Antanas Kulakauskas: valstybė neišvengiamai augs ir keisis

Publikuota: 2018-02-16
Istorikas Antanas Kulakauskas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Istorikas Antanas Kulakauskas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Tarpukariu gimusioje modernioje Lietuvoje pristigome demokratijos, bet įtvirtinome tautinę valstybę, daliai šiuolaikinės visuomenės sovietmetis tebekelia nostalgiją, bet vargu ar būtų daug norinčių į jį grįžti, nepasitikėjimas partine sistema nulemtas ir nusivylimo dėl išsikerojusios korupcijos, teigia Antanas Kulakauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojas.

Absoliutizmo laikų posakį „Valstybė – tai aš“ demokratinių respublikų sąlygomis pakeitė „Valstybė – tai mes“. Ar kalbėdami tiek apie tarpukario Lietuvą, tiek apie šiuolaikinę visuomenę jau galime konstatuoti, kad iš tiesų ši „valstybė esame mes“?

Toks suvokimas ir to įtvirtinimas visuomenėje yra idealas. Lietuvoje iki jo realizavimo dar turbūt toloka.

Kita vertus, nelabai ir suvokiame, kas tai yra. Nes pilietiškumas Lietuvoje tebėra ugdomas labiau pagal individualistinį valstybės suvokimo šūkį. Tai yra iš principo neteisinga. Nes mūsų valstybė turi būti pirmiausia „mes visi“, tai, be kita ko, reiškia ir mokėjimą susitarti su kitu dėl bendrų valstybės reikalų.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

O individualistinis „aš“, net jeigu ir apvelkamas tokiu demokratiškumo šydu, vis vien reiškia tai, kad valstybė yra tik tokia, kokią aš ją asmeniškai suvokiu ir suprantu, o jeigu kas nors daro ir supranta kitaip, tada tai negera valstybė, ne mano valstybė.

Juk tikram demokratui nevalia laikytis principo „Valstybė – tai aš“. Jis turi ginti idėją „Valstybė – tai mes“.

Ko gero, iš visų pasaulio valstybių arčiausiai tokio idealo yra Suomija.

Ne „visuotinių referendumų karalystė“ Šveicarija?

Ji, be abejo, taip pat labai netoli idealo. Yra daromi tokie valstybės tvarumo indeksai. Tuose valstybės demokratiškumo, išsivystymo, korupcijos lygio ir dar daugelį kitų rodiklių parodančiuose indeksuose jau pastaruosius 15 metų pirmauja Suomija. Vadinasi, galime sakyti, kad būtent šioje Šiaurės Europos šalyje demokratijos ir idėjos „Valstybė – tai mes“ suvokimas yra bene aukščiausias. Šveicarija priklauso pirmajam penketukui.

Lietuva šiame indekse užima 37 vietą. Tai ne taip jau blogai, bet tikrai yra dar kur pasitempti visai visuomenei.

Taigi susivokimo čia dar nelabai teturime. Dar mokomės ir ieškome.

Šimto metų, padalytų į dvi lygias laisvės ir nelaisvės dalis, tam nepakako? Bet juk esame istorijos vėtyti ir mėtyti. Kodėl tada šios patirties nepakako ir vis dar mokomės?

Tai kad, ko gero, būtent tas vėtymas nepadėjo mums stabilizuotis savo susivokimu. Juk, pvz., Lietuvoje tebėra gana gajus ir stiprus autoritarinio šeimininko, stiprios rankos ilgesys. Menkokas suvokimas, kad ne valdžia, ne tas šeimininkas viską padarys už mane, o pačiam reikia dėti pastangas.

Štai, tarkime, tarpukario Lietuva. Tuomet faktiškai tik 6–7 metus pagyventa santykinai demokratiškai – iki 1926 m. gruodžio 17-osios perversmo. Paskui atėjo stiprios rankos valdžia, kuri – nereikia slėpti – padarė ir klaidų. Jos lėmė menką pasipriešinimą visuomenėje 1938–1940 m. įvykiams, kai Lietuvai pasipylė ultimatumų kruša, imta atplėšti teritorijas, o galop ir ji pati prarado nepriklausomybę.

Ir tik pokariu, kai jau buvome patyrę 1940–1941 m. sovietų okupacijos pradžios pasekmes, Lietuvoje kilo stiprus partizaninis pasipriešinimas. Pagaliau susivokta, kad anos stiprios rankos pakeitimas šia stipria ranka gali atvesti ir prie tautos sunaikinimo. Tiesa, tuomet jėgos buvo nelygios ir geopolitinė padėtis susiklostė tokia, kad teko kelis dešimtmečius įšaldyti aktyvią kovą už laisvę.

O kodėl, nepaisant tarpukario Lietuvos ir sovietinės okupacijos patirties, nemenka dalis dabartinės visuomenės vis dar ilgisi stiprios rankos?

Visas kompleksas priežasčių. Nusivylimas demokratija, korupcija, partijų rietenomis, nostalgija sovietmečio jaunystės, sovietmečio aplinka ir tų laikų išauklėjimas bei išsilavinimas, pereinamojo laikotarpio į nepriklausomą gyvenimą praradimai ir didžiuliai sunkumai. Visa tai gimdo gana natūralų bent dalies visuomenės, ypač vyresnės, norą, kad rastųsi menamas šeimininkas, kuris pasirūpintų visais sunkiai besiverčiančiais.

Toks tas lietuviškas charakteris? Trūksta kantrybės, racionalumo ir pragmatiškumo?

Tai irgi. Reikia pripažinti, kad dėl istorinių aplinkybių turime kiek mažiau pragmatiško išskaičiavimo nei kaimynai latviai ir estai. Tikriausiai tai susiję ir su religija – protestantai labiau racionalūs nei katalikai. Mes labiau romantiški nei pragmatiški. Ir kiek labiau radikalūs, linkę viską piešti viena aiškia spalva, nepripažinti atspalvių.

Ar derėtų idealizuoti tarpukario Lietuvą, jei ji turėjo trūkumų, pvz., buvo užgniaužta demokratija?

Labiau taip nei ne. Pirmiausia, vienas didžiausių ir svarbiausių to laikotarpio pasiekimų buvo tas, kad per dvidešimtmetį pagaliau susikūrė politinė tauta. Anksčiau to nebuvo. Buvo tik Rusijos imperijos nacionalinė mažuma, o dar anksčiau – bajorų valstybė.

O dėl demokratijos tais laikais trūkumo – nepamirškime, kad nei demokratija nereiškia šimtaprocentinės laisvės, nei autokratija – šimtaprocentinės nelaisvės. Tam tikros laisvės ribos egzistavo. 1926–1940 m. turėjome palyginti švelnią autokratiją, kai aplink siautėjo tikrai griežtos diktatūros – bolševikinė, nacių, fašistų.

Ar viena iš didžiausių sėkmių tarpukario Lietuvoje laikytina žemės reforma?

Be abejo. Norinčiai išsilaikyti Lietuvai labai reikėjo žemės reformos. Pramonės Lietuvoje po Pirmojo pasaulinio karo faktiškai nebuvo. O daugiau kaip pusę žemės valdė dvarininkai, iš jų apie 80% buvo už Lenkiją. Todėl norint išlaikyti lietuviškumą ir vystyti tautinę valstybę, o ne ištirpdyti Lietuvos Lenkijoje, derėjo imtis žemės reformos. Ir ji gana greitai bei veiksmingai buvo įvykdyta.

Politinių laisvių tais laikais daug nebuvo, o ekonominės laisvės indeksą galime išvesti?

Lietuvoje turėjome tiek ekonominės laisvės, kiek tuomet buvo ir likusioje Europoje. Gal tik artėjant Antrajam pasauliniam karui labiau sustiprėjo valstybės vaidmuo reguliuojant ekonomiką. Tačiau tai buvo padiktuota siekio sutvarkyti kai kuriuos socialinės lygybės reikalus.

Sovietiniais laikais socialinės lygybės gal buvo dar daugiau? Būtent todėl dalis visuomenės tą laikotarpį idealizuoja ir jo ilgisi?

Čia galime konstatuoti tam tikrą prieštaravimą. Jeigu tie laikai, ta santvarka, visas to laikotarpio gyvenimo būdas ir tvarka būtų dabar staiga grąžinti, po metų ar dvejų tikrai jos atžvilgiu kiltų tokia neapykanta, kokios nebuvo tada, kai jos pagaliau atsikratėme.

Žmonės ne visada deramai įvertina, ką tuo momentu turi, – mūsų atveju pasirinkimo, judėjimo po visą pasaulį laisvę, galimybę kitur ieškotis socialinio teisingumo ir socialinių garantijų, gerovės, jeigu manome, kad čia to nėra. Sovietiniais laikais tokios galimybės nebuvo. Kaip sakoma, virėme savo sultyse ir neturėjome pasirinkimo.

Tarpukario ir dabartinė Lietuva bent kiek panašios?

Abu kartai, kai iškovojome nepriklausomybę, yra beveik tapatūs istorinės eigos ir aplinkybių atžvilgiu – ir 1918–1920, ir 1988–1991 m. Abu kartus laisva valstybė atsirado palankiomis istorinėmis ir geopolitinėmis aplinkybėmis. Tik tiek, kad XX a. pabaigoje jau ir patys gerokai prisidėjome prie tų aplinkybių kūrimo, nes griovėme Sovietų Sąjungą ir komunizmą. Skirtingai nuo 1918-ųjų, kai, galima sakyti, nuo Lietuvos niekas nepriklausė ir kai tiesiog meistriškai pasinaudojome susidariusiomis palankiomis aplinkybėmis.

„Tada“ ir „dabar“ nesiskiria tik tuo, kad esame nepriklausomi ir orientuojamės į Vakarus. O visa kita smarkiai skiriasi – ir situacija daugelyje sričių šalies viduje, ir padėtis aplink Lietuvą. Esminis skirtumas – esame Europos Sąjungos ir NATO nariai. Tai smarkiai pakeitė mūsų valstybingumo padėtį.

Į gera ar į bloga?

Atsakymas – akivaizdus: juk dabar esame įvairiomis prasmėmis saugesni, turime aiškų vakarietišką plėtros vektorių ir, nors lėtai, vis labiau integruojamės į Vakarus, turime demokratinio pasirinkimo laisvę, laisvus rinkimus. Tiesa, trūksta pasitikėjimo partine demokratija ir realios savivaldos. Bet visa tai turbūt keisis vystantis pačiai valstybei.

Kaip sakė Valdas Adamkus, pirmą kartą tapdamas prezidentu: „Lietuva augs, ji privalo augti. Kartu su ja augsime ir mes.“ Sutinkate?

Žingsnis po žingsnio augsime. Ir kartu su visu pasauliu keisimės. Susidurdami su problemomis, su iššūkiais. Bet judėsime priekin, net neabejoju.

Žvelgti 100 ar net ir 50 metų į priekį turbūt būtų pernelyg sudėtinga. Bet, tarkime, po 20–30 metų, kai Vasario 16-ajai jau bus 120 ar 130 metų, jūs įsivaizduojate Lietuvą tokią pačią kaip Švedija?

Ne. Pirmiausia, vienas Dievas težino, kokios per artimiausią dvidešimtmetį bus perturbacijos, kokie sukrėtimai. Antra, mes judame į priekį, bet ir Vakarai juk nestovi vietoje.

Ir pagaliau – nors nuolat vakarėjame, nacionalinis identitetas ir nacionaliniai ypatumai, o ir geopolitiniai ypatumai išlieka. Jų taip paprastai nesuniveliuosi. Todėl nėra galimybių prognozuoti, kad Lietuva per artimiausius 30 metų taps tokia pati kaip Švedija, Belgija, Ispanija ar Portugalija. Nes Lietuva išliks Lietuva.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Rusijos BVP antrąjį ketvirtį susitraukė 4%

Rusijos ekonomika 2022 m. antrąjį ketvirtį, t. y. pirmą pilną ketvirtį po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą,...

Verslo aplinka
2022.08.12
V. Landsbergis užsikrėtė koronavirusu

Pirmasis faktinis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis užsikrėtė koronavirusu.

Verslo aplinka
2022.08.12
Iranas užsiminė galįs sutikti su pasiūlytu kompromisu dėl branduolinės sutarties

Iranas gali sutikti su Vienoje parengtu galutiniu kompromisiniu pasiūlymu, turinčiu išgelbėti 2015 metų...

Verslo aplinka
2022.08.12
Kinija pasipiktino – galimas poveikis prekių logistikai dar tik spėliojamas Premium 1

Kol nėra žinomas tikslios Kinijos pareiškimo nutraukti bendradarbiavimą su Lietuvos Susisiekimo ministerija...

Logistika
2022.08.12
Baltarusijoje stabdoma lietuviškos Pelesos mokyklos veikla

Baltarusijos priešgaisrinės apsaugos inspekcijos pareigūnams nustačius galimų pažeidimų pristabdyta...

Verslo aplinka
2022.08.12
Po viceministrės vizito Taivane Kinija nutraukia ryšius su Lietuva susisiekimo srityje 9

Reaguodama į susisiekimo viceministrės vizitą Taivane šią savaitę Kinija pareiškė įvedanti jai sankcijas ir...

Verslo aplinka
2022.08.12
Vokietija, taupydama dujas, žiemą ketina mažinti viešųjų pastatų šildymą

Vokietija žiemą sumažins viešųjų pastatų šildymą, kad sumažintų dujų poreikį, Rusijai sumažinus šių energijos...

Verslo aplinka
2022.08.12
Vokietija sustabdė karines operacijas Malyje

Vokietijos gynybos ministerija penktadienį pranešė sustabdžiusi daugumą savo operacijų Malyje, kariškių...

Verslo aplinka
2022.08.12
A. Aslundas. Kaip susirasti draugų ir išsekinti Rusijos karo mašiną

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu, tampa griežtesnės. Dabar...

Nuomonės
2022.08.12
Kinijos kariniai žaidimai parodė jos pažeidžiamumą Premium

Kinijos laivyno manevrai Taivano sąsiauryje vertinami kaip nepageidautini ne tik savo nepriklausomybę...

Logistika
2022.08.12
Vokiečių ministras siūlo ES leisti kombinuotas vakcinas nuo kelių COVID-19 atmainų

Vokietijos sveikatos apsaugos ministras penktadienį sakė, kad Europos Sąjungos vaistų priežiūros agentūra...

Verslo aplinka
2022.08.12
ES pirmininkaujanti Čekija siūlo Bendrijai plėsti sankcijas ir nebeišduoti vizų Rusijos piliečiams 17

Čekija, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai (ES), penktadienį pareiškė, kad draudimas išduoti vizas...

Verslo aplinka
2022.08.12
G. Schroderio akibrokštas: dėl panaikintų privilegijų patraukė Vokietijos parlamentą į teismą

Buvęs kancleris Gerhardas Schroderis patraukė Vokietijos parlamentą į teismą už sprendimą panaikinti kai...

Verslo aplinka
2022.08.12
ES teismas pertekliniu įvertino Lietuvos reikalavimą deklaruojant skelbti artimųjų vardus

Lietuvoje galiojantis reikalavimas viešiesiems asmenims nurodyti artimųjų, dėl kurių gali kilti interesų...

Verslo aplinka
2022.08.12
VSD: A. Paleckio asociacijai suteiktas paramos gavėjo statusas atrodo prastai

Darius Jauniškis, Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas, sako, jog jam prastai atrodo valstybės...

Verslo aplinka
2022.08.12
„McDonald's“ vėl atidaro savo restoranus dalyje Ukrainos

Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje prieš pusmetį uždariusi savo restoranus, „McDonald's“ sugrįžta ir atidaro...

Verslo aplinka
2022.08.12
JK ekonomika antrąjį ketvirtį susitraukė 0,1%

Didžiosios Britanijos ekonomika antrąjį ketvirtį traukėsi, parodė penktadienį paskelbti oficialūs duomenys,...

Verslo aplinka
2022.08.12
„Stiprūs kartu“ kviečia padėti sunkumų Lietuvoje patiriančioms ukrainiečių šeimoms 1

Iniciatyva „Stiprūs kartu“ kviečia gyventojus remti sunkumų Lietuvoje patiriančias nuo karo pabėgusias...

Verslo aplinka
2022.08.12
Kazachstanas tariasi su Azerbaidžanu, kaip aplenkti Rusiją eksportuojant savo naftą

Rusijai grasinant Kazachstanui, jog uždarys kelią Kaspijos vamzdynų konsorciume (CPC), kuriuo Astana...

Rinkos
2022.08.12
Ketvirtadienį nustatyta 1.318 naujų COVID-19 atvejų

Per praėjusią parą nustatyta 1.318 naujų COVID-19 atvejų, mirčių nefiksuota, rodo penktadienį paskelbti...

Verslo aplinka
2022.08.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku