Komisijos sprendimai drebina korporacijų verslą Europoje

Komisijos pareigūnai tvirtina, kad lengvatiniai sandoriai yra ne kas kita kaip neteisėta valstybės parama. Priimti teismo sprendimai keturiose šiuo metu nagrinėjamose bylose iš pagrindų sukrės tarptautinių bendrovių Europoje verslo praktiką, o galbūt netgi išgirsime apie milijardines baudas.

Prieš keletą mėnesių viduramžių laikus menantis Atenri miestelis Golvėjaus grafystėje buvo žinomas tik dėl senos dainos. Airijos regbio ir futbolo aistruoliai dažnai pratrūkdavo skanduoti „Atenri laukai“ – žodžius iš baladės apie XIX a. šalį niokojusį badą.

Vasarį Timas Cookas, vykdomasis „Apple“ direktorius, išgarsino miestelį kiek kitaip – jis paskelbė, kad jų bendrovė šiame miestelyje įkurs 850 mln. Eur kainuosiantį duomenų centrą, kuris užtikrins tokių svarbių interneto paslaugų kaip „iTunes“ ir „App stores“ teikimą.

„Apple“ pažadas investuoti Airijoje, kur bendrovė Korko mieste jau yra įkūrusi savo Europos atstovybę, vietos politikams buvo tarsi dovana iš aukščiau. Ministras pirmininkas Enda Kenny žada, kad ši investicija turės teigiamą poveikį visam vakariniam šalies pakraščiui, kuris vis dar nėra atsigavęs po šalyje praūžusios finansų krizės.

Svarbiausia, kad ši svarbi „Apple“ investicija liudija, jog airių strategija pasiūlyti šalį kaip europietišką bazę pirmaujančioms JAV technologijų bendrovėms ne tik atsiperka, bet ir kuria šalyje naujas darbo vietas. Airijos darbo ministras Richardas Brutonas duomenų centro Golvėjuje įkūrimą pavadino „puikiu pavyzdžiu to, ką galima pasiekti priėmus tinkamus politinius sprendimus“.

Tačiau šiems sprendimams, kurie tokie patrauklūs tarptautinėms bendrovėms, dabar iškilo sunkiai įveikiama kliūtis. Užmegzti ryšius su „Apple“ Airiją paskatino vienas labiausiai aistras kurstančių politinių klausimų: lengvatiniai mokesčių susitarimai.

Dublinas yra pirmasis įtariamasis ES tyrimo sąraše dėl galimo neteisėto mokesčių lengvatų tarptautinėms bendrovėms suteikimo. Europos Komisija teigia „netrukus“ paskelbsianti tyrimų išvadas dėl keturių tirtų atvejų: „Apple“ Airijoje, „Starbucks“ Nyderlanduose, „Fiat Finance and Trade“ ir „Amazon“ Liuksemburge.

Milijardinė grėsmė

Briuselis taiko visiškai naują itin ginčytiną metodiką piktnaudžiavimo atvejams nustatyti. Jei bus nutarta, kad tokia praktika naudota, pažeidėjams gali būti skirtos vienos didžiausių baudų per visą ES istoriją. Komisija gali priversti vyriausybes pareikalauti nesumokėtų mokesčių už praėjusius dešimt metų. Vienas ES pareigūnas atskleidžia: „Kalbama apie ne vieną milijardą.“

„Apple“ jau įspėjo investuotojus, kad gali patirti finansinį smūgį, jei paskelbtame teismo sprendime bus pareikalauta, kad airiai pateiktų bendrovei sąskaitą.

„JPMorgan“ apskaičiavo, kad blogiausiu atveju tai gali „Apple“ atsieiti maždaug 19 mlrd. JAV dolerių. Retas kuris į konkurencijos teisę besigilinantis Briuselio teisininkas mano, kad Komisijos bauda sieks tokią didelę sumą, tačiau didžiulės baudos vis tiek supurtys įprastas vengimo mokėti mokesčius schemas, nes taps stipria papildoma atgrasymo priemone ateityje.

Iki šiol nustatytos tarptautinės gairės dėl apmokestinimo paprastai buvo patariamojo pobūdžio ir jokių padarinių jų nesilaikančioms šalims nesukeldavo. ES valstybės narės atkakliai gynė teisę nustatyti mokesčius savo nuožiūra. Didžioji Britanija nesunkiai pasipriešino iniciatyvoms suvienodinti mokesčių tarifus visoje Europoje.

Taigi Briuselis imasi įvairiausių kūrybiškų būdų, nors įprastai tuo iki šiol pasižymėjo tarptautinių bendrovių patarėjai mokesčių klausimais. Europos Komisija tvirtina, kad lengvatiniai mokesčių susitarimai – ES vyriausybių atskiroms bendrovėms suteikiamos mokesčių lengvatos – yra ne kas kita kaip valstybės parama. Taigi tai nelega?lios valstybės subsidijos, todėl Briuselis gali ištiesti „ilgą ranką“ ir priversti privilegijuotuosius sumokėti visus mokesčius.

„Šie tyrimai yra išskirtinės reikšmės, o ir priimti teismo sprendimai daug ką nulems“, – teigia Anneliese Dodds, Europos Parlamento pranešėja įmonių mokesčių klausimais. Ji pabrėžia, kad šiais tyrimais bus atsakyta į klausimą, ar tarptautinės bendrovės gali ir toliau naudotis lengvatomis, kurios nesuteikiamos vietos bendrovėms. „Ši didelė neteisybė – kai vieni prieš įstatymą yra lygesni už kitus – smarkiai papiktino ne vieną milijoną europiečių“, – pabrėžia p. Dodds.

Ji priduria, kad pirmieji keturi tyrimai – veikiausiai tik „ledkalnio viršūnė“. Per „LuxLeaks“ skandalą buvo atskleista, kad mokesčių lengvatų sulaukė tūkstančiai bendrovių. Briuselis jau dabar tiria daugiau kaip šimtą atvejų 21 šalyje. Komisija pabrėžia, jog neprieštarauja, kad bendrovėms būtų pateikti nuodugnesni įstatymų mokesčių klausimais išaiškinimai, – jų ypač reikia tarptautinėms bendrovėms, kad galėtų pasitikslinti, kaip bus apmokestinamas jų pelnas. Tačiau Komisija siekia pažaboti piktnaudžiavimo atvejus, kai bendrovės stengiasi kone visiškai išsisukti nuo prievolės mokėti mokesčius.

Už konkurencijos politiką atsakinga Europos Komisijos narė Margrethe Vestager turėjo paskelbti Komisijos priimtą sprendimą dėl keturių atvejų dar praėjusio mėnesio pabaigoje, tačiau jis buvo atidėtas. Vienas Komisijos pavedimu tyrimą vykdantis teisininkas tvirtina, kad „tyrėjai siekia išvengti bet kokio prieštaravimo“, ir paaiškina, kad Komisijai reikia daugiau laiko, kad iš tiriamų atvejų, smarkiai įvairuojančių konkrečiomis aplinkybėmis, galėtų išrinkti abejonių nekeliantį teisinį precedentą. Informaciją tenka kaulyti iš tyrėjams ją itin nenoriai teikiančių šalių institucijų. Liuksemburgas, Estija ir Lenkija jau sulaukė Komisijos priekaištų dėl delsimo perduoti informaciją.

Pasak su tyrimo eiga susipažinusių teisininkų, manoma, kad ponios Vestager komanda pateiks reikalavimus sumokėti mokesčius rudenį, nors sprendimą dėl vieno atvejo galėtų paskelbti ir anksčiau. Žinoma, Komisijos tyrimų išvados bus iš karto apskųstos Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, o šis valstybės paramos argumentą nagrinės dar kelerius metus. Siekdami išvengti įtempto bylinėjimosi, ES konkurencijos pareigūnai pasitelkia teisininkus iš kitų skyrių, kurie atidžiai tikrina Komisijos pateiktus argumentus.

Airija tvirtina, kad jos išaiškinimai mokesčių klausimais yra visiškai teisėti ir vertintini kaip neprivalomos gairės. Praėjusiais metais Airijos finansų ministras Michaelas Noonanas teigė, kad Dublinas „laimės teisinį ginčą ir kad Komisijos pozicija yra teisiškai menkai perspektyvi“. Liuksemburgas ir Nyderlandai taip pat tvirtina nieko neteisėta nepadarę.

Komisijos argumentai

Kad įveiktų valstybių narių poziciją, Briuselis turės jas įtikinti pateikdamas argumentus pagal tris ginčytinas sritis: atranką, pranašumą ir intelektinės nuosavybės vertę.

Vienas nelegalios valstybės paramos požymių – ji taikoma tam tikrai verslo organizacijai ar sektoriui. Siekdama tai įrodyti „Apple“ atveju, Komisija pirmiausia kaip argumentą nurodė 1990 m. bendrovės patarėjo mokesčių klausimais ir Airijos mokesčių inspekcijos diskusiją. Komisijos paskelbtame dokumente „Apple“ patarėjas mokesčių klausimais savo poziciją gina užmaskuotais grasinimais, kad bendrovė „svarsto tarptautinės veiklos pokyčius“.

Toliau plėtojama diskusija apie tai, kad „Apple“ mokesčiai svyruos nuo 30 iki 40 mln. JAV dolerių. Pagal Komisijos pateiktą dokumentą „Apple“ patarėjas mokesčių klausimais „pripažino, kad šiam skaičiui pagrįsti nebuvo objektyvaus pagrindo“.

Toks pataikavimas privertė kur kas labiau sunerimti tada, kai „Apple“ dėl „iPhone“ ir „iPad“ tapo pelningiausia pasaulio bendrove. Pasak Komisijos, 2011 m. Airijoje įsikūrusiam „Apple Sales International“ padaliniui teko 64% pasaulinių ikimokestinių pajamų, kurios iš viso siekė 34,2 mlrd. USD (31,5 mlrd. Eur).

Tačiau, kaip tvirtina Komisija, nors ši suma ir įspūdinga, tais metais Airijoje, kur į ataskaitą įtraukiami kone visi tarptautiniai pardavimai, „Apple“ sumokėjo nuo 2 iki 20 mln. Eur mokesčių.

Kovotojams už teisingumą tai akivaizdus įrodymas: Airija sudarė „Apple“ lengvatines sąlygas, kad ši nepasitrauktų iš šalies. Tačiau Komisija išlieka atsargi – praėjusių metų pabaigoje Europos Sąjungos Teisingumo Teismas dviem atvejais, susijusiais su mokestiniais ginčais Ispanijoje, atmetė Komisijos sprendimus. Valstybės paramos teisės specialistai tvirtina, kad bet kas, ypač Liuksemburgo atveju, galėjo pretenduoti į mokesčių lengvatas. Todėl, atsižvelgiant į tai, jų teikimas nebuvo šališkas.

„Sunku įrodyti, kad įstatymų išaiškinimai buvo taikomi šališkai. Tokių išaiškinimų yra tūkstančiai“, – tvirtina „Norton Rose Fulbright“ advokatas Jay Modrallas. – Kadangi kiekvienas išaiškinimas taikomas konkrečiai situacijai, sunku suprasti, kaip Komisija gali pagrįsti, kad kita panašiomis aplinkybėmis veikianti bendrovė nebūtų sulaukusi tokio pat išaiškinimo, atsižvelgiant į kiekvienos atskiros šalies praktiką.“

„Apple“ pabrėžia, kad jai taikomi tokie patys mokesčių įstatymai kaip ir gausybei kitų Airijoje veikiančių tarptautinių bendrovių.

Ponia Vestager atsako, kad Briuselis domisi tais atvejais, kai „kyla įtarimų, jog kuris nors vienas gali gauti ko nors tokio, ko negauna kitas“.

Prievolė nustatyti pranašumą, kurį suteikė mokesčių inspekcijų išaiškinimai, pareikalaus itin sudėtingų skaičiavimų, kiek bendrovė būtų sumokėjusi, jei nebūtų priimta tokių sprendimų dėl mokesčių. Tai daroma įrodinėjant sąnaudų ir pelno skirstymą, kai bendrovėje taikoma tokia prekių ir paslaugų kainodara, kad kuo didesnė pelno dalis tektų palankiausiai jurisdikcijai. Aktyvistai tai laiko vienu sunkiausių piktnaudžiavimo atvejų.

Tačiau, kad laimėtų bylą, Komisijai prireiks tiksliai apskaičiuoti nepateisinamų sandorių mastą. Pavyzdžiui, „Starbucks“ bylos atveju šveicariškas bendrovės padalinys olandiškajam parduoda kavą, taikydamas 20% antkainį. Ar tai priimtina kainodara, atsakys beprecedentis tyrimas teismų praktikoje.

Bus nagrinėjama, kaip turi būti organizuojama tokių vidinių sandorių grandinė – kiek už tai būtų paprašyta, jei sandoris būtų vykdomas atvirojoje rinkoje. „Starbucks“ neigia, kad yra ėmusis kokių nors neteisėtų veiksmų.

Trečiasis ES konkurencijos pareigūnų laukiantis painus uždavinys – apskaičiuoti realią intelektinės nuosavybės vertę. Technologijų bendrovės dažnai tvirtina, kad jų apmokestinamasis pelnas turi būti sumažintas atskaitant JAV vakarinėje pakrantėje sukurtos pažangiosios patirties sąnaudas. Jos tikina, kad kitose pasaulio vietose vykdoma surinkimo, pakavimo ar platinimo veikla didelio poveikio pelnui neturi.

Kai kas Airijos gynėjų stovykloje netgi pateikė provokuojantį argumentą, kad dėl intelektinės nuosavybės aspekto visus papildomus iš „Apple“ pareikalautus mokesčius reikia pervesti į JAV iždą, nes apmokestinamasis „Apple“ pelnas kuriamas Kalifornijoje. Dublinas jau dabar tokių jiems primetamų mokesčių sumų kratosi – pareigūnai aiškina, kad „tie pinigai mums nepriklauso“.

Nepaisydama visų teisinių kliūčių, p. Vestager žada „kuo skubiau“ paskelbti sprendimą. Ji jau anksčiau, pradėjusi piktnaudžiavimo padėtimi rinkoje bylas „Amazon“ ir „Gazprom“, yra parodžiusi ryžtą prigriebti didžiuosius. Komisarė tvirtina būtinai atkursianti „visiems vienodas žaidimo taisykles“.

Poniai Vestager pritaria ir jos pavaduotojas valstybės paramos klausimais Gertas Janas Koopmanas. Vienas advokatas pusiau juokais sakė, kad į tyrimo akiratį patekusios šalys tikrai turi dėl ko sunerimti, nes G. J. Koopmanas buvo atsakingas už valstybės paramos aspektus skiriant milijardus eurų Europos bankų sistemai gelbėti.

Daugelis Komisijos pareigūnų prisibijo skirti kelių dešimčių milijonų eurų baudas, tačiau, anot advokato, „Koopmanas įpratęs skaičiuoti milijardais“.

Nori vienodų mokesčių

Ponia Vestager pabrėžia, kad jos iniciatyva mokesčių srityje yra tik platesnės ES iniciatyvos dalis. Komisija atgaivina planus sukurti bendrą ES mokesčių bazę – taisyklių rinkinį, kuriame visoms valstybėms narėms būtų nustatyti bendri mokesčių politikos principai. Vienas mokesčių suderinimo tikslų ir būtų pažaboti pelno bei sąnaudų perkėlimą.

Lankasterio universiteto profesorius emeritas Solas Picciotto tvirtina, kad ES valstybių paramos tyrimai yra tik viena priemonių derinant mokesčius.

„Anksčiau ar vėliau bendrovių vadovai galbūt nutars, kad racionalus požiūris yra geriau nei nuolat jausti pavojų, kad juos vis protarpiais gali išvanoti tokiais kaip šie tyrimais“, – svarsto profesorius.

Nyderlandai ir Airija mano, kad ES tyrimai dėl suteiktų išskirtinių mokesčių lengvatų taikosi ne į visus. Kada Europos Komisija imsis Didžiosios Britanijos?

„Norėtume įsitikinti, kad jie pristoja ne tik prie mažųjų“, – dalijasi mintimis vienas mažesnei šaliai atstovaujantis ES pareigūnas.

Privačiai kalbėdami, Komisijos pareigūnai pripažįsta, kad jie nėra akli ir mato, jog Didžioji Britanija globoja mokesčių rojų. 2013 m. buvo pradėtas tyrimas dėl Gibraltaro mokesčių tvarkos, tačiau šio sprendimo laukiama ne anksčiau, nei bus paskelbti sprendimai dėl galimo piktnaudžiavimo atvejų Airijoje, Liuksemburge ir Nyderlanduose.

Didžioji Britanija buvo viena pirmųjų didžiųjų šalių, kuri sudomino už konkurencijos politiką atsakingus Europos Komisijos pareigūnus. Briuselyje dirbantys teisininkai valstybės paramos specialistai tvirtina, kad beveik neabejotina, jog Komisijos pretenzijos Didžiajai Britanijai virs didele byla. Jie prognozuoja, kad Komisija veikiausiai kreips dėmesį pirmiausia į mokesčių vengimą naudojantis „patentų dėžutėmis“ – schema, kai į sąnaudas įtraukiama intelektinė nuosavybė, kuri kitoje jurisdikcijoje parodoma kaip pelnas.

Kiti priduria, kad Komisijos pareigūnai taip pat domisi kai kurių stambiųjų Didžiojoje Britanijoje įsikūrusių bendrovių ryšiais su Liuksemburgo finansų centru.

Kaip ir daugeliu kitų sunkių konkurencijos pažeidimo atvejų, tylą Didžiosios Britanijos atžvilgiu veikiausiai lemia politiniai sumetimai. Šioje šalyje planuojamą referendumą dėl tolesnio likimo Europos Sąjungoje Briuselis vertina kaip vieną didžiausių platesniam Europos projektui kylančių grėsmių. Dėl to, kaip pripažįsta keli Komisijos pareigūnai, artimiausiu metu jie norėtų išvengti priešpriešos su Londonu. Tačiau už konkurencijos politiką atsakinga Komisijos narė p. Vestager gali sau leisi prabangą pradėti tyrimus kada užsimaniusi. Kalboje, pasakytoje Londone, ji pabrėžė, jog neleis, kad politiniai sumetimai nusvertų jos motyvus:

„Esame įsipareigoję sąžiningumo, gero administravimo, skaidrumo ir įstatymų viršenybės principams. Paprasčiausiai čia nėra erdvės politiniam kišimuisi.“

Mokesčių vengėjai Didžiojoje Britanijoje buvo įspėti.

Straipsnio autoriaus teisės priklauso „The Financial Times Limited“