2016-11-15 01:01

Valstybės biudžetas: pridėjo vėžio terapijai ir mokslui, pagailėjo saugumui ir viešiesiems pirkimams

Ekonomistai nemato didelių prielaidų, kad po rinkimų susiformuosianti naujoji valdžia Seime ir Vyriausybės rūmuose imsis esminių „nuobodaus ir inertiško“ kitų metų biudžeto projekto korekcijų. Didesnių permainų galima tikėtis 2018-aisiais.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Ekonomistai nemato didelių prielaidų, kad po rinkimų susiformuosianti naujoji valdžia Seime ir Vyriausybės rūmuose imsis esminių „nuobodaus ir inertiško“ kitų metų biudžeto projekto korekcijų. Didesnių permainų galima tikėtis 2018-aisiais. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Diskusijos apie kitų metų valstybės biudžetą nesiliauna, atsakyti dėl abejonių keliančio finansavimo ir apsispręsti dėl tam tikrų korekcijų teks naujajai valdžiai. VŽ analizuoja biudžeto eilutes, klausimų, kodėl daliai institucijų numatomas dosnesnis finansavimas, o kitoms be gailesčio kerpamas, kur kas daugiau nei įtikinamų paaiškinimų.

Didžiausi finansavimo pokyčiai kitąmet numatomi Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) pavaldžiose institucijose. Tai tarsi bylotų, kad šalis taip mėgina stiprinti konkurencingumą, išlaikyti talentus, kai trauktis dėl nesiliaunančios jaunimo emigracijos jau nebėra kur. Tačiau dauguma lėšų numatoma materialinėms vertybėms, o ne šviesiausiems protams.

Rusijai demonstruojant raumenis Baltijos šalių pašonėje ore, žemėje ir jūroje, labiausiai asignavimai didinami krašto apsaugai, tačiau finansavimas žvalgybai, kuri yra „pirmoji gynybos fronto linija“ informacinio karo fone, netgi šiek tiek apkarpytas.

52795
130817
52791