Y karta darbo rinkoje: reikia įdomios veiklos ir gero užmokesčio

Publikuota: 2016-02-08
Doc. Boguslavas Gruževskis, Darbo ir socialinių santykių instituto direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Doc. Boguslavas Gruževskis, Darbo ir socialinių santykių instituto direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Jauni žmonės mūsų šalies darbo rinkai itin svarbūs. Tačiau jaunoji karta turi ir savų negandų. Apie tai kalbamės su prof. dr. Boguslavu Gruževskiu, Darbo rinkos tyrimų instituto vadovu.

Pastaruoju metu nestinga apklausų ir tyrimų, kuriuose darbdaviams patariama, kaip šie turėtų taikytis prie Y kartos poreikių. Atsižvelgiant į ekonominę tikrovę – aukštą jaunimo nedarbo lygį, vangų ES ekonomikos atsigavimą – ar tikrai ja

Taip, jie gali diktuoti tam tikras sąlygas. Pirmiausia, todėl, kad Y karta, t. y. gimusieji maždaug nuo 1984 m. iki 2000 m., yra vertingi jau vien tuo, kad jie yra darbo rinkoje. Lietuvoje gyventojų mažėja, taigi į darbo rinką ateinantis jaunimas yra savaime svarbus. Galima sakyti, kad jie turi pranašumą darbo rinkoje, nes jaunų darbuotojų paklausa didelė, o pasiūla menka. Tai lemia ir didesnius jų atlyginimus: jei pažvelgtume į darbo užmokesčio statistiką pagal amžiaus grupes, pamatytume, kad Y kartos žmonės, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis, vidutiniškai uždirba daugiau. Taigi viena vertus, atlyginimus lemia pasiūlos ir paklausos santykis, kuris, šiuo atveju, jaunimo pusėje, ir tai, kad iš esmės šios kartos žmonės yra išsilavinę, išprusę. Visas jų edukacinis procesas formavosi aplinkoje, kurios pagrindą sudarė skaitmeninės technologijos. Tai irgi suteikia pranašumą, palyginti su vyresnėmis kartomis. Taigi tai yra objektyvūs kriterijai.

Y kartos žmonės pasižymi ir tuo, kad, kalbant apibendrintai, jie nėra linkę saistyti savęs su viena darboviete. Šių žmonių nuostatos, požiūriai formavosi saugioje aplinkoje. Stabilumas šiems žmonėms yra norma. Y karta nejuto grėsmės, kaip visuomenės reiškinio. Todėl jauniems žmonėms lengviau mesti darbą, lengviau rizikuoti, nes už viso to nėra neigiamos patirties. Toks požiūris turi ir privalumų, ir trūkumų. Gal jis nėra itin palankus darbdaviams, tačiau susidūrę su diktatu jauni žmonės nelinkę taikstytis. Tai yra gerai.

Jei padėtis tokia palanki jauniems darbuotojams, kodėl jaunimo nedarbo lygis didesnis už šalies vidurkį?

Pirmiausia, ne kiekvienas žmogus savo potencialą išnaudoja. Taip, Y kartai skaitmeninės technologijos artimos, tačiau tai dar nereiškia, kad jie bus geri darbuotojai. Nes viena yra naudotis jomis pramogai, o visai kas kita naudotis taip, kad kurtum kažkam vertę. Tai visiškai skirtingos tikrovės.

Yra tyrimų, kurie aiškiai rodo, kad visų gyvų organizmų, kurie gyvuoja nekonfliktinėje aplinkoje, motyvacinės sistemos silpsta. Y karta čia – jokia išimtis. Dalis jaunų žmonių, kurie gyveno viskuo aprūpinti, nesistengia gerovės kurti patys. Gal jie ir neturi visko, ko norėtų, tačiau pagrindiniai poreikiai patenkinti. Šių žmonių problema yra veiklos motyvacijos trūkumas. Pavyzdys čia yra jauni žmonės, kurie nesimoko ir nedirba. Lietuvoje jų priskaičiuojama tūkstančiais, Europoje – šimtais tūkstančių. Taigi turime du reiškinius: viena vertus, kalbame apie jaunus žmones, kurių potencialas – didelis, kurie prisitaikę prie aukštųjų technologijų, išsilavinę ir gali daug nuveikti, kita vertus, dalis jaunimo nenori nieko. Ir pastarieji – nė tik iš socialiai problemiškų šeimų.

Kas lemia, kad mūsų šalies jaunuoliai, išvykę į aukšto nedarbo šalis, vis dėlto įsidarbina?

Ne visi darbą suvokia kaip privalomą. Kai kurių Y kartos žmonių nuostatos dėl darbo itin lanksčios: galima dirbti, galima ir nedirbti, gyventi su tėvais ir patenkinti minimalius poreikius. Taigi dalis jaunimo darbo net neieško. Pavyzdžiui, Ispanijoje jaunimo nedarbas milžiniškas, bet kai lietuviai nuvyksta į Ispaniją, darbo randa. Ką jau kalbėti apie atvykusius iš Rumunijos, Bulgarijos. Taigi ar darbo yra, ar nėra, lemia ir vertybinis požiūris į darbą, ir nuostata, kokią gerovę su konkrečiomis pajamomis tam tikras žmogus nori susikurti.

Dar vienas dalykas – įdomaus darbo paieškos. Jau kuris laikas mokyklose pabrėžiamas įdomumas, smagumas, tad ir jas palikus ieškoma to paties: kad būtų įdomu, smagu.

Taigi iš Lietuvos išvažiuoja daug jaunų žmonių ir todėl, kad pas mus dominuoja žemo technologinio lygio darbo vietos. Mums dar vis labai trūksta investicijų, kur būtų kuriamos aukštos pridėtinės vertės darbo vietos, dėl kurių jaunimas nekonkuruotų su vyresniais žmonėmis. Deja, pas mus dar labai daug darbo vietų sukuriama valstybės tarnyboje, sektoriuose, kurie nėra imlūs aukštosioms technologijoms. Mums tenkantis iššūkis – spartinti investicijų inovatyvumą.

Jeigu dalis jaunimo nė nesistengia įsitvirtinti darbo rinkoje, kokios galimos ilgalaikės pasekmės?

Tai nėra vien Lietuvos problema. Nemotyvuotas jaunimas yra visų gerovės valstybių problema. Pažvelgę į Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Pasaulio banko ataskaitas matome, kad visame pasaulyje trūksta darbuotojų, o nedirbančio jaunimo gretos didėja.

Priežasčių reikėtų ieškoti švietimo sistemoje. Nuostatos dėl darbo yra socialinių emocinių kompetencijų dalis. Kad jos būtų suformuotos, būtina kryptingai dirbti dar mokykloje. Vaikai turi išmokti mokytis, įgyti motyvaciją. Jei to neišmokysime mokykloje, neįdiegsime noro siekti, bedarbio išmokyti naujos profesijos nebepavyks, nes jis bus nemotyvuotas mokytis. Lietuvoje tai ypač svarbu, nes mums kiekvienas jaunas žmogus – ypatingas turtas. Mes negalime sau leisti, kad jauni žmonės nemokėtų socializuoti, išreikšti savęs.

Antras labai svarbus dėmuo yra darbo užmokestis. Jeigu pas mus drauge su darbdaviais nebus ieškoma būdų, kaip didinti darbo užmokestį, drauge nedidinant verslo sąnaudų, emigracija nesibaigs. Dabar turime tokią padėtį, kai mūsų ekonomika stiprėja, o sociumas – ne. Tuo pačiu menksta ir darbo rinkos patrauklumas jaunimui. Visa tai ypač svarbu galvojant apie Z kartą, kurie veiklą apskritai linkę rinktis pirmiausia pagal tai, kiek ji jiems įdomi.

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Švedijos „Telia“ vadovybėje pirmą kartą dirbs lietuvė 1

Eglė Gudelytė-Harvey, buvusi „Telia Lietuvos“ teisės reikalų vadovė, šiuo metu Briuselyje vadovaujanti „Telia...

Vadyba
2019.12.11
Valstybės kontrolė: Vyriausybė nuslepia nepadarytus darbus Premium 6

Valstybės kontrolė (VK) atliko strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarkos vertinimą ir...

Finansai
2019.12.10
Užklupus krizei, vadovai pamiršta patį svarbiausią dalyką Premium

Krizė ištinka visus, kurie jos neplanuoja. Tačiau reta bendrovė gali pasigirti be jokių padarinių įveikusi...

Vadyba
2019.12.09
Vadovas be kabineto: kas iš to išlošia

Kuo smulkesnė įmonė, tuo darbuotojams trumpesnis kelias iki vadovo. Neretai net eiti niekur nereikia – įmonės...

Gazelė
2019.12.08
2019 metų CEO A. Markauskas: reikia nustoti manipuliuoti Premium 1

„Verslo žinių“ 2019-ųjų Metų CEO buvo išrinktas UAB „Thermo Fisher Scientific Baltic“ generalinis direktorius...

Verslo klasė
2019.12.08
Kaip švęsti darbuotojų nesėkmes ir žudyti „zombius“ Premium

Kai nieko nedarai, galimybė suklysti sumažėja iki nulio. Imantis naujovių, nesėkmės galimybė visada išlieka,...

Vadyba
2019.12.07
„Microsoft“ Japonijoje išbandė 4 darbo dienų savaitę 1

Vis daugiau įmonių išbando trumpesnės darbo savaitės strategiją. Dirbti keturias darbo vienas per savaitę...

Vadyba
2019.12.07
10 finansiškai neskausmingų būdų padėkoti darbuotojui Premium

Vienas paprasčiausių būdų pakelti darbuotojo laimės, savivertės ir motyvacijos lygį – jam padėkoti. Tačiau,...

Vadyba
2019.12.06
Statybų srityje dirbanti Guoda moksleiviams siuntė svarbią žinutę: netikėkite, jei kas nors mano, kad jūs kažko negalit Verslo tribūna

Ar jauna šviesiaplaukė gali sėkmingai vadovauti statybų projektams?  Tarp statybų srityje dirbančių šeimos...

Vadyba
2019.12.06
„DB Schenker“ centralizavo įmonių valdymą Baltijos šalyse Premium

Vokietijos geležinkeliams priklausanti transporto ir logistikos grupė Baltijos šalyse įvykdė vadovybės...

Smulkios kalėdinės dovanos gali virsti interesų konfliktais Premium

Didesnės ar mažesnės dovanos viešojo ir privataus sektoriaus klientams, suinteresuotiems asmenims gali virsti...

Finansai
2019.12.05
„Euroapotheca“ turi naują vadovą ir valdybą

Šiaurės Europos ir Baltijos šalių regione veikiantis vaistinių tinklas „Euroapotheca“ suformavo naują...

Vadyba
2019.12.04
Pasikeitimai Civilinės aviacijos asociacijos valdyboje

Civilinės aviacijos asociacija (CAVIA), vienijanti aviacijos pramonės atstovus, išrinko naują valdybos...

Vadyba
2019.12.04
Pinigų talentų idėjoms visada bus, bet ar bus talentų Premium 1

Pastaraisiais metais verslas vis dažniau kalba apie socialinę atsakomybę, tvarias investicijas ir būtinybę iš...

Vadyba
2019.12.04
Vilniečius ir miesto svečius kviečia į mugę: po kalėdine egle – moksleivių kurtų verslų produkcija Verslo tribūna

Šį šeštadienį, gruodžio 7-ąją, Vilniaus rotušėje susirinks daugiau nei 250 dar mokyklose verslus kuriančių...

Vadyba
2019.12.03
Darbdavio įvaizdis: kaip galima matuoti investicijų grąžą

Kokią patirtį darbdaviai kuria esamiems, kaip apie tą patirtį geba papasakoti galimiems darbuotojams ir yra...

Vadyba
2019.12.03
Berlyno lietuviai perprato, kaip ten geriausiai ieškoti verslo partnerių Premium

Vis daugiau lietuvių verslą kuria Berlyne, nes šis miestas – vienas patraukliausių tiek startuoliams, tiek...

Gazelė
2019.12.03
Chaosas rimsta: kokių atlyginimo pokyčių tikėtis 2020-aisiais Premium 2

Šalies atlyginimų rinka išlieka chaotiška, bet pastebima ir teigiamų poslinkių. Įmonės vis profesionaliau...

Vadyba
2019.12.02
Turtingiausia pasaulyje šeima – „Walmart“ savininkai Premium

70.000 USD per minutę, 4 mln. USD per valandą, 100 mln. USD per dieną – tiek įkrenta į JAV prekybos tinklą...

Vadyba
2019.11.30
Po nesėkmingo ketvirčio „LG Electronics“ pakeitė bendrovės vadovus

Pietų Korėjos prietaisų milžinė „LG Electronics“ ketvirtadienį pakeitė generalinį direktorių ir daugybę kitų...

Technologijos
2019.11.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau