Antanas Kulakauskas: valstybė neišvengiamai augs ir keisis

Publikuota: 2018-02-16
Istorikas Antanas Kulakauskas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Istorikas Antanas Kulakauskas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Tarpukariu gimusioje modernioje Lietuvoje pristigome demokratijos, bet įtvirtinome tautinę valstybę, daliai šiuolaikinės visuomenės sovietmetis tebekelia nostalgiją, bet vargu ar būtų daug norinčių į jį grįžti, nepasitikėjimas partine sistema nulemtas ir nusivylimo dėl išsikerojusios korupcijos, teigia Antanas Kulakauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojas.

Absoliutizmo laikų posakį „Valstybė – tai aš“ demokratinių respublikų sąlygomis pakeitė „Valstybė – tai mes“. Ar kalbėdami tiek apie tarpukario Lietuvą, tiek apie šiuolaikinę visuomenę jau galime konstatuoti, kad iš tiesų ši „valstybė esame mes“?

Toks suvokimas ir to įtvirtinimas visuomenėje yra idealas. Lietuvoje iki jo realizavimo dar turbūt toloka.

Kita vertus, nelabai ir suvokiame, kas tai yra. Nes pilietiškumas Lietuvoje tebėra ugdomas labiau pagal individualistinį valstybės suvokimo šūkį. Tai yra iš principo neteisinga. Nes mūsų valstybė turi būti pirmiausia „mes visi“, tai, be kita ko, reiškia ir mokėjimą susitarti su kitu dėl bendrų valstybės reikalų.

O individualistinis „aš“, net jeigu ir apvelkamas tokiu demokratiškumo šydu, vis vien reiškia tai, kad valstybė yra tik tokia, kokią aš ją asmeniškai suvokiu ir suprantu, o jeigu kas nors daro ir supranta kitaip, tada tai negera valstybė, ne mano valstybė.

Juk tikram demokratui nevalia laikytis principo „Valstybė – tai aš“. Jis turi ginti idėją „Valstybė – tai mes“.

Ko gero, iš visų pasaulio valstybių arčiausiai tokio idealo yra Suomija.

Ne „visuotinių referendumų karalystė“ Šveicarija?

Ji, be abejo, taip pat labai netoli idealo. Yra daromi tokie valstybės tvarumo indeksai. Tuose valstybės demokratiškumo, išsivystymo, korupcijos lygio ir dar daugelį kitų rodiklių parodančiuose indeksuose jau pastaruosius 15 metų pirmauja Suomija. Vadinasi, galime sakyti, kad būtent šioje Šiaurės Europos šalyje demokratijos ir idėjos „Valstybė – tai mes“ suvokimas yra bene aukščiausias. Šveicarija priklauso pirmajam penketukui.

Lietuva šiame indekse užima 37 vietą. Tai ne taip jau blogai, bet tikrai yra dar kur pasitempti visai visuomenei.

Taigi susivokimo čia dar nelabai teturime. Dar mokomės ir ieškome.

Šimto metų, padalytų į dvi lygias laisvės ir nelaisvės dalis, tam nepakako? Bet juk esame istorijos vėtyti ir mėtyti. Kodėl tada šios patirties nepakako ir vis dar mokomės?

Tai kad, ko gero, būtent tas vėtymas nepadėjo mums stabilizuotis savo susivokimu. Juk, pvz., Lietuvoje tebėra gana gajus ir stiprus autoritarinio šeimininko, stiprios rankos ilgesys. Menkokas suvokimas, kad ne valdžia, ne tas šeimininkas viską padarys už mane, o pačiam reikia dėti pastangas.

Štai, tarkime, tarpukario Lietuva. Tuomet faktiškai tik 6–7 metus pagyventa santykinai demokratiškai – iki 1926 m. gruodžio 17-osios perversmo. Paskui atėjo stiprios rankos valdžia, kuri – nereikia slėpti – padarė ir klaidų. Jos lėmė menką pasipriešinimą visuomenėje 1938–1940 m. įvykiams, kai Lietuvai pasipylė ultimatumų kruša, imta atplėšti teritorijas, o galop ir ji pati prarado nepriklausomybę.

Ir tik pokariu, kai jau buvome patyrę 1940–1941 m. sovietų okupacijos pradžios pasekmes, Lietuvoje kilo stiprus partizaninis pasipriešinimas. Pagaliau susivokta, kad anos stiprios rankos pakeitimas šia stipria ranka gali atvesti ir prie tautos sunaikinimo. Tiesa, tuomet jėgos buvo nelygios ir geopolitinė padėtis susiklostė tokia, kad teko kelis dešimtmečius įšaldyti aktyvią kovą už laisvę.

O kodėl, nepaisant tarpukario Lietuvos ir sovietinės okupacijos patirties, nemenka dalis dabartinės visuomenės vis dar ilgisi stiprios rankos?

Visas kompleksas priežasčių. Nusivylimas demokratija, korupcija, partijų rietenomis, nostalgija sovietmečio jaunystės, sovietmečio aplinka ir tų laikų išauklėjimas bei išsilavinimas, pereinamojo laikotarpio į nepriklausomą gyvenimą praradimai ir didžiuliai sunkumai. Visa tai gimdo gana natūralų bent dalies visuomenės, ypač vyresnės, norą, kad rastųsi menamas šeimininkas, kuris pasirūpintų visais sunkiai besiverčiančiais.

Toks tas lietuviškas charakteris? Trūksta kantrybės, racionalumo ir pragmatiškumo?

Tai irgi. Reikia pripažinti, kad dėl istorinių aplinkybių turime kiek mažiau pragmatiško išskaičiavimo nei kaimynai latviai ir estai. Tikriausiai tai susiję ir su religija – protestantai labiau racionalūs nei katalikai. Mes labiau romantiški nei pragmatiški. Ir kiek labiau radikalūs, linkę viską piešti viena aiškia spalva, nepripažinti atspalvių.

Ar derėtų idealizuoti tarpukario Lietuvą, jei ji turėjo trūkumų, pvz., buvo užgniaužta demokratija?

Labiau taip nei ne. Pirmiausia, vienas didžiausių ir svarbiausių to laikotarpio pasiekimų buvo tas, kad per dvidešimtmetį pagaliau susikūrė politinė tauta. Anksčiau to nebuvo. Buvo tik Rusijos imperijos nacionalinė mažuma, o dar anksčiau – bajorų valstybė.

O dėl demokratijos tais laikais trūkumo – nepamirškime, kad nei demokratija nereiškia šimtaprocentinės laisvės, nei autokratija – šimtaprocentinės nelaisvės. Tam tikros laisvės ribos egzistavo. 1926–1940 m. turėjome palyginti švelnią autokratiją, kai aplink siautėjo tikrai griežtos diktatūros – bolševikinė, nacių, fašistų.

Ar viena iš didžiausių sėkmių tarpukario Lietuvoje laikytina žemės reforma?

Be abejo. Norinčiai išsilaikyti Lietuvai labai reikėjo žemės reformos. Pramonės Lietuvoje po Pirmojo pasaulinio karo faktiškai nebuvo. O daugiau kaip pusę žemės valdė dvarininkai, iš jų apie 80% buvo už Lenkiją. Todėl norint išlaikyti lietuviškumą ir vystyti tautinę valstybę, o ne ištirpdyti Lietuvos Lenkijoje, derėjo imtis žemės reformos. Ir ji gana greitai bei veiksmingai buvo įvykdyta.

Politinių laisvių tais laikais daug nebuvo, o ekonominės laisvės indeksą galime išvesti?

Lietuvoje turėjome tiek ekonominės laisvės, kiek tuomet buvo ir likusioje Europoje. Gal tik artėjant Antrajam pasauliniam karui labiau sustiprėjo valstybės vaidmuo reguliuojant ekonomiką. Tačiau tai buvo padiktuota siekio sutvarkyti kai kuriuos socialinės lygybės reikalus.

Sovietiniais laikais socialinės lygybės gal buvo dar daugiau? Būtent todėl dalis visuomenės tą laikotarpį idealizuoja ir jo ilgisi?

Čia galime konstatuoti tam tikrą prieštaravimą. Jeigu tie laikai, ta santvarka, visas to laikotarpio gyvenimo būdas ir tvarka būtų dabar staiga grąžinti, po metų ar dvejų tikrai jos atžvilgiu kiltų tokia neapykanta, kokios nebuvo tada, kai jos pagaliau atsikratėme.

Žmonės ne visada deramai įvertina, ką tuo momentu turi, – mūsų atveju pasirinkimo, judėjimo po visą pasaulį laisvę, galimybę kitur ieškotis socialinio teisingumo ir socialinių garantijų, gerovės, jeigu manome, kad čia to nėra. Sovietiniais laikais tokios galimybės nebuvo. Kaip sakoma, virėme savo sultyse ir neturėjome pasirinkimo.

Tarpukario ir dabartinė Lietuva bent kiek panašios?

Abu kartai, kai iškovojome nepriklausomybę, yra beveik tapatūs istorinės eigos ir aplinkybių atžvilgiu – ir 1918–1920, ir 1988–1991 m. Abu kartus laisva valstybė atsirado palankiomis istorinėmis ir geopolitinėmis aplinkybėmis. Tik tiek, kad XX a. pabaigoje jau ir patys gerokai prisidėjome prie tų aplinkybių kūrimo, nes griovėme Sovietų Sąjungą ir komunizmą. Skirtingai nuo 1918-ųjų, kai, galima sakyti, nuo Lietuvos niekas nepriklausė ir kai tiesiog meistriškai pasinaudojome susidariusiomis palankiomis aplinkybėmis.

„Tada“ ir „dabar“ nesiskiria tik tuo, kad esame nepriklausomi ir orientuojamės į Vakarus. O visa kita smarkiai skiriasi – ir situacija daugelyje sričių šalies viduje, ir padėtis aplink Lietuvą. Esminis skirtumas – esame Europos Sąjungos ir NATO nariai. Tai smarkiai pakeitė mūsų valstybingumo padėtį.

Į gera ar į bloga?

Atsakymas – akivaizdus: juk dabar esame įvairiomis prasmėmis saugesni, turime aiškų vakarietišką plėtros vektorių ir, nors lėtai, vis labiau integruojamės į Vakarus, turime demokratinio pasirinkimo laisvę, laisvus rinkimus. Tiesa, trūksta pasitikėjimo partine demokratija ir realios savivaldos. Bet visa tai turbūt keisis vystantis pačiai valstybei.

Kaip sakė Valdas Adamkus, pirmą kartą tapdamas prezidentu: „Lietuva augs, ji privalo augti. Kartu su ja augsime ir mes.“ Sutinkate?

Žingsnis po žingsnio augsime. Ir kartu su visu pasauliu keisimės. Susidurdami su problemomis, su iššūkiais. Bet judėsime priekin, net neabejoju.

Žvelgti 100 ar net ir 50 metų į priekį turbūt būtų pernelyg sudėtinga. Bet, tarkime, po 20–30 metų, kai Vasario 16-ajai jau bus 120 ar 130 metų, jūs įsivaizduojate Lietuvą tokią pačią kaip Švedija?

Ne. Pirmiausia, vienas Dievas težino, kokios per artimiausią dvidešimtmetį bus perturbacijos, kokie sukrėtimai. Antra, mes judame į priekį, bet ir Vakarai juk nestovi vietoje.

Ir pagaliau – nors nuolat vakarėjame, nacionalinis identitetas ir nacionaliniai ypatumai, o ir geopolitiniai ypatumai išlieka. Jų taip paprastai nesuniveliuosi. Todėl nėra galimybių prognozuoti, kad Lietuva per artimiausius 30 metų taps tokia pati kaip Švedija, Belgija, Ispanija ar Portugalija. Nes Lietuva išliks Lietuva.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Politologas: konfliktuodamas su prezidente, premjeras mėgina sutelkti rinkėjus

Premjeras Saulius Skvernelis konfliktuodamas su prezidente Dalia Grybauskaite gali siekti sutelkti savo...

Rusija skundžia JAV PPO

Rusija ketvirtadienį kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl JAV sprendimo įvesti muitus plienui...

Prezidentė atmetė kandidatą į teisingumo ministrus, premjeras pasipiktino 30

Premjero pateiktas kandidatas Giedrius Danėlius nebus skiriamas teisingumo ministru, pasak prezidentūros...

Valentinas Bukauskas paliko Socialdemokratų darbo partijos frakciją Seime

Vilnius, balandžio 19 d. (BNS). Darbo partijos vicepirmininkas Valentinas Bukauskas paliko valdančiąją...

Į Lietuvą birželį atvyks Dalai Lama

Į Lietuvą birželio mėnesį atvyks Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama.

TVF: pasaulio skola – didžiausia istorijoje Premium 4

Bendri viso pasaulio įsiskolinimai pasiekė istorines aukštumas ir 2016 m. siekė 164 trln. USD, skelbia...

Seimas žengė pirmąjį žingsnį link prekybos sutarties su Kanada ratifikavimo

Seimo nariai ketvirtadienį po pateikimo pritarė ES ir Kanados laisvos prekybos sutarties (angl.

Naujas Draudimo įstatymas numato naujus reikalavimus brokeriams

Įgyvendinant draudimo rinką reglamentuojančią Europos Sąjungos direktyvą Lietuvoje po pusmečio įsigalios...

Didės žvalgybos pareigūnų atlyginimai

Seimas priėmė Žvalgybos ir Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymų pataisas,...

ES skyrė lėšų Baltijos šalių sinchronizacijos su Vakarais studijai

Trečiadienį, neformalaus Energetikos tarybos susitikimo metu Sofijoje pasirašyta sinchronizacijos projektui...

Energetika
12:54
Kinijos ūkis viršijo lūkesčius Premium 1

Antros pagal dydį ekonomikos pasaulyje Kinijos ūkis pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo...

Viešųjų pirkimų įstatymas netobulas, todėl nuo minimalios algos negydo Premium

Šiemet įsigaliojęs reikalavimas viešųjų pirkimų pasiūlymus vertinti ir pagal tai, kiek teikėjo mokami...

Kultūros ministerija oficialiai paskelbė Lukiškių aikštės memorialo konkurso laimėtoją   3

Po abejonių Lukiškių aikštės konkurso procedūrų teisėtumu, Kultūros ministerija oficialiai paskelbė Vilniuje...

Naujasis Kubos prezidentas – nebe revoliucijos vaikas Premium 1

Kuboje ketvirtadienį oficialiai pristatomas naujas šalies prezidentas, pakeisiantis 86-erių Raulį Castro.

Euforiją euro zonoje keičia realizmas 1

Euro zona toliau auga, bet tokio svaiginamo pagreičio, kokį bloko ekonomika buvo įgijusi praėjusių metų...

Trumpas prabilo, kad su Kim Jong-unu gali ir nesusitikti 2

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jei planuojamos derybos su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim...

Duomenų inspektorius: mūsų inspekcija netaps milžiniškų baudų vėzdu Premium

Gegužės 25 d. įsigaliojantis ES bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) kelia nerimą tūkstančiams...

Apleistas pajūrio teritorijas atgaivino „Inreal“ grupės investicijos Rėmėjo turinys 1

Nekilnojamojo turto bendrovių grupė „Inreal“ per penkerius metus po krizės Klaipėdoje ir Kuršių nerijoje...

Kremlius skelbia Rusijos pareigūnų turtus: kai kurie augo 230 kartų 2

Kremlius kaip ir kiekvienais metais paskelbė Rusijos pareigūnų oficialias deklaruotas pajamas. Nors tikrieji...

Verslo aplinka
2018.04.18
Turkijoje – netikėti pirmalaikiai rinkimai

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paskelbė, kad prezidento ir parlamento rinkimai įvyks...

Verslo aplinka
2018.04.18

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau