Ko skirtingi britų verslo sektoriai tikisi iš „Brexit“
Vis dėlto britų lobistai vis dar turi ilgą sąrašą pageidavimų dėl to, kaip turėtų atrodyti išsiskyrimas tarp JK ir Bendrijos. „Bloomberg“ kalbino įvairių šalies verslo sektorių atstovus ir aiškinosi, ko jie tikisi iš „Brexit“ proceso bei kokios svarbiausios tendencijos jų laukia.
Sveikatos apsauga
JK vaistų gamintojas „GlaxoSmithKline“ pasveikino vyriausybės sprendimą užimti labiau pragmatinę poziciją ir paragino siekti bent dviejų metų pereinamojo išstojimo laikotarpio.
Savo ruožtu „AstraZeneca“ tikino, kad prie pasikeitusios verslo aplinkos reikėtų prisitaikyti bent 3-5 metų. Įmonės vadovai pažymi, kad reikėtų sutarti dėl ES mokslininkų galimybės dirbti JK, priešingu atveju gali nukentėti šalies farmacijos tyrimų kokybė ir raida.
Šio verslo atstovai taip pat tvirtina, kad būtina išsaugoti bendradarbiavimą su Europos medicinos agentūra, kuri bus iškelta iš Londono.
Medijos
JK kūrybinėms industrijoms pasitraukimas iš vieningosios ES rinkos reikštų mažesnes investicijas į filmų kūrimą ir televiziją bei sukeltų grėsmę dabartinėms šalies lyderės pozicijoms, pritraukiant JAV kino studijas į Europą.
Transliuotojai šiuo metu naudoja JK licencijas, kad pasiektų ES auditoriją ir darbuotojus, jos gali netekti galios po „Brexit“. Todėl jie norėtų, kad JK produkcija ir toliau būti traktuojama kaip „europietiška“ tam, kad jie galėtų naudotis regioninėmis subsidijomis, kurios pritraukia investicijas. Televizijos kompanijos taip pat nerimauja dėl reklamos – pagrindinio pajamų šaltinio – po „Brexit“, įmonėms mažinant išlaidas.
Technologijos
Pagrindinis sektoriaus rūpestis – kvalifikuotos darbo jėgos netekimas. 2009-2015 m. maždaug kas šeštas naujas darbuotojas buvo pasamdytas iš kitų ES valstybių. Todėl sektoriaus įmonės ragina užtikrinti ES piliečių teisę dirbti JK po „Brexit“.
Žemės ūkis
Šalies gamintojai baiminasi netekti ES rinkos, kuri yra didžiausia JK žemės ūkio produktų eksporto rinka.
Jeigu įmonės bus priverstos prekiauti su Europa pagal Pasaulio Prekybos Organizacijos sąlygas, žemės ūkis bus vienas iš labiausiai nukentėsiančių sektorių, tarifams mėsai ar grūdams tokiu atveju padidėjus iki 40%.
Be to, maždaug pentkadalis šio sektoriaus darbo jėgos yra iš ES valstybių. Todėl šio srities verslininkai mėgina įtikinti vyriausybę derėtis dėl sezoninių vizų darbuotojams.
Žemės ūkio gamintojai taip pat nukentės praradę ES subsidijas. Jie nerimauja, kad sektorių taip pat neigiamai paveiks būsimi JK prekybos susitarimai su JAV ir kitomis šalimis. Po jų JK rinką gali užplūsti pigi amerikietiška vištiena ir kiti produktai, kurių ES neįsileidžia šiandien.
Bankai
Pagrindinis bankų noras – užsitikrinti ilgą pereinamąjį laikotarpį, kurio metu būtų išlaikyta prieiga prie vieningos rinkos. Taip verslas spėtų prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. Vis dėlto jau dabar finansinės institucijos pamažu kraustosi iš Londono į kitas ES valstybes. Vokietija ir Prancūzija taip pat siekia perimti euro kleringo procedūras, o tai lemtų dar didesnį darbuotojų iš Londono persikraustymą į Senąjį žemyną.
Automobilių pramonė
Šio pramonės sektoriaus įmonės baiminasi, kad po „Brexit“ tarifai šiai produkcijai padidės 10%. Daugiau nei pusė ES pagamintų automobilių 2015-aisiais buvo parduodami Europoje. Skaičiuojama, kad vidutinė JK pagaminto automobilio kaina išaugtų apie 3,000 USD, jeigu įvyktų „kietasis“ „Brexit“. Be to, gamintojams pabrangtų kai kurių detalių įvežimas iš Europos, galimi sutrikimai tiekimo grandinėje.
JK automobilių gamintojų asociacija paragino vyriausybę siekti pasilikti ES muitų sąjungoje ir vieningoje rinkoje.
Aviacija
„Ryanair“ įspėjo dėl būtinybės kuo greičiau sužinoti veiklos sąlygas ateityje, nes vėžėjai planuoja savo maršrutus bent metams į priekį. Pagrindinis šios ir kitų įmonių galvos skausmas yra vieningos rinkos oro erdvei išsaugojimas, kuris leistų išlaikyti esamus maršrutus tarp JK ir ES. „EasyJet“ jau įkūrė padalinį Austrijoje, kuris leis įmonei be trukdžių veikti Europoje. Panašų žingsnį gali tekti padaryti ir „Ryanair“.
JK taip pat gali tekti persiderėti ir dėl kitų oro erdvės susitarimų, tarp jų ir su Amerika, nes jie praeityje buvo sudaryti ES vardu.
Logistika
Šio sektoriaus bendrovėms „Brexit“ gali būti naudingas, nes, kaip sakė Frankas Appelis, „Deutsche Post“ vadovas, protekcionizmas atneša daugiau sudėtingumo, o sudėtingumas yra palankus šiam verslui. Tiesa, penktadalis JK logistikos darbuotojų yra iš užsienio, todėl įmonės gali susidurti su darbo jėgos stoka. Be to, iš karto po „Brexit“ gali susidaryti eilės dėl sugrąžintos sienų patikros prie Lamanšo tunelio ir JK uostuose.
Prekyba
JK importuoja maždaug pusę šalyje suvartojamų maisto produktų, todėl išaugę tarifai šalyje gerokai pakeltų maisto kainas. Jos ir taip pastaruoju metu kyla dėl nukritusio svaro kurso. Britanijos pardavėjai įspėja, kad jeigu „Brexit“ įvyks be susitarimo su ES, vidutiniškai tarifai didės 22%. Tai labai padidins spaudimą prekybos sektoriuje.
VERSLO TRIBŪNA
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Šiemet „Eurovaistinė“ pripažinta geriausiai klientus aptarnaujančiu vaistinių tinklu Lietuvoje. Rugpjūtį tyrimų bendrovės „DIVE Lietuva“ paskelbti vaistinių sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai rodo, kad bendrus kriterijus tinklas išpildė 85,28 procentais ir užėmė sektoriaus lyderio poziciją. „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vadovas Laurynas Mickevičius sako, kad sėkmė nėra atsitiktinumas – bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų mokymus, vaistinių modernizavimą ir klientų patirties valdymą.
Malkų įlankos terminalas, UAB (MĮT) pradėjo veiklą prie krantinės, kuri šiandien būtų tinkama tik nedidelei daliai šiuo metu aptarnaujamų laivų. Dabar bendrovė – vienas didžiausių medienos, birius krovinius kraunančių krovos terminalų Klaipėdos uoste, užsitarnavusi patikimos ir klientų patogumui dirbančios įmonės reputaciją. Kaip subalansuoti aukštą paslaugų kokybę, pavyzdinį darbo efektyvumą ir minimalų poveikį aplinkai, kalbamės su 25 metų sukaktį žyminčio terminalo vadovu Juliumi Kiršiu.
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
Savo ruožtu mados industrija nuogąstauja, kad po išstojimo iš ES nukentės intelektinės nuosavybės teisių apsauga.
Maistas, gėrimai, viešbučiai
Britanijos restoranai, barai, kavinės ir viešbučiai jau dabar susiduria su darbo jėgos stoka. Apie trečdalis jų darbuotojų yra iš užsienio, todėl sektoriaus įmonės ragina užtikrinti darbuotojų iš užsienio teises.
Tačiau kritęs svaro kursas pastaruoju metu padidino į JK atvykstančių turistų skaičius. Jie gali sumažėti vėliau dėl atkurtų sienos patikrų.
Statybos
Maždaug 8% sektoriaus darbuotojų JK yra iš kitų ES valstybių, todėl pagrindinis klausimas yra imigracijos apribojimai. Tai ypač aktualu dabar, kai JK planuoja pradėti ne vieną didelio masto infrastruktūros projektą. Be to, didelė dalis statybinių medžiagų yra įvežama iš Europos, todėl raginama išvengti pastebimai išaugusių tarifų.
Energetika
Elektros jungčių ir vamzdynų su Europa savininkai norėtų išvengti papildomų tarifų, JK paliekant vieningą ES energetikos rinką. Manoma, kad dėl to pavyks susitarti.
Europa norėtų, kad JK liktų ES aplinkos taršos leidimų rinkoje, nes tai palengvintų įgyvendinti taršos mažinimo tikslus Europoje. Egzistuoja galimybė, kad persiderėjus dėl Euroatomo branduolinio kuro tiekimo taisyklių, JK branduolinės jėgainės turės mažinti pajėgumus, o tai šalyje padidins iškastinio kuro poreikį.
Žuvininkystė
Šio sektoriaus įmonės palaikė „Brexit“, tikintis, kad tai palengvins bendrovėms aršioje ES konkurencinėje kovoje ir panaikins britams nepalankias žvejybos kvotas. Tačiau šios srities verslas taip pat nori išlaikyti laisvą prekybą be tarifų ar biurokratijos.
