Riboti ar neriboti: ar jau išgyvendinome vadovavimą iki gyvos galvos

VŽ kalbinti vadybos ekspertai atkreipia dėmesį į stiprėjančias valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių (VVĮ ir SVĮ) valdybas, kurios gali užtikrinti, kad vadovas dirbtų įmonės, o ne savo ar savos aplinkos naudai, kaip buvo anksčiau. Todėl neslepia prielankumo kadencijų ribojimo atšaukimui. Bet su tam tikromis išlygomis. 

Daliai parlamentarų neatsisakant idėjos panaikinti kadencijų ribojimą, dabartinė valdžia laikosi įsikibusi esamos tvarkos. Štai Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) rekomenduoja palikti dviejų kadencijų ribojimą, nes ribojimai galioja dar tik 7 metus.

„Tai reiškia, kad vadovai nėra išdirbę dviejų kadencijų iš eilės ir dar neturime ilgalaikių šios sistemos rezultatų“, – VŽ komentuoja EIMIN.

Valdyba neturėtų patirti ribojimų

Apriboti vadinamųjų amžinųjų vadovų kadencijas valstybinėse įmonėse nuspręsta 2017 m. Seime priimant įstatymą 34 iš 79 valstybės įmonių vadovų dirbo daugiau nei 10 metų. Todėl tuometės šalies vadovės Dalios Grybauskaitės siūlymui riboti kadencijas parlamentas pritarė vienbalsiai.

„Pirminė idėja riboti kadencijas buvo tikrai gera ir reikalinga. Ypač tais atvejais, kai vadovai įmonėse „užsisėdėdavo“ beveik neribotą laiką. Per ilgus metus bet kokiam žmogui įsijungia „automatizmas“ ir yra didelė grėsmė, kad toks vadovas susitapatins su bendrove. Taip pat kyla grėsmė nepastebėti svarbių rinkos pokyčių ar pradėti elgtis kaip su savo nuosava įmone. Neretai užsisėdėjęs vadovas tampa bendrovės progreso apribojimu“, – įžvalga dalinasi Šarūnas Dyburis, vadovų paieškos bendrovės „AIMS International Lietuva“ vadovaujantysis partneris.

Visgi 2023 m. dalis Seimo narių (8 konservatoriai ir po vieną socialdemokratą, liberalą bei „valstietį“) pateikė įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlė grįžti prie senos tvarkos ir vadovų kadencijų neberiboti. Politikai argumentavo, kad dėl dabartinių apribojimų įmonių vadovams „nesudaroma galimybė (...) toliau tęsti darbus, neatsižvelgiant į jo darbų kokybę“.

Nepaisant pastangų, tokiam siūlymui nebuvo pritarta. Jis grąžintas tobulinti Seimo Ekonomikos komitetui. O praėjus dvejiems metams debatai dėl kadencijų ribojimo tęsiasi toliau – ne tik valdžioje, bet ir tarp ekspertų.

„Pagal gerąją tarptautinę valdysenos praktiką, įskaitant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valdysenos principus, ir Akcinių bendrovių įstatymą, vadovo paskyrimas ir (ar) atleidimas yra valdybos atsakomybė, t. y. ji neturėtų patirti ribojimų, rinkdamasi geriausią kandidatą ir užtikrindama, kad jis bus tinkamai motyvuotas, siekdamas įmonei keliamų tikslų“, – VŽ argumentuoja Rytis Ambrazevičius, asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ (BICG) prezidentas.

Pasak jo, Lietuva, būdama pažangiųjų pasaulio šalių organizacijos – EBPO – nare, nusižengia svarbiems jos valdysenos principams. Ir nors vadovų kadencijų ribojimas įvestas šalies VVĮ ir SVĮ dėl suprantamų istorinių priežasčių, šiuo metu situacija – pasikeitusi.

„Bent jau tose įmonėse, kurios vadovo prižiūrėti yra paskyrusios profesionalias, nepriklausomas valdybas. Todėl dabar šioms VVĮ, kurių dalis kotiruojamos ir biržoje, trukdyti pritraukti geriausius kandidatus nėra gerai“, – sako R. Ambrazevičius.

Jis atkreipia dėmesį į kylančias grėsmes. Pavyzdžiui, pirmosios kadencijos metu vadovas įgyvendino ar net viršijo keltus tikslus, o antrosios metu jo motyvacija mažėja, nes jis, nors ir dirbs dar geriau nei anksčiau, iš anksto žino, kad turi ieškotis kitos darbo vietos.

„Kyla rizika, kad jis jos ieškoti pradės dar dirbdamas įmonėje, kad ją paliks dar anksčiau, nei bendrovė norėtų, o paskui jį norės pasukti ir dalis įmonės komandos, o tai – įmonei tikrai nenaudingas dalykas“, – pabrėžia BICG prezidentas.

Problema vis dar aktuali

Vis dėlto yra ir manančių kitaip. Seimas, svarstantis Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisas dėl vadovų kadencijų ribojimo, yra paprašęs Vyriausybės pozicijos. Rekomendaciją parengusios EIMIN teigimu, baigiantis antrai kadencijai vadovas kaip tik stengsis parodyti kuo geresnius rezultatus, nes tai gali daryti įtaką jo tolesnės veiklos perspektyvoms. 

„Siekiama, kad vadovas pirmiausia būtų asmeniškai motyvuotas tobulėti ir siekti bendrų tikslų su organizacija. Atvejus, kai vadovo motyvacija nėra pakankama siekiant įmonės tikslų turi pareigą vertinti valdybos, todėl labai svarbu nuolat stiprinti būtent valdybų darbą“, – šiuo metu galiojančią tvarką užstoja ministerija.

Ji taip pat primena, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dar 2022 m. pažymėjo, jog įmonių vadovų kadencijų skaičiaus apribojimo atsisakymas gali turėti įtakos galimai neskaidriai įmonių vadovų veiklai, nepotizmo ar kronizmo praktikų įsigalėjimui, ilgą laiką (daugiau negu 10 metų) vadovaujančių vadovų dėl ryšių su politikais atsirandančioms korupcijos rizikoms, ekonomiškai nenaudingų ir neskaidrių sandorių sudarymui.

„Be to, atlikus savivaldybių valdomų įmonių analitinės antikorupcinės žvalgybos analizę dėl nepotizmo rizikų, ši problema ypač aktuali savivaldybėse ir savivaldybių valdomose įmonėse“, – priduria EIMIN.

Pasak ministerijos, kadencijos dar nėra ribojamos bent 10 metų, kad būtų galima įvertinti visas to pasekmes. Todėl EIMIN siūlo nedaryti skubotų sprendimų ir svarstyti pokyčius tik tuomet, kai bus pasibaigęs dviejų kadencijų terminas.

Visgi pateikta Vyriausybės išvada yra rekomendacinio pobūdžio, o galutinius sprendimus priims Seimas.

Su sąlyga arba išimtimi

Vadybos ekspertai sutaria, kad VVĮ ir SVĮ vadovų kadencijų ribojimo tvarka galėtų būti persvarstyta ar net pakoreguota. Jie beda pirštu į vis labiau stiprinamas nepriklausomas įmonių valdybas, kurių darbas ir yra prižiūrėti vadovą.

„Kadencijų ribojimas nėra panacėja ir galėtų būti svarstoma atsisakyti jų ribojimo. Tačiau tai turėtų būti su išlyga, kad tokia įmonė turi EBPO reikalavimus atitinkančią nepriklausomą valdybą. Tai reiškia tokią, kurioje 50% ar daugiau valdybos narių yra nepriklausomi. Ir tokiu atveju būtent valdyba turėtų prisiimti atsakomybę nuspręsdama, ar dabartinis vadovas būtų perrenkamas kitai kadencijai“, – sako Š. Dyburis.

Anot „AIMS International Lietuvos“ vadovaujančiojo partnerio, tokiu atveju reikėtų palikti reikalavimą valdybai skelbti atvirą konkursą vadovo pozicijai kiekvienos kadencijos pabaigoje.

„Ir jei rinkoje neatsiranda geresnių pasirinkimų vadovo pozicijai, dabartinio vadovo kadencija galėtų būti pratęsta, jei toks yra valdybos sprendimas. Tačiau jis turėtų būti pasvertas ir argumentuotas“, – pabrėžia Š. Dyburis.

BICG prezidentas R. Ambrazevičius teigia suprantantis baimę, kad, panaikinus kadencijų ribojimą mažesnėse, valdybų neturinčiose įmonėse, gali grįžti dar blogesnės vadovavimo praktikos. Todėl jis siūlytų šios praktikos atsisakyti tose VVĮ, kurios turi atitinkamus apsaugos mechanizmus.

„Ir pats manau, kad taip tikrai galėtų atsitikti, pavyzdžiui, mažesnių savivaldybių kontroliuojamose, valdybų neprižiūrimose įmonėse. Bet biržoje kotiruojamos, kitos pažangios VVĮ tokią valdysenos sistemą ir atitinkamus saugos mechanizmus jau yra sukūrusios, tereikia leisti juos įgyvendinti praktiškai“, – pažymi jis.