Nedarbas euro zonoje nukrito iki vienženklio skaičiaus

Euro zonoje nedarbo lygis antrą mėnesį iš eilės krenta žemiau 10% ribos. Spalį jis siekė 9,8%. – tai 0,8 proc. punkto mažiau nei tuo pačiu metu pernai.

ES šalyse bendras nedarbo lygis spalį buvo 8,4%. Palyginimui, pernai metų spalį jis siekė 9,1%.

Žemiausias nedarbo lygis spalio mėn. užfiksuotas Čekijoje (3,8%) ir Vokietijoje (4,1%). O sunkiausia darbą rasti Graikijoje (23,4%, rugpjūčio mėn. duomenimis) ir Ispanijoje (19,2%).

Per metus nedarbo lygis sumažėjo 24-iose šalyse. Italijoje jis išliko stabilus. Nedarbo lygis išaugo Estijoje – nuo 5,7% pernai rugsėjį iki 7,2% šių metų rugsėjį.

Estijos statistikos departamentas aiškina, kad nedarbo lygis išaugo todėl, kad vyriausybės vykdomos reformos į darbo rinką pritraukė daugiau žmonių, kurie joje iki šiol nedalyvavo. Nedarbo lygis yra skaičiuojamas tik nuo tos populiacijos dalies, kuri aktyviai ieško darbo.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::8a70ee9a-feeb-43d1-b1db-2d41c64ae6bc

Nedarbo lygis taip pat išaugo Danijoje (nuo 6 iki 6,5%) ir Austrijoje (nuo 5,8 iki 5,9%).

Labiausiai nedarbas mažėjo Kroatijoje (nuo 16,1 iki 12,7%), Ispanijoje (nuo 21,2 iki 19,2%) ir Slovakijoje (nuo 11,1 iki 9,1%).

Lietuvoje nedarbo lygis, Eurostato duomenimis, spalio mėn. siekė 7,6%. Pernai tuo pačiu metu nedrabas Lietuvoje buvo 8,9%.

Jaunimo nedarbas euro zonoje per metus sumažėjo nuo 22,2% iki 20,7%, o ES – nuo 19,9% iki 18,4%.

Lietuvoje jaunimo nedarbas spalį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, sumažėjo nuo 14,1 iki 12,7%.