsigalioja nuo gruodžio 20 d. Juo...

Technologijos
2018.12.17
Į kultūros ministrus pasiūlytas M. Kvietkauskas 10

Literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas, buvęs Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius,...

Verslo aplinka
2018.12.17
Baltijos šalių premjerai sutarė dėl bendros laiko juostos, jei bus atsisakyta laikrodžių sukiojimo

Baltijos šalių premjerai Vilniuje sutarė išlaikyti bendrą laiko juostą, kai Europos Sąjunga (ES) atsisakys...

Verslo aplinka
2018.12.17
Už 44.000 Eur į Lietuvą kvies atvykti išlaidžius kinų turistus Premium

Turizmo departamentas Lietuvą intensyviau reklamuos Kinijos socialiniuose tinkluose. Departamento atstovai...

Rinkodara
2018.12.17
Kino klasterio kompleksinės paslaugos padeda laimėti didelius užsakymus Rėmėjo turinys 1

Lietuviškiems filmams sulaukiant vis didesnio populiarumo ir Lietuvai tampant vis patrauklesniu traukos...

Verslo aplinka
2018.12.17
Kandidatų į prezidentus varžybose pirmauja G. Nausėda 13

Kandidatų į prezidento postą reitingų lenktynėse toliau pirmauja Gitanas Nausėda, ekonomistas, jį vejasi...

Verslo aplinka
2018.12.17
Žemdirbių Meka – Kaune? 28

Vyriausybė, sumaniusi Žemės ūkio ministerijos kraustynes į Kauną, negali paaiškinti darbuotojams nei šio...

Verslo aplinka
2018.12.17
Briuselio centre – masiniai protestai, panaudotos ašarinės dujos 5

Daugiau kaip 5.500 žmonių Briuselyje sekmadienį prie ES institucijų pastatų protestavo prieš Jungtinių Tautų...

Verslo aplinka
2018.12.16
Raseinių rajono meras A. Gricius skundžia prokurorams R. Ačo elgesį 1

Raseinių rajono savivaldybės meras Algirdas Gricius dėl kyšininkavimu įtariamo nuo pareigų nušalinto...

Verslo aplinka
2018.12.16
Savo kiemuose užsiėmę politikai kuria lyderystės vakuumą Vakarų pasaulyje

Savas problemas sprendžiantys šalių politikai atvėrė lyderystės vakuumą Vakarų pasaulyje. Kai kurie...

Verslo aplinka
2018.12.16
Įsikarščiavusi T. May grasina sužlugdyti „Brexit“ susitarimą 21

Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May penktadienį pagrasino sužlugdyti „Brexit“ susitarimą, kurį...

Verslo aplinka
2018.12.16
Kauno mero įmonė tikisi taikiai susitarti dėl patalpų Vilniaus centre 1

Teismui leidus Vilniaus valdžiai iš Centrinio knygyno patalpų Gedimino prospekte iškeldinti nuomininkę –...

Statyba ir NT
2018.12.16
Ar krizę išgyvenusios Europos kompanijos atsigavo ilgam? Premium

„Krizę pavertėme galimybe. 2010-aisiais ir 2011-aisiais įsigijome dvi dideles Vokietijos bendroves ir...

Financial Times
2018.12.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau