Ekonomistas: Lietuva gali pralenkti Estiją 2031 m., Latvija – 2038 m.

„Estijos BVP vienam žmogui yra 22% didesnis nei Lietuvos ir 27% didesnis nei Latvijos. Jeigu skaičiuosime, kad Latvijos ir Lietuvos ekonomikos augs po 3% per metus, o Estijos – 2%, Lietuva pralenks Estiją 2031 m., o Latvija – 2038-aisiais. Vis dėlto greičiausiai augimo tempai bus panašūs“, – SEB diskusijoje apie Baltijos šalių ekonomiką sakė p. Nestoras, jį cituoja Latvijos naujienų agentūra LETA.

Ekonomistai pažymėjo, kad ekonomikos perkaitimas šiuo metu yra pagrindinis klausimas visose trijose valstybėse.

Tadas Povilauskas, „SEB Lietuva“ vyriausiasis analitikas, tvirtino, kad, nors formalūs indikatoriai dar nerodo perkaitimo, visose trijose Baltijos valstybėse jau pastebimi pažįstami simptomai, o tai reiškia, kad jos pasiekia rizikos zoną.

„Ir vėl matome greitą atlyginimų ir infliacijos augimą tuo pat metu, o privatus vartojimas Latvijoje ir Estijoje auga. Vis dėlto kreditai ir nekilnojamo turto rinka dar nerodo jokių anomalijų“, – kalbėjo ekonomistas.

Latvijoje ir Estijoje kitąmet bus įgyvendintos plataus masto mokesčių reformos, savo ruožtu Lietuvoje kol kas yra planuojami tik tam tikri patobulinimai, rašo LETA. Dainis Gaspuitis, „SEB Latvija“ makroekonomistas, teigia, kad mokesčių sistemos Baltijos valstybėse yra labai panašios, o vyriausybės mėgina kopijuoti geriausius kaimyninių šalių sprendimus.

„Visose trijose valstybėse vyksta diskusijos dėl progresinių mokesčių, tačiau nei viena iš jų nėra pasirengusi tai įgyvendinti pilnu mastu. Tuo pat metu visos trys valstybės ieško galimybių, kaip maksimaliai padidinti ekonomikos augimą, pritaikant mokesčių sistemą prie įmonių poreikių“, – kalbėjo p. Gaspuitis.

Ekonomistai pažymėjo, kad Baltijos valstybių iššūkiai yra panašūs: senstanti visuomenė, darbo jėgos pasiūla ir produktyvumas. Per 15 metų Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 19%, Latvijos – 18%, Estijos – 6%. Be to, ekonomistų manymu, Baltijos valstybės susiduria su sunkumais reformuojant švietimo sistemas.