Metų pabaigoje ūgtelėjo infliacijos prognozės 2018 m.
Antradienį naujausią infliacijos prognozę paskelbęs Lietuvos bankas (LB) dabar tikisi, kad metinė infliacija šiemet sieks 3,7%, o kitąmet – 2,6%, atitinkamai 0,3 ir 0,4 proc. punkto daugiau, nei prognozuota rugsėjį. Savo infliacijos prognozes lapkritį taip pat, pavyzdžiui, padidino „Swedbank“: šio banko ekspertai kitąmet tikisi spartesnio, 3,3%, kainų didėjimo. O 2018 m. biudžetas suplanuotas pagal kuklesnę, 2,7%, infliacijos prognozę. Jei kitąmet kainos augs sparčiau, biudžete atsiras „neplanuotų pajamų“, o tai gali kirsti realioms pajamoms ir vartojimui.
Tiesa, Eurostato antradienį paskelbti duomenys rodo, kad penkis mėnesius labiausiai ES augusios kainos Lietuvoje, palyginti su kitomos Bendrijos narėmis, lapkritį ėmė augti lėčiau. Labiausiai kainos praitą mėnseį kilo Estijoje – čia metinė infliacija siekė 4,5%. Palyginti Lietuvoje metinė infliacija siekė 4,2% – tiek pat kiek spalį.
Kodėl kainos augs lėčiau
Šiais metais prie infliacijos augimo daug prisidėjo pasaulinės naftos ir maisto žaliavų kainos. Kitais metais pasaulinė aplinka turėtų būti palankesnė: mažiau kils tiek naftos, tiek žaliavų kainos, todėl infliacija turėtų būti mažesnė.
Pavyzdžiui, LB nurodo, kad naftos kaina, gruodžio 19 d. siekusi 63,80 USD/bar., per 2017 m. brango apie 21%, o kitąmet dar ūgtels 8,9%.
Centrinio banko analizė rodo, kad kainų padidėjimas šiemet, vertinant nuo 1997 m., nėra išskirtinis. Tiesa, šis laikotarpis labiau susijęs su darbo užmokesčio augimu. Infliacija panašaus lygio kaip ir kitose Baltijos šalyse.
Infliacija buvo nulemta maisto, energijos ir paslaugų kainų augimo visose trijose šalyse. Tiesa, Lietuvoje kainas 0,7 proc. punkto (iki 3,7% infliacijos) pakėlė pernai kovą padidinti alkoholio akcizai. Kitąmet kainų kilimas turėtų sulėtėti dėl ne tokių reikšmingų kaip pernai pokyčių akcizų politikoje.
Tęsinys po grafiku[infogram id="3dad699c-ab58-4db1-83b9-a5d713b83cfc" prefix="kHa" format="interactive" title="Copy: Metinė infliacija ES 2017 m. rugpjūtį"]
[infogram id="dfc44cab-7e3a-4604-aca5-ee93d7289339" prefix="4Yo" format="interactive" title="Copy: Infliacija Lietuvoje 2017 m."]
Lietuvoje taip pat sparčiausiai infliacija augo paslaugų sektoriuje, tai lėmė sparčiau nei Latvijoje ar Estijoje didėjusi darbo užmokesčio sąnaudų dalis.
„Luminor“ ekonomistai atkreipia dėmesį, kad išaugusi infliacija apribojo jau kelerius metus iš eilės Lietuvos ekonomiką variusį vidaus vartojimo variklį. Šių metų pirmąjį ketvirtį namų ūkių vartojimas augo 5,5%, jau trečiąjį metų ketvirtį jo augimas smuko iki 2,4%, o metus, tikėtina, baigsime dar mažesniu augimu.
„Tad tikėtina, kad prekybininkai bus priversti reaguoti į vangesnę paklausą ir siūlyti vartotojams patrauklesnes kainas“, – komentuoja Indrė Genytė-Pikčienė, banko „Luminor“ vyriausioji analitikė.
Eksporto kilimas lėtės perpus
Gediminas Šimkus, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius, pristatydamas makroekonominę prognozę antradienį pabrėžė, kad šiemet ypač spurtavo eksportas, tačiau taip pat išryškėjo darbo rinkos nesubalansuotumas.
Eksportui palanki buvo atsigaunanti euro zona – didžiausia Lietuvos eksporto rinka, tačiau kitąmet jau laukiama nuosaikesnio eksporto augimo.
Pagal Europos Komisijos rudens ekonominę prognozę, euro zona šiemet auga sparčiausiai per pastarąjį dešimtmetį: prognozuojama, kad realusis BVP 2017 m. augs 2,2% (0,5 proc. punkto daugiau, negu tikėtasi pavasarį (1,7 %), kitąmet laukiama 2,1% plėtros.
„Eksportas šiemet kilo 9,4%, kitąmet tokių rezultatų greičiausiai nepasieks. Tikimės 4,5% eksporto augimo. Be to, laukiame lėtesnio vartojimo dėl ne taip sparčiai augsiančių gyventojų pajamų“, – teigė p. Šimkus.
LB prognozuoja, kad darbo užmokestis šiemet didės 7,9%, kitąmet – 6,1%. Lietuvos banko apklausos duomenimis, dalis įmonių, ypač mažesnės, jau sako nebeturinčios galimybių toliau didinti atlyginimų, daugėja įmonių (ypač pramonės ir statybų), kurios ieško darbuotojų užsienyje. Įmonių apklausa rodo, kad iš dalies darbo rinkos iššūkius padeda atsverti įmonių investicijos į gamybą ir plėtrą.
Banko prognozėmis, įmonių kapitalinės investicijos, stagnavusios 2016 m., šiemet ūgtels 4,7%, kitąmet jų augimas paspartės iki 5,4%.
„ES lėšos vis dar yra labai nukritusios. Darome prielaidą, kad ES investicijų daugės ir tai paspartins investicijų augimą“, – komentavo Ernestas Virbickas, LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkas.
Pagrindinės 2018 m. rizikos
Atsakydamas į VŽ klausimą, tarp didžiausių rizikų kitąmet p. Šimkus išskyrė sparčiau nei darbo našumas tebeaugantį darbo užmokestį. Be to, tai, kaip baigsis Jungtinės Karalystės ir ES derybos dėl britų pasitraukimo iš Bendrijos sąlygų ir naujos prekybos sutarties, lems galutines ateinančių kelerių metų prognozes.
Kitą riziką ekonomistas sieja su nekilnojamojo turto rinkos kainų korekcijos spekuliacijomis Skandinavijos šalyse.
Švedija, Norvegija, kurių finansų institucijos – SEB, „Swedbank“, „Luminor“ – yra nemažai investavusios Lietuvoje, pasižymi palyginti aukštu namų įsiskolinimu. Jeigu ten susiklostytų neigiami scenarijai, pvz., smuktų NT kainos, Lietuvoje tai galėtų turėti neigiamą įtaką „per mažesnį kreditavimą“.
VERSLO TRIBŪNA
Ateinančiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pristatys naują savitarnos platformą, kuri taps pirmuoju nuosekliai planuojamo skaitmenizacijos proceso etapu. Tam, kad kiekvienam būtų patogiau ir paprasčiau naudotis skirtingomis VMI paslaugomis, naujasis savitarnos portalas kuriamas remiantis vartotojų patirtimi bei atsižvelgiant į gyventojų bei verslo poreikius.
Pastaruoju metu Lietuvos mažmeniniai investuotojai įmonių obligacijas vertina kaip vieną patraukliausių finansinių instrumentų. „Nasdaq Baltic“ birža šiemet fiksavo rekordinį obligacijų rinkos aktyvumą – didžiausią per tris dešimtmečius. Baltijos šalių vertybinių popierių ekosistemoje matomi akivaizdūs procesai – regiono įmonės vis labiau suvokia obligacijų teikiamas finansavimo galimybes, taip pat auga investuotojų supratimas apie obligacijas kaip investicinį instrumentą.
Po COVID-19 pandemijos pasaulinė medienos pramonė patyrė reikšmingų pokyčių – brango žaliavos, o gaminių maržos smarkiai sumažėjo. Medienos rinkos pokyčiai Lietuvos UAB „LTF Group“ paskatino strateginiams pokyčiams. Ilgus metus gaminusi konstrukcinę ir kalibruotą medieną, bendrovė nusprendė žengti į aukštesnės pridėtinės vertės segmentą ir pradėjo gaminti termiškai modifikuotą medieną (termomedieną).
Šiemet pakuočių tvarkymo srityje įvyko esminis pokytis: nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai. Pagal juos gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo taršos mokesčio tik už tą kombinuotų, plastikinių ir PET pakuočių atliekų kiekį, kuris buvo perdirbtas. Anksčiau gamintojams ir importuotojams užtekdavo pasiekti minimalias sutvarkymo užduotis, o už likusį kiekį mokėti nereikėjo. Nuo šių metų pradžios situacija kardinaliai pasikeitė: už kiekvieną neperdirbtą toną tenka mokėti taršos mokesčius.
[infogram id="2baa1249-7c51-43a0-bb02-95359a1334b3" prefix="9Dh" format="interactive" title="Makroekonominės prognozės 2017-2018 m."]
