Lyčių lygybė pelninga: kur daugiau moterų, ten daugiau pelno
Taigi tyrimo rezultatai rodo, kad jei tarp bendrovės vadovų yra ir moterų, verslui tai gali padėti pasiekti geresnių rezultatų, o tokia koreliacija yra nemenka. Tiesa, yra viena išlyga. Neužtenka pasamdyti vien tik generalinę direktorę. Daugiausiai naudos pasiekia tos bendrovės, kuriose dalį vadovaujančių pozicijų užimą moterys ir dalis valdybos narių taip pat yra moterys. Tačiau, jei vienintelė moteris bendrovėje užima generalinio direktoriaus pareigas, reikšmingos įtakos verslo rezultatams tai neturi.
Tyrimo autoriai daro svarbią išvadą: tos bendrovės, kurios nori gauti naudos iš lyčių lygybės, turi sukurti aplinką, kurioje vadovaujančias pozicijas užimtų daugiau moterų; vien pasamdyti generalinę direktorę neužtenka.
Ir šią išvadą pagrindžia skaičiais: „Jei pelningai veikianti bendrovė, kurioje nedirba nė viena vadovė moteris ilgainiui pasamdo trečdalį vadovių moterų, šį pokytį galima sieti su 15% išaugusiu pelnu.“
Deja, bendrovių, kurių vadovų komandose dirbtų ir moterys iš tiesų yra mažai. Iš visų 21.980 tirtų įmonių, beveik 60% valdybose nedirba nė viena moteris. Daugiau nei pusėje visų tirtų bendrovių nėra nė vienos moters, kuri užimtų vadovaujančias pareigas (angl. C-suite executives) ir mažiau nei 5% įmonių moterys vadovauja.
Tyrėjų paskelbta išvada peršasi savaime: „Moterys nedalyvauja globalioje ekonomikoje lygia dalimi su vyrais.“
Šį tyrimą atliko Marcusas Nolandas, „Peterson Institute for International Economics“ viceprezidentas ir tyrimų direktorius, Tyleris Moranas, „Peterson Institute for International Economics“ analitikas, ir Barbara Kotschwar, Georgetown universiteto lektorė. Jie tyrė 21.980 bendrovių, veikiančių 91 šalyje.
Lietuvoje – mažuma
„Verslo žinios“ šiemet jau šeštus metus rinks Metų CEO – daugiausiai vertės akcininkams, darbuotojams ir visuomenei sukūrusį vadovą. Metų CEO renkamas remiantis VŽ sudaromu didžiausių Lietuvos bendrovių TOP1000 sąrašu. Pirminiai įmonių vadovų vertinimo kriterijai reikalauja, kad bendrovė dirbtų pelningai, o vadovas šį postą bendrovėje užimtų ne trumpiau kaip 2 metus.
Taigi pernai į Metų CEO vardą pretendavo beveik 700 vadovų ir tik 57 iš jų buvo moterys.
„Nasdaq Vilniaus“ specialistai atliko tyrimą, kuriuo siekė išaiškinti Baltijos šalių biržų sąrašuose esančių įmonių valdymo praktikas. Tyrimas parodė, kad iš viso moterų, dirbančių Baltijos šalių kolegialiuose organuose, vidutiniškai suskaičiuojama 19%. Kitaip sakant, vidutiniškai kas penktas narys yra moteris. Tai yra daugiau nei ES vidurkis – 12%. Beje, stebėtojų tarybose moterų kiek daugiau nei valdybose, atitinkamai 21 ir 17%.
Baltijos šalyse čia pirmauja Latvija. Šios šalies valdybose ir stebėtojų tarybose dirba 27% moterų, tad Latvija menkai teatsilieka nuo Švedijos ir lenkia Suomiją, kurių į biržų sąrašus įtrauktų įmonių kolegialiuose organuose dirba atitinkamai 28 ir 24% moterų.
Lietuvos bendrovių, kurių akcijomis prekiaujama biržoje, stebėtojų tarybose moterys sudaro 15%. Valdybose dirba 13% moterų.
Iniciatyvų yra
VŽ rašė, kad Europos pramonininkų apskritasis stalas (European Round Table of Industrialists, ERT) – organizacija, vienijanti 53 didžiausių Europos kompanijų vadovus, – nuo 2012 m. vertino bendrovių pažangą į vadovių pozicijas įsileidžiant moteris. Gauti rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad moterims tampa lengviau pramušti vadinamąsias stiklo lubas, skiriančias žemesnio rango darbuotojus ir vadovybę.
Pasak Pierre‘o Clamadieu, Belgijos chemijos pramonės įmonės „Solvay“ vykdomojo vadovo ir valdybos pirmininko, didžiausias iššūkis pramonės kompanijoms – didinti moterų vaidmenį valdymo struktūrose ir vadovių pozicijose.
Organizacijai priklausančios 32 bendrovės yra savanoriškai nustačiusios tikslus, kokią vadovybės dalį turėtų sudaryti moterys. Šie tikslai bendrovėse – skirtingi, kaip ir vadovaujamų pozicijų apibrėžimai.
„Kompanijos suinteresuotos labiau panaudoti moterų gebėjimus, tai svarbu ir visos Europos pažangai“, – pabrėžia ERT.
Kai kurių bendrovių patirtis rodo, kad į vadovių pozicijas atėjusios moterys pritraukia į kompanijas dar daugiau savo lyties atstovių. Nuo 2003 m., kai Nyderlandų informacinių paslaugų kompanijai „Wolters Kluwer“ pradėjo vadovauti Nancy McKinstry, moterų dalis aukštuose bendrovės postuose išaugo nuo 20 iki 50%.
Kvotų „už“ ir „prieš“
Siekiant, kad daugiau moterų užimtų vadovaujančias pozicijas, kai kuriose šalyse nustatytos kvotos, kiek jų turi dirbti valdybose. Šios srities pionierė – Norvegija. 2005 m. šioje šalyje buvo priimtas kvotų įstatymas. Pagal jį įmonės iki 2008 m. savo valdybose privalėjo turėti 40% moterų. Vis dėlto, bent jau kol kas, nustatytos kvotos pasiekti nepavyko.
Atliekant tarptautinį „Deloitte Global“ tyrimą, kurio metu analizuota 6.000 bendrovių iš 49 šalių valdybų sudėtys, analizuotos ir 22 norvegiškos bendrovės. Jų valdybose 36,7% narių sudarė moterys, tačiau tik 18,2% moterų vadovavo valdyboms.
Bendras šio tyrimo vaizdas kur kas liūdnesnis, palyginti su Norvegija: pasaulio mastu 12% valdybų narių sudaro moterys, tačiau tik 4% tyrime dalyvavusių įmonių valdyboms vadovauja moterys.
Nors kvotų sistema lemia, kad į valdybas bus priimta moterų, kritikos tokiai tvarkai irgi netrūksta. Pirmiausia neretai pasitaiko, kad moterys į valdybas priimamos vien dėl skaičiaus, yra menkiau kvalifikuotos nei kolegos vyrai ir jų nuomonės vis vien nepaisoma.
Dar vienas kvotų sistemos trūkumas – vadinamoji „auksinio sijono“ problema, kai moterys dirba daugelyje valdybų. Britų laikraštis „The Telegraph“ pateikia tokį pavyzdį – advokatę iš Norvegijos Mimi Berdal, kuri vienu metu buvo 90 skirtingų valdybų narė.
