Moterims valdybose – taip, kvotoms – ne
2011 m. Prancūzijoje priimtas įstatymas reikalauja, kad iki šių metų pabaigos bendrovėse, kurių akcijomis prekiaujama biržoje arba kuriose dirba per 500 darbuotojų, arba kurių apyvarta sudaro daugiau nei 50 mln. Eur, valdybose dirbtų ne mažiau kaip 40% moterų.
„Mes visą laiką pasisakėme prieš tokius įstatymus. Mes tikime, kad valdybose turi dirbti daugiau moterų, tačiau netikime kvotų nauda“, – komentuoja Simonas Walkeris, 38.000 Jungtinės Karalystės bendrovių vienijančios organizacijos „Institute of Directors“ vadovas.
Jis skaičiuoja, kad Jungtinėje Karalystėje moterų skaičius valdybose per pastarąjį dešimtmetį ūgtelėjo nuo 8 iki 25%. Tačiau tai buvo švietimu grįstas pokytis.
„Stengiamės šviesti visuomenę. Vyriausybė vis pagrūmoja pirštu, kad jei padėtis nesikeis, kvotos bus įvestos“, – šypsosi p. Walkeris.
Pasak jo, ir pats verslas suvokia, kad siekiant pritraukti gabius, atsidavusius darbuotojus, neįmanoma nepaisyti pusės visų dirbančiųjų.
„Manau, kad visa tai davė rezultatų. Be to, mano nuomone, tai ir kartų klausimas. Kai bendraujame su pradedančiaisiais verslininkais, daug dažniau sutinkame moterų nei brandesnėse įmonėse. Mūsų nuomone, apskritai būtina skatinti jaunus žmones imtis vadovauti verslui. Sakyčiau, kad mums reikia daugiau jaunų vadovų, tai pat ir moterų vadovių, nes tai verslui padeda suprasti jaunosios klientų kartos poreikius“, – pažymi p. Walkeris.
Kristine Jarve, „Deloitte“ partnerė, įsitikinusi, kad bendrovės didžiausią naudą gauna tada, kai jų valdybose dirba ir moterys, ir vyrai. Tačiau kvotų nauda ji taip pat netiki.
„Kai drauge dirba ir vyrai, ir moterys, valdybos efektyvesnės. Moterų dalyvavimas valdybose yra svarbus klausimas ir turi būti keliamas. Tačiau ne kvotomis vertėtų siekti, kad daugiau moterų įsitrauktų į valdybų darbus, o pritraukiant tinkamiausius konkrečiam atvejui profesionalus. Vienas iš būdų siekti, kad daugiau moterų dirbtų valdybose yra diskutuoti šia tema. Diskusijos padeda suprasti, kodėl moterų valdybose yra mažuma, ir susitelkti bendrovėms į tai, kad būtų pašalintos kliūtys moterims dažniau į jas įsilieti“, – nuomone dalijasi p. Jarve.
Aktyviau
Raoulis Hasselgrenas, profesionalus valdybų narys, valdysenos ekspertas iš Švedijos, primena, kad kvotos dėl valdybų narių lyties prieš kelerius metus buvo įstatymu įteisintos ir Norvegijoje. Tiesa, pasak jo, šioje šalyje numatoma, kad 40% valdybų narių privalo sudaryti moterys, 40% turi sudaryti vyrai. Likusi dalis gali būti ir moterys, ir vyrai.
„Švedijoje taip pat diskutuota dėl kvotų įvedimo. Tačiau politikai gali reguliuoti tik tas bendroves, kurių akcijomis prekiaujama biržoje, o jų – mažuma ir Švedijoje, ir Baltijos šalyse. Švedijoje tokių įmonių tėra 300“, – skaičiuoja p. Hasselgrenas.
Jo nuomone, ne tik tų bendrovių, kurių akcijomis prekiaujama biržoje valdybose turėtų dirbti ir moterys.
„Šis procesas Švedijoje vyksta, nes pokyčių reikalauja verslo savininkai. Ir to reikia, nes moterys dažnai kitaip žvelgia į verslą, jos puikiai išsilavinusios, geriau pasirengia darbui valdybose. Mano nuomone, jei valdyboje dirba 6 asmenys, bent jos nariai turėtų būti moterys“, – įsitikinęs p. Hasselgrenas.
Jis ragintų ir specialistes būti aktyvesnes.
„Problema yra ir ta, kad, regis, moterys laukia, kol jas pakvies. Todėl aš sakau: moterims reikia pasakyti pasauliui: „Štai aš. Aš moku, žinau ir galiu padėti priimti geresnius sprendimus versle. To aš laukiu ir tikiu, kad tai yra tinkamiausias jų kelias į valdybas“, – įsitikinęs p. Hasselgrenas.
