Pokyčiai Lietuvoje: NT mokestis, akcizai, Kelių fondas, PVM lengvatos
Padidinti akcizai dyzelinui ir tabakui, išplėstas ir pratęstas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų taikymas, pakoreguotas nekilnojamojo turto (NT) mokestis, patikslinta gyventojų pajamų mokesčio (GPM) atskaitymo savivaldybėms tvarka, atsiras vaiko pinigai bei „Sodros“ įmokų „atostogos“ ir „grindys“.
„Sodros“ įmokų „atostogos“ ir „grindys“
Smulkios įmonės ir individualią veiklą vykdantys asmenys vienerius metus nuo įsteigimo galės nemokėti „Sodros“ įmokų. Be to, valstybinio socialinio draudimo įmokos negalės būti mažesnės nei nuo minimalaus atlyginimo sumos dydžio.
Priimtuoju įstatymu numatyta, kad individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai, ūkininkai bei jų partneriai ir asmenys, vykdantys individualią veiklą, vienerius metus nuo pirmosios veiklos pradžios galės nemokėti socialinio draudimo įmokų.
Tuo pačiu įstatymu įtvirtintos socialinio draudimo įmokų „grindys“ už samdomą darbą dirbančius asmenis. „Nustatyta, kad ne visą darbo laiką dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokos bus skaičiuojamos ir mokamos nuo sumos, ne mažesnės negu minimalusis darbo užmokestis. Šios įmokos galės būti skaičiuojamos nuo mažesnio negu minimalusis darbo užmokestis sumos, jeigu atitinkamą mėnesį asmuo buvo draustas pas kitą draudėją arba gavo socialinio draudimo pensiją, arba jeigu asmuo yra ne vyresnis nei 24 metų“, – apie priimtąjį įstatymą pranešė Seimo spaudos tarnyba.
Plačiau skaitykite čia.
Įvestas progresyvus NT mokestis
Nuo 2018 m. sausio 1 d. įvedamas NT mokesčio progresyvumas. Gyventojų nekomercinis NT, vertas iki 220.000 Eur, apmokestinamas nebus. Seimas nesutiko su dalies parlamentarų siūlymu trečdaliu – iki 150.000 Eur – sumažinti minimalią neapmokestinamąją ribą.
0,5% tarifas bus taikomas 220.000–300.000 Eur vertės NT, 1% – 300.000–500.000 Eur, 2% – daugiau nei 0,5 mln. Eur.
Auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 18 metų ar neįgalius vaikus iki 18 metų ar vyresnius, kuriems reikia specialios nuolatinės slaugos, būtų taikomi 30% didesni intervalai: bus neapmokestinamas tokių šeimų turimas NT, kurio vertė neviršija 286.000 Eur, nuo 286.000 iki 390.000 Eur vertės NT būtų apmokestintas 0,5% tarifu, 390.000-650.000 Eur – 1% NT mokesčiu, brangesnis nei 650.000 Eur – 2% tarifu.
Pasak Lietuvos banko, naujas mokestis gali reikšmingai paveikti NT rinką.
Atsiranda vaiko pinigai
Antradienį be diskusijų patvirtintas įstatymas dar metams atidėti valstybės politikų ir valstybės pareigūnų atlyginimų koeficientų didinimą.
Be to, priimtas naujas Išmokų vaikams įstatymas. Juo įteisinta universali išmoka: vaiko pinigai bus mokami visiems vaikams – 30 Eur nuo gimimo iki 18 m. ir vyresniems, jei mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 21 m.
Papildoma išmoka bus skiriama ir mokama: vaikui nuo gimimo dienos iki dviejų metų – 28,5 Eur, nuo 2 iki 18 m. ir vyresniems, jei mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau iki jiems sueis 21 m. – 15,2 Eur skirti šeimoms, auginančioms ar globojančioms vieną ar du vaikus, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (t. y. nuo 2018 m. – mažesnės negu 183 Eur). Šios papildomos išmokos šeimoms, auginančioms ir (ar) globojančioms tris ar daugiau vaikų, bus mokamos nevertinant šeimos gaunamų pajamų.
Įstatyme įtvirtinta ir išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. Auginančiam vaiką vienam iš tėvų ar globėjui mokslo ar studijų laikotarpiu ir 12 mėn. po mokslo ar studijų baigimo, jeigu jis mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninę ar nuolatinę studijų formą, iki jam sukaks 26 m., arba jeigu jis studijuoja doktorantūroje ar rezidentūroje, iki jam sukaks 30 m., ir jeigu pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jis neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos, skiriama 6 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėn. Ši išmoka mokama nuo vaiko gimimo dienos, iki vaikui sukaks vieni metai.
Priimtos pataisos įsigalios 2018 m. sausio 1 d.
Vyriausybė žada, kad jau artimiausiais metais svarstys galimybę vaiko pinigus padidinti bent iki 50-60 Eur. Bet kol kas esą tokios finansinės galimybės nėra.
Kartu turėjo būti priimtas ir įstatymas dėl papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio už auginamus vaikus panaikinimo. Tačiau jo priėmimas atidėtas kitam Seimo posėdžiui – dėl to žadama balsuoti šį ketvirtadienį arba kitą savaitę.
Apsisprendė dėl PVM lengvatų
Seimas be didesnių diskusijų sutiko su Vyriausybės pateiktu pasiūlymu ir kitąmet taikyti du lengvatinius PVM tarifus – 9 ir 5%. Bazinis PVM tarifas išlieka 21%, nors neatmetama, kad kitąmet bus svarstomas jo galimas mažinimas bent vienu kitu procentiniu punktu.
Pagal Seimo antradienį priimtąjį PVM įstatymą, neribotam laikui pratęsiamas 9% lengvatinio PVM tarifo taikymas centralizuotai tiekiamam šildymui. Seimas nusprendė lengvatinį tarifą taikyti neterminuotai, „atsižvelgus į visuomenės nuotaikas ir šalies finansines galimybes“.
Vilius Šapoka, finansų ministras, mano, kad kuo sparčiau vyks daugiabučių renovacija, tuo greičiau bus vėl diskutuojama, ar atsisakyti sumažinto tarifo šildymui. Premjeras Saulius Skvernelis yra teigęs, kad tokia PVM lengvata nėra socialiai teisinga, nes taikoma ir tiems, kurie turi didelės vertės nekilnojamojo turto, erdvius ir prabangius butus, tačiau ja nesinaudoja gyvenantieji privačiuose namuose ir šildantys juos dujomis ar malkomis.
Per pataisų svarstymą Seimas pasipriešino, kad nuo sausio analogiška PVM lengvata būtų taikoma ir gyventojams, kurie šildosi namus kitomis kuro rūšimis.
Dėl 9% PVM tarifo šildymui 2018 metais į biudžetą nebus gauta 47 mln. eurų pajamų.
VERSLO TRIBŪNA
Ateinančiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pristatys naują savitarnos platformą, kuri taps pirmuoju nuosekliai planuojamo skaitmenizacijos proceso etapu. Tam, kad kiekvienam būtų patogiau ir paprasčiau naudotis skirtingomis VMI paslaugomis, naujasis savitarnos portalas kuriamas remiantis vartotojų patirtimi bei atsižvelgiant į gyventojų bei verslo poreikius.
Pastaruoju metu Lietuvos mažmeniniai investuotojai įmonių obligacijas vertina kaip vieną patraukliausių finansinių instrumentų. „Nasdaq Baltic“ birža šiemet fiksavo rekordinį obligacijų rinkos aktyvumą – didžiausią per tris dešimtmečius. Baltijos šalių vertybinių popierių ekosistemoje matomi akivaizdūs procesai – regiono įmonės vis labiau suvokia obligacijų teikiamas finansavimo galimybes, taip pat auga investuotojų supratimas apie obligacijas kaip investicinį instrumentą.
Po COVID-19 pandemijos pasaulinė medienos pramonė patyrė reikšmingų pokyčių – brango žaliavos, o gaminių maržos smarkiai sumažėjo. Medienos rinkos pokyčiai Lietuvos UAB „LTF Group“ paskatino strateginiams pokyčiams. Ilgus metus gaminusi konstrukcinę ir kalibruotą medieną, bendrovė nusprendė žengti į aukštesnės pridėtinės vertės segmentą ir pradėjo gaminti termiškai modifikuotą medieną (termomedieną).
Šiemet pakuočių tvarkymo srityje įvyko esminis pokytis: nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai. Pagal juos gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo taršos mokesčio tik už tą kombinuotų, plastikinių ir PET pakuočių atliekų kiekį, kuris buvo perdirbtas. Anksčiau gamintojams ir importuotojams užtekdavo pasiekti minimalias sutvarkymo užduotis, o už likusį kiekį mokėti nereikėjo. Nuo šių metų pradžios situacija kardinaliai pasikeitė: už kiekvieną neperdirbtą toną tenka mokėti taršos mokesčius.
Primtuoju įstatymu nustatyta, kad terminuotai – iki 2022 m. gruodžio 31 d. pratęsiamas 9% PVM tarifo taikymas apgyvendinimo paslaugoms.
Išlaikytos ir visos kitos PVM lengvatos – keleivių vežimui, spaudai, receptiniams kompensuojamiems vaistams. Be to, nuo 2018 m. sausio 1 d. įvedamas lengvatinis 5% lengvatinis PVM tarifas ir visiems receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams. Šiuo metu lengvatinis tarifas taikomas tik tiems vaistams, kurių išorinės pakuotės vertė didesnė negu 300 Eur.
Kils akcizai tabakui ir dyzelinui
Nuo kitų metų sausio dyzelinui bus taikomas didesnis akcizas, kuris, skaičiuojama, apie 2 eurocentais už litra pabrangins šią kuro rūšį.
Balsų dauguma Seimo posėdyje antradienį priimtu įstatymu nustatyta, kad nuo 2018-ųjų pradžios gazoliams taikomas akcizas didėja nuo 330,17 Eur iki 347 Eur už 1.000 litrų. Tuo metu žemės ūkio veiklai naudojamo vadinamojo žymėto gazolio akcizas padidinamas 2,7 karto iki 56 Eur už 1.000 litrų.
Svarstant šį projektą dalis Seimo nariai piktinosi, kad degalų akcizo padidinimas taps rimtu smūgis pirmiausia Lietuvos vežėjams. „Matome, kad didesni nei Lietuvoje akcizai bus tik trijose Europos Sąjungos valstybėse. Vežėjai dabar pradės masiškai važiuoti į kaimynines šalis užsipilti kuro. O kas atsitiks, jeigu, pvz., Lenkija, su kuria dabar yra sulyginamas akcizo tarifas, ims ir staigiai sumažins akcizą dyzelinui? Ar tai neprivers mūsų finansų ministrą kitąmet ateiti į Seimą su nauju pasiūlymu dėl akcizų mažinimo?“, – sakė konservatorius Jurgis Razma.
Nemenką dalį dyzelino pardavimų Lietuvoje sudaro Lietuvos ir kitų šalių tranzitinis krovininis transportas. Rinkos dalyvių duomenimis, šis skaičius siekia ne mažiau nei 20 % visų dyzelino pardavimų Lietuvoje. Todėl pesimistai skaičiuoja, kad dėl padidėjusios dyzelino kainos į biudžetą gali būti nesurinkta net iki 90 mln. Eur.
Finansų ministerija ramina, kad tokie pesimistiniai skaičiavimai nepagrįsti. Anot jos, dyzelino kainos padidinimas bendrą infliacijos lygį šalyje padidins vos 0,04%.
Seimo priimtose Akcizų įstatymo pataisose taip pat numatoma, kad nuo kitų metų pavasario pradžios cigarečių minimalus akcizas didėtų 5,4% iki 59 Eur, o kombinuotas akcizo tarifas turėtų būti ne mažesnis kaip 96 Eur už 1.000 cigarečių – šiuo metu šis rodiklis siekia 90 Eur. Akcizas už cigarus ir cigariles didėtų nuo 33 Eur už kg iki 37 Eur, arba 12,1%.
Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, cigarečių akcizas nuo 2018 m. turi būti būtent ne mažesnis kaip 90 Eur už 1.000 cigarečių. Planuojama, kad dėl šio akcizo pakėlimo cigarečių pakelis pabrangs apie 10 centų. Paskutinį kartą tabako akcizai didėjo šių metų kovą.
Kelių fondui – 48% akcizo pajamų
Priimtas kitų metų biudžetą lydintis Kelių fondo finansavimo įstatymas. Numatyta, kad kitąmet kelių tiesimui, remontui ir priežiūrai bus skirta „48% akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus, suskystintas dujas, skirtas automobiliams, ir energetinius produktus, kurie pagaminti iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais ir skirti naudoti kaip variklių degalai“.
Iš pradžių Vyriausybė siūlė išvis atsisakyti vadinamojo „procentinio finansavimo“ įstatyme dėl pinigų skyrimo Kelių fondui ir biudžete nustatyti tam tikrą konkrečią sumą, „nepririštą“ prie procentinės dalies nuo už degalus surenkamo akcizo. Tačiau Seime svarstant projektą nuspręsta likti prie „procentinio finansavimo“.
Šiemet į Kelių fondą patenka net 65% akcizų, surinktų iš tam tikrų degalų. Nors kitąmet procentinė dalis smarkiai sumažėja – iki 48%, tačiau išplečiamos tiek kuro rūšys, nuo kurių gauti akcizai yra pervedami į Kelių fondo biudžetą, be to, nominaliai didinami patys akcizai. Todėl teigiama, kad Kelių fondas kitąmet bus apie 11 mln. Eur didesnis nei šiemet.
Į Kelių fondą taip pat yra pervedami mokesčiai už Lietuvoje įregistruotas krovinines transporto priemones, kelių naudotojo mokestis, mokestis už eismo ribojimą bei kitos lėšos. Nemenką dalį Kelių fondo sudaro Europos Sąjungos lėšos.
Seime antradienį balsuota dėl opozicijos pasiūlymo nustatyti, kad į Kelių fondą pervedama net 55% iš degalų gaunamų akcizų pajamų, tačiau dviem balsais šis pasiūlymas buvo atmestas.
Šiemet Kelių fondas siekia apie 430 mln. Eur, kitąmet jis turėtų siekti apie 440 mln. Eur.
Pakoregavo GPM atskaitymą savivaldybėms
Seimas pritarė Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimams, numatantiems kitokią GPM procentinės dalies skyrimo savivaldybėms tvarką. Teigiama, kad ji bus gerokai lankstesnė ir net iki dešimtadalio padidintų prastesnę finansinę padėtį turinčių savivaldybių pajamas.
Pagal priimtąjį projektą, GPM dalis yra skiriama į pastoviąją ir kintamąją.
Pastovioji GPM procentinė dalis ateinantiems biudžetiniams metams bus ir toliau savivaldybėms skiriama tokia, kokia patvirtinta einamiesiems metams, tačiau kuri gali būti pakoreguota, atsižvelgiant į valstybės priimtus spendimus, dėl kurių keičiasi savivaldybių biudžetų pajamos.
Kintamoji GPM dalis bus skiriama savivaldybių išlaidų pokyčiams kompensuoti bei finansiniams ištekliams papildyti. Ši GPM procentinė dalis būtų apskaičiuojama tik tuo atveju, jeigu prognozuojamos savivaldybės pajamos mažėtų 20% ir daugiau. Tačiau valstybės ekonominei ir finansinei būklei pablogėjus, ši kintama GPM dalis savivaldybėms nebūtų skaičiuojama ir skiriama.
Skaičiuojama, kad dėl naujos, lankstesnės GPM procentinės dalies skyrimo tvarkos jau kitais metais padidės beveik penkių dešimčių vadinamųjų „kaimiškų“ savivaldybių pajamos.
Kartu antradienį pakoreguotas įstatymas, numatantis savivaldybių ir biudžetinių įstaigų galimybes skolintis. Pvz., numatyta, kad savivaldybėms bus leidžiama prisiimti įsipareigojimus pagal finansinės nuomos sutartis bei kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. Teigiama, kad tai išplės savivaldybių pasiskolinimo teises. Tačiau jos ir toliau išliks ribotos, o savivaldybės ir ateityje turės laikytis griežtos finansinės drausmės bei savo skolinius įsipareigojimus derinti su centrine valdžia.
Keli įstatymai dar liko
Artimiausiuose Seimo posėdžiuose dar bus balsuojama dėl likusių biudžetą lydinčių įstatymų pataisų priėmimo, nes dar liko komitetuose suderintinų pozicijų dėl kai kurių juose numatytų nuostatų.
Be to, kad įvedus vaiko pinigus turi būti panaikintas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) už vaikus, Seimas dar balsuos dėl Vyriausybės pasiūlymo nuo 2018 m. pradžios bazinį NPD pakelti nuo 310 iki 380 Eur. NPD riboto darbingumo asmenims siūloma kelti atitinkamai nuo 320 iki 390 Eur ir nuo 380 iki 450 Eur.
Siūlomu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektu taip pat siekiama nustatyti, kad individualios veiklos apmokestinimas priklausys nuo per metus gaunamo pelno dydžio, o ne nuo profesinės veiklos rūšies. Dėl šio projekto parlamentarai irgi balsuos vėliau.
Dar laukiama balsavimo dėl siūlymo nuo kitų metų visų biudžetininkų bazinę algą padidinti nuo 130,5 Eur iki 132,5 Eur. Toks pakėlimas leis kitąmet bent keliais procentiniais punktais padidinti maždaug 300.000 iš biudžeto apmokamų žmonių atlyginimus.
Atidėtas ir Seimo balsavimas dėl Vyriausybės pasiūlyto projekto, kuriuo siūloma atleisti nuo pelno mokesčio bendrovių išlaidas, skiriamus atitinkamiems investiciniams projektams ir investuojamoms į technologinį atsinaujinimą.
Bus balsuojama dėl biudžeto priėmimo
Biudžetą lydinčių įstatymų priėmimas atveria kelią patvirtinti ir patį kitų metų biudžetą. Jo antrasis svarstymas Seimo plenariniame posėdyje numatomas šį ketvirtadienį. Pavieniai Seimo nariai ir parlamentiniai komitetai pateikė pasiūlymų biudžeto išlaidas padidinti apie 850 mln. Eur, tačiau Vyriausybė sutiko tik su menka dalimi šių pasiūlymų, sutikdama perskirstyti tik apie 55 mln. Eur.
Biudžeto priėmimas Seime numatomas kitą savaitę.
Vien valstybės biudžeto pajamos kitąmet sudarys 9,1 mlrd. Eur, arba 6,9% daugiau, palyginti su 2017 metams patvirtintu planu. Planuojama, kad 2018 m. valstybės biudžeto asignavimai sudarys 9,5 mlrd. Eur, arba 5% daugiau negu 2017 metais.
Visų biudžetų – valstybės, savivaldybių, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo – pajamos kitąmet sieks 16,1 mlrd. Eur – 37% BVP (2017 m. – 35,8%), išlaidos – 15,84 mlrd. Eur, arba 36,4% BVP (2017 m. – 35,7%).
